Kauno „Žalgiris“ - Lietuvos krepšinio simbolis, turintis turtingą ir spalvingą istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius klubo istorijos momentus, jaunų talentų ugdymą, kovas Eurolygoje ir susitikimus su Serbijos komandomis.
Jaunų talentų paieškos ir nauji veidai komandoje
2006 metais Kauno „Žalgiris“ aktyviai formavo komandos sudėtį naujam sezonui. Simonas Serapinas nusprendė išbandyti legionieriaus karjerą ir pasirašė kontraktą su Graikijos Salonikų „Aris“ klubu. Tačiau „Žalgiris“ greitai rado jam pamainą - buvusį Klaipėdos „Neptūno“ žaidėją Vaidotą Pečiuką. Šis žaidėjas sulaukė dėmesio ir iš Italijos klubų, tačiau pasirinko „Žalgirį“.
Pasirengimas pasaulio čempionatui ir kontrolinės rungtynės su Serbija
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, ruošdamasi pasaulio čempionatui, sužaidė kontrolines rungtynes su Serbija „Žalgirio“ arenoje, Kaune. Šios rungtynės buvo ypatingos ir tuo, kad tai buvo „Krepšinio namų“ paramos rungtynės. Visi nusipirkę bilietus į minėtas rungtynes prisidėjo prie „Krepšinio namų“ statybų, o tai yra prie Lietuvos krepšinio istorijos išsaugojimo ir puoselėjimo.
Legendinės aprangos pagerbiant čempionus
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vienerioms rungtynėms pakeitė savo aprangų dizainą, sugrįžo 80 metų į praeitį ir taip pagerbė savo pirmtakus - 1939 m. Europos čempionais Kaune tapusią Lietuvos rinktinę. Būtent prieš 80 metų, legendinėje Kauno sporto halėje, Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės tapo stipriausia Europoje. Šias atkurtas aprangas visi krepšinio gerbėjai galėjo išvysti rugpjūčio 12 dieną Kaune, kai Dainiaus Adomaičio vadovaujama rinktinė prieš pasaulio čempionatą, „Žalgirio“ arenoje, sužaidė kontrolines rungtynes su Serbija. Patys krepšininkai naujas aprangas jau matė, sudalyvavo specialioje fotosesijoje ir pabandė įsikūnyti į tų laikų sportininkus. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis juokdamasis sakė, kad šios naujai pagamintos aprangos tikrai atvaizduoja senąsias. „Aprangos tokios ir buvo, gal tik šortai dar trumpesni. Bet labai panašu“, - šypsojosi vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. Lietuvos rinktinės žaidėjai rungtyniavo baltos spalvos marškinėliais su žaliu užrašu Lietuva ir viduryje jojančiu Vyčiu.
Lietuvos nacionalinės komandos žaidėjas Mindaugas Kuzminskas džiaugėsi, kad galės rungtyniauti ne tik su vizualiai gražiomis aprangomis, tačiau ir taip pagerbti krepšinio legendas. Arnas Butkevičius pasakojo, kad jam patinka trumpos aprangos ir pats norėtų dažniau tokiomis rungtyniauti. „Nuostabios aprangos, man patinka tie trumpesni šortai, lengvesnės aprangos, - sakė A.Butkevičius. - Atrodo, kad smagu būtų grįžti rungtyniauti į tuos laikus, o dabar bent taip galėsime grįžti ir pagerbti čempionus“.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
„Žalgirio“ viešnagė Serbijoje
„Žalgirio“ viešnagę Serbijoje pasitiko Arnas Butkevičius, kuris teigė, kad žino, kokioje atmosferoje žaisime. Po paskutinės žalgiriečių treniruotės Lietuvoje apie laukiančias rungtynes mintimis pasidalijo Arnas Butkevičius. „Tas savaitgalis nebuvo labai jau laisvesnis, nes turėjome treniruočių, bet aišku, jei dar būtume žaidę rungtynes vietiniame čempionate, savaitė būtų buvusi tikrai sudėtinga, o dabar tą laiką paskyrėme treniruotėms ir pasiruošimui laukiančioms kovoms“, - apie žalgiriečių pastarąsias dienas kalbėjo puolėjas.
A. Butkevičius pakomentavo ir savo gynybą prieš Andreasą Obstą praėjusiame mače su Miuncheno „Bayern“ bei išsakė mintis apie intensyvų Eurolygos tvarkaraštį. „Sakyčiau, kad turėjome neblogą pasiruošimą sezonui. Tie, kas vasarą turėjo laiko su komanda, nuovargio kol kas nejaučia, treneriai yra gerai paskirstę treniruočių planą, krūvį, tad sakyčiau, kad esame optimalioje fizinėje formoje“, - komandos būklę įvardijo A. Butkevičius. Paklaustas apie tai, kokią įtaką turės pokyčiai „Crvena Zvezda“ vyr. trenerio poste, žalgirietis atsakė, kad galima tikėtis naujovių. „Rungtynių imtis šiame sezone dar nėra didelė, tai naujų dalykų tikrai galima tikėtis. Pasikeitus varžovų treneriui, darbas labiausiai apsisunkina treneriams, nes nuspėti strateginius dalykus yra sunkiau. Pakeitus trenerį, svarbiausias yra emocinis fonas, todėl tikimės, kad su tuo susitvarkysime“, - kalbėjo žalgirietis.
A. Butkevičius taip pat akcentavo ir varžovų fiziškumą. „Treneriai tikrai minėjo, kad tai fiziška komanda, žaidžianti daug individualaus, nenuspėjamo krepšinio, mėgstanti rizikuoti. Jie tikrai turi pavojingų žaidėjų, kurie puikiai žaidžia 1 prieš 1, tai fiziškumo ir išlikimo kartu tikrai reikės, nes žinome, kokioje atmosferoje žaisime“, - oponentų stilių pakomentavo lietuvis. Žalgirietis kalbėjo ir apie Donato Motiejūno prisijungimą prie komandos, o galiausiai, atsakė, kaip „Žalgiris“ planuoja išlaikyti šiuo metu demonstruojamą kokybišką žaidimą. „Turbūt reikia nežiūrėti tiek į praeitį, tiek ir kažkur toli į ateitį, o daryti tai, ką darome šiuo metu ir kas veikia. Aišku, taip pat ir stengtis išlaikyti mūsų darbštumo lygį, komandiškumą bei negriauti gerų dalykų, kuriuos jau esame sukūrę“, - atsakė A. Butkevičius.
Rungtynės Belgrade ir sirgalