Kauno „Žalgiris“ ir Milano „Emporio Armani“ - du krepšinio klubai, turintys turtingą istoriją ir ne kartą susidūrę Europos krepšinio arenose. Šiandieninis Milano klubas garsėja kaip komanda, turinti pajėgių krepšininkų, bet nesugebanti laimėti titulų. Tačiau praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje padėtis buvo kitokia. Milane netrūko nei žvaigždžių, nei trofėjų. Su galingiausiu Italijos klubu tais laikais ne kartą susidūrė ir „Žalgiris“.
Italijos krepšinio flagmanas
Šiandieninis Kauno „Žalgirio“ varžovas Eurolygoje - Milano klubas „Emporio Armani“ - garsėja kaip komanda, turinti pajėgių krepšininkų, bet nesugebanti laimėti titulų. Dizaineriui Džordžijui Armaniui (Giorgio Armani) priklausanti komanda sezonas po sezono leidžia pinigus, perka brangius žaidėjus, tačiau nieko nelaimi netgi Italijoje. Tai nėra ta aukščiausio kalibro ekipa, su kuria kadaise kaudavosi Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša. Ir vis dėlto tai tas pats ne kartą Europos krepšinio viršūnėje atsidūręs klubas.
Nemaža dalis „Žalgirio“ gerbėjų negali atsiminti devintojo dešimtmečio, o kai kuriuos galbūt klaidina pavadinimas. Milano komanda turėjo daug vardų: „Simmenthal“, „Simac“, „Traser Philips“, „Stefanel“, „Armani Jeans“ ir t.t. Viskas priklausydavo nuo rėmėjų ir savininkų norų. Pirminis klubo pavadinimas yra „Olimpia“. „Žalgirio“ sirgaliams turėjo įstrigti trys rėmėjų pavadinimai: „Simac“, „Traser Philips“ ir „Stefanel“.
Milano krepšininkai dominavo Italijoje ketvirtajame, šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Kartais pavykdavo pasižymėti ir tarptautinėje arenoje. 1966 m. „Olimpia“ laimėjo elitinį Čempionų taurės turnyrą, 1971, 1972 ir 1976 m. - antrąjį pagal rangą Taurių laimėtojų taurės turnyrą. Vis dėlto galios viršūnė buvo pasiekta devintajame dešimtmetyje. Kadangi „Žalgiris“ tais laikais tris kartus laimėjo TSRS čempionatą, abiejų ekipų keliai turėjo susidurti.
1985 m. „Olimpia“ laimėjo R.Koračo taurę, o „Žalgiris“ pateko į Taurių laimėtojų taurės finalą. Kitą sezoną komandos išbandė jėgas Čempionų taurės varžybose. Šis turnyras gerokai skyrėsi nuo dabartinės Eurolygos. Žaidė tik šalių čempionai, po atrankos etapų į pagrindines varžybas patekdavo šeši klubai. Žinoma, ir „Žalgiris“, ir tuo metu „Simac“ pavadinimą turėjusi Milano ekipa buvo šešetuke.
Taip pat skaitykite: Krepšinio naujienos: Žalgiris
Pirmieji susitikimai ir skaudi pamoka
Devintajame dešimtmetyje žalgiriečiai keturis kartus susitiko su Milano komanda. Laimėti pavyko tik kartą.
„Tuo metu Italijos krepšinis turėjo daug didesnį svorį nei dabar. Dabar stipriausi klubai yra Ispanijoje, Turkijoje, Graikijoje. O tada italų krepšinis buvo tikrai stiprus. Ir Milano komandoje buvo labai pajėgių žaidėjų, ji turėjo tituluotų užsieniečių“, - sakė „Žalgiryje“ žaidęs, o dabar trenerio asistentu dirbantis Gintaras Krapikas.
1985 m. gruodžio 5 d. pirmą tarpusavio mačą Kaune „Žalgiris“ laimėjo 80:79. Pergalingus taškus pelnė A.Sabonis, o paskutinis italų metimas buvo netaiklus. 1986 m. sausio 30 d. „Simac“ skaudžiai trenkė atgal. Milane kauniečiai patyrė pralaimėjimą 66:95. „Rungtynių dieną nuo pat ryto prastai jautėmės, o po pietų savijauta dar pablogėjo. Gal persivalgėm, gal ko su maistu virtuvės šeimininkai uždavė? Visi vaikščiojom kaip nesavi, žaidėm tarsi prievolę atlikdami“, - knygoje „Krepšinio aistrų sūkury“ rašė S.Jovaiša.
„Tai buvo pirmieji žingsniai Čempionų taurės turnyre. Italai tada turėjo komandą, kurioje žaidė Bobas Makadu (Bob McCadoo), Maikas D’Antonis (Mike D’Antoni), Dinas Meneginas (Dino Meneghin) ir kiti tuo metu labai žinomi krepšininkai. Aišku, tas skirtumas nebuvo malonus, bet jis atspindėjo ir mūsų patirtį tuose turnyruose, ir italų klubų dominavimą. Mes irgi turėjome europinio lygio žvaigždžių, bet pirmi žingsniai nebūna lengvi. Rezultatas tai patvirtino“, - svarstė G.Krapikas.
Auksiniai Milano krepšinio laikai
Skaudi pamoka nesutrukdė „Žalgiriui“ patekti į turnyro finalą, kuriame kauniečiai 82:94 nusileido Zagrebo komandai „Cibona“. Milano klubo laikas atėjo kitą sezoną. 1987 m. komanda vadinosi „Traser Philips“ ir pasiekė viršūnę. Čempionų taurės finale Milano krepšininkai 71:69 palaužė Tel Avivo „Maccabi“. Pakeliui į viršūnę čempionai du kartus - 75:71 namie ir 100:85 išvykoje - nugalėjo „Žalgirį“. Teisybės dėlei reikia priminti, kad tą sezoną kauniečiai buvo jau ne tokie stiprūs, mat A.Sabonis daug rungtynių praleido dėl traumų. Milano komanda tais metais į savo kolekciją pridėjo dar vieną titulą, ji laimėjo Tarpžemyninės taurės turnyrą.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
1988 m. „Traser Philips“ pakartojo savo pasiekimą Čempionų taurės turnyre. Tais metais nugalėtojai pirmą kartą paaiškėjo finalo ketverto turnyre. Lemiamose rungtynėse „Traser Philips“ 90:84 įveikė „Maccabi“. Naudingiausiu žaidėju buvo pripažintas B.Makadu, kuris finale pelnė 26 tšk. ir atkovojo 12 kamuolių.
Legendos, kūrusios Milano krepšinio istoriją
Pasakojant Milano klubo istoriją, būtina išskirti tris krepšininkus - B.Makadu, M.D’Antonį ir D.Meneginą. 1987-1988 m. visi jie jau buvo pasiekę karjeros saulėlydį, bet tai netrukdė šluoti varžovus nuo kelio. B.Makadu buvo pirmoji tikra NBA žvaigždė, pasukusi į Europą. 1951 metais gimęs 206 cm ūgio puolėjas stipriausioje pasaulio lygoje praleido 14 sezonų. Jis triskart tapo rezultatyviausiu, o 1975 m. - ir naudingiausiu NBA krepšininku.
Prieš persikėlimą į Europą B.Makadu žvaigždė jau buvo kiek prigesusi, tačiau 1982 ir 1985 m. jis su „Los Angeles Lakers“ tapo NBA čempionu. Dar tris aukso žiedus pavyko pelnyti su „Miami Heat“. Šioje komandoje B.Makadu dirba trenerio asistentu. 2008 m. jis buvo įtrauktas į 50 geriausių visų laikų NBA žaidėjų sąrašą.
Italų kilmės amerikietis M.D’Antonis į Milaną taip pat atvyko iš NBA. Jis buvo vadinamas vienu iš geriausių įžaidėjų Europoje, tačiau dar geresnę karjerą padarė kaip treneris. M.D’Antonis vadovavo „Denver Nuggets“, „Phoenix Suns“ ir „New York Knicks“ komandoms, o dabar yra vyriausiasis „Lakers“ treneris.
Tikra Europos krepšinio legenda yra D.Meneginas. Čempionų taurę šis vidurio puolėjas laimėjo net septynis kartus. 1970, 1972, 1973, 1975 ir 1976 m. D.Meneginas tai padarė su Europoje dominavusiu Varezės klubu „Ignis“. Persikėlęs į Milaną, veteranas jau nepasižymėjo rezultatyvumu, tačiau gynyboje vis dar buvo sunkiai peržengiamas barjeras. Su Italijos rinktine D.Meneginas laimėjo 1983 m. Europos čempionatą, o 1980 m. iškovojo sidabrą Maskvos olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Susitikimas Saportos taurės finale
Čempionišką komandą sugebėjo sulipdyti treneris iš JAV Danas Petersonas. 1988 m. jis pasitraukė iš klubo ir geriausi Milano krepšinio laikai baigėsi. Paskutinį titulą tarptautinėje arenoje - R.Koračo taurę - pavyko iškovoti 1993 m., kai komandoje žaidė Aleksandras Džordževičius. 1998 m. Milano „Stefanel“ pateko į Saportos taurės finalą, bet, lietuvių laimei, trofėjaus nelaimėjo. Italus sustabdė „Žalgiris“, finale Belgrade pasiekęs įtikinamą pergalę 82:67.
Bandymai atgaivinti šlovę
Italijos čempionatą ir šalies taurę Milano krepšininkai paskutinį kartą laimėjo 1996 m. Svajoti apie atgimimą buvo pradėta 2008 m., kai vienu iš klubo akcininkų buvęs Dž.Armanis tapo savininku ir metė į krepšinio rinką nemažus pinigus. Žvaigždės vėl pradėjo burtis į Milaną, tačiau nei Italijoje, nei tuo labiau Eurolygoje tai pergalių negarantuoja.
„Milane jau daugybę metų nepasiseka suburti nugalinčios komandos, nors ji turi gerų žaidėjų. Tai darkart parodo, kad neužtenka turėti didelį biudžetą ir atskiras žvaigždes“, - teigė G.Krapikas. Nuo 2008 m. Milano ekipa kiekvieną sezoną žaidžia Eurolygoje, bet patekti į „Top 16“ etapą per šį laiką jai pavyko tik du kartus.
Praėjusį sezoną „Emporio Armani“ pasitraukė iš Eurolygos po pirmojo etapo. Savo trigrašį čia pridėjo ir „Žalgiris“. Kauniečiai namie nugalėjo italus 92:87, o išvykoje - 67:65. Italijos čempionate Milano krepšininkai pasiekė tik ketvirtfinalį, kuriame 3-4 nusileido Sienos „Montepaschi“.
Atrodo, kad šis sezonas nebus toks prastas. Italijos čempionate „Emporio Armani“ vėl stringa ir užima tik šeštąją vietą, bet Eurolygoje pavyko laimėti keturis mačus iš šešių. Tai garantuoja antrąją poziciją B grupėje. „Žalgiris“ turi dvi pergales ir žengia ketvirtas, todėl šiandien daugiau motyvacijos laimėti turės kauniečiai. Pirmąsias tarpusavio rungtynes Milane „Emporio Armani“ laimėjo 82:75.
Kauno „Žalgirio“ kelias Europos turnyruose
Tačiau „Žalgirio“ metraštyje jau yra nemažai ryškių įrašų - klubo europinė istorija pradėta kurti 1980 metų rudenį, o oficialiuose tarptautiniuose turnyruose kauniečiai kovoja 32-ąjį sezoną.
Europos klubų turnyrai pradėti rengti 1957-1958 metų sezone (pirmosios rungtynės sužaistos 1958 m. vasario 22 d.), tačiau „Žalgiris“ oficialiose tarptautinėse varžybose debiutavo tik 1980 metų rudenį, kai pirmą kartą startavo antrajame pagal rangą Europos taurių laimėtojų taurės turnyre.
Iškart į antrąjį atrankos etapą patekusi Kauno komanda pirmąsias europines rungtynes žaidė 1980 metų lapkričio 4 d. Oslo priemiestyje Sandvikoje su „Sandvika“ klubu. Žalgiriečiai nugalėjo Norvegijos krepšininkus 101:68, o po savaitės dar kartą sutriuškino juos Kauno sporto halėje 114:67.
Nors devintajame dešimtmetyje „Žalgiris“ beveik kasmet laimėdavo SSRS pirmenybių medalius, sovietmečiu žemyno turnyruose startavo tik šešis kartus (du kartus - Europos čempionų taurėje ir keturis kartus - Europos taurių laimėtojų taurėje).
SSRS krepšinio vadovybė manė, kad tarptautinės klubų varžybos trukdo rinktinės pasirengimui, todėl priešolimpiniais metais, o kartais ir prieš pasaulio pirmenybes neleisdavo klubams dalyvauti Europos turnyruose.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo Kauno komanda per šešis sezonus Europos turnyruose žaidė 68 rungtynes, pasiekė 42 pergales, patyrė 25 pralaimėjimus ir kartą sužaidė lygiosiomis.
Vienintelės per visą europinę „Žalgirio“ istoriją lygiosios buvo užfiksuotos 1988 metų lapkričio 8 d. Taurių laimėtojų taurės atrankos antrajame etape Belgijos sostinėje per rungtynes su Briuselio „Maccabi“. Mačas baigėsi rezultatu 99:99, bet Kauno krepšininkai pateko į kitą etapą, nes prieš tai namie buvo nugalėję net 108:71.
Šiuo laikotarpiu „Žalgiris“ didžiausią pergalę iškovojo 1989 metų spalio 24 d., kai Taurių laimėtojų taurės atrankos antrajame etape sutriuškino Diudelanžo T71 (Liuksemburgas) 59 taškų skirtumu 128:69.
Rezultatyvumo rekordas buvo pasiektas 1985 metų sausio 22 d., kai Taurių laimėtojų taurės grupės varžybose „Žalgiris“ namie nugalėjo Vienos „Landis&Gyr“ komandą 139:115. Didžiausios pergalės rekordą Kauno komanda vėliau pagerino, o rezultatyvumo rekordas gyvuoja iki šių dienų.
Didžiausią šio laikotarpio pralaimėjimą „Žalgiris“ patyrė debiutinį sezoną. Kauniečiai 1981 metų vasario 3 d. išvykoje nusileido Kantu „Pallacanestro“ krepšininkams 35 taškų skirtumu 59:94.
Devintajame dešimtmetyje „Žalgiris“ per šešis sezonus po kartą pateko į Čempionų taurės ir Taurių laimėtojų taurės finalą.
1985 metais kauniečiai į Taurių laimėtojų taurės finalą pateko pusfinalyje po dramatiškos kovos įveikę Vilerbano ASVEL krepšininkus (84:78 namie ir 88:93 svečiuose). Permainingų antrųjų rungtynių paskutinėmis sekundėmis ASVEL dukart metė į krepšį, bet „Žalgirio“ laimei, kamuolys tikslo nepasiekė.
1985 metų kovo 19 d. Taurių laimėtojų taurės finale „Žalgiris“ pralaimėjo „Barcelona“ komandai 73:77. Kauno krepšininkai po pirmojo kėlinio (tada dar buvo žaidžiami du kėliniai po 20 min.) atsiliko 35:51, bet antrajame kėlinyje Rimo Kurtinaičio metimai grąžino intrigą. Vis dėlto žalgiriečiams nė karto nepavyko išlyginti rezultato.
1986 metų balandžio 3 d. Čempionų taurės finale „Žalgiris“ nusileido nugalėtojos vardą apgynusiai Zagrebo „Cibona“ ekipai 82:94.
Žalgiriečiai vėl beveik visą laiką buvo atsiliekančiųjų vaidmenyje, o jų viltys galutinai žlugo 32-ąją min., kai Arvydas Sabonis buvo pašalintas iš aikštės už smūgį Mihovilui Nakičiui.
1985 metų Taurių laimėtojų taurės finalo rungtynes „Žalgiris“ žaidė Grenoblio sporto rūmuose, kuriuose 1968 metais vyko žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio varžybos.
1986 metų Čempionų taurės finalas vyko 1978 metais atidarytuose Budapešto sporto rūmuose, kurie 1999 metais iki pamatų sudegė per didelį gaisrą. Po kelerių metų toje pačioje vietoje iškilo L.Pappo arena.
Devintajame dešimtmetyje Čempionų taurės turnyre iš pradžių būdavo rengiami atrankos etapai, paskui šešios stipriausios komandos sudarydavo finalo grupę, kurioje žaisdavo du ratus. Dvi geriausios finalo grupės komandos patekdavo į didįjį finalą.
„Žalgiris“ be vargo įveikdavo atrankos varžovus (per du sezonus visas aštuonerias rungtynes laimėjo didesniu nei 15 taškų skirtumu), bet finalo grupėje kauniečių likimas susiklostė skirtingai.
1985-1986 metų sezone „Žalgiris“ laimėjo 7 iš 10 rungtynių, užėmė antrąją vietą ir iškovojo teisę didžiajame finale susiremti su „Cibona“.
1986-1987 metų sezone Kauno komanda laimėjo tik 3 iš 10 rungtynių ir užėmė penktąją vietą. Tą sezoną A.Sabonį jau kamavo stiprūs Achilo sausgyslės skausmai, jis tai išvykdavo gydytis, tai grįždavo į aikštę ir ne visose rungtynėse galėjo padėti komandai.
Per Europos turnyrų rungtynes Kaunas pirmą kartą pamatė Vidurio ir Vakarų Europos šalių žvaigždes bei amerikiečius.
„Cibona“ gretose tuo metu itin ryškiai spindėjo Draženas Petrovičius, Milano „Olimpia“ - Dino Meneghinas, Mike‘as D‘Antoni, Bobas McAdoo, Roberto Premieras, Madrido „Real“ - Fernando ir Antonio Martinai, Juanas Antonio Corbalanas, Wayne‘as Robinsonas, Kazertos „Juve“ - Oscaras Schmidtas, Georgis Gluškovas, Nando Gentile, Bolonijos „Virtus“ - Michaelas Ray Richardsonas, Roberto Brunamonti, Limožo CSP - Richard‘as Dacoury, Stephane‘as Ostrowsky, su Salonikų PAOK buvo atvykęs dar visai jaunas Panagiotis Fasoulas.
SSRS ir Izraelis devintajame dešimtmetyje nepalaikė diplomatinių santykių, todėl šių šalių klubai susitikdavo neutralioje aikštėje. Kauniečiai du sezonus iš eilės Čempionų taurės rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“ klubu žaidė Briuselyje.
Abu kartus komandos draugiškai pasidalijo po pergalę: pirmąsias rungtynes laimėdavo „Žalgiris“, antrąsias - „Maccabi“.
Lietuvos krepšininkai į Izraelį pirmą kartą nukeliavo tik 1989 metų gruodį, kai Taurių laimėtojų taurės grupėje „Žalgiris“ išmėgino jėgas su Ramat Gano „Maccabi“ ir nugalėjo 93:90.
Paskutinį sovietinių laikų sezoną (1989-1990 m.) „Žalgiris“, iš kurio 1989 metų vasarą išvyko ryškiausios žvaigždės A.Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir R.Kurtinaitis, žaidė Taurių laimėtojų taurės turnyre ir pateko į pusfinalį. Jame jaunosios kartos žalgiriečiai sužaidė epinį mačą su „Real“ klubu.
Per pirmąsias rungtynes Madride kauniečiai beviltiškai skendo, bet paskutinėmis minutėmis tritaškiais prapliupus 20-mečiui Taurui Stumbriui pralaimėjo tik 80:93. 1990 metų vasario 27 d. sporto halėje „Žalgiris“ nugalėjo 89:77.
„Žalgiris“ Eurolygoje
Nuo pat dabartinės Eurolygos įkūrimo 2000-aisiais Kauno „Žalgiris“ joje rungtyniauja kiekvienais metais. Antrąjį sezoną iš eilės Kauno „Žalgirio“ krepšininkų laukia naujojo formato Eurolygos varžybos, kuriose visos 16 komandų po du kartus sužais tarpusavyje. Tai reiškia, kad „Žalgirio“ arenoje išvysime visas stipriausias Europos klubinio krepšinio komandas. Kauno „Žalgiris“ žiūrovus kviečia ne tik stebėti krepšinio kovas su stipriausiomis Europos komandomis, bet ir dalyvauti smagiuose rėmėjų žaidimuose, kuriuose ir laimėjęs, ir pralaimėjęs būna apipilti prizais. Šešerius metus iš eilės „Žalgirio“ arena yra viena labiausiai lankomų visoje Eurolygoje. Žalgiriečiai kviečia tęsti šią tradiciją, aistringai palaikyti komandą ir žygiuoti drauge per Eurolygą dar viename įspūdingame krepšinio sezone!
Stebuklingas sugrįžimas ir pergalė prieš Milano „Emporio Armani“
Kauno „Žalgirio“ dalgis šiemet pjauna visus iš eilės. Eiline kauniečių auka, nespėjusia laiku pakelti kojų, šiandien tapo Milano „EA7 Emporio Armani“ ekipa. Tai buvo jau ketvirtoji „Žalgirio“ pergalė Eurolygoje.
„Ši pergalė mums yra labai reikalinga. Persilaužimą pavyko pasiekti trečiajame kėlinyje, kurį laimėjo 11 tаškų. Žalgiriečiai spaudė Italijos komandą ir kontroliavo žaidimą iki dvikovos pabaigos. „Pagrindiniais pergalės faktoriais tapo patikima gynyba antroje rungtynių pusėje ir kovingumas. Aš asmeniškai stengiausi prižiūrėti Keithą Langfordą. Iš dalies tai pavyko.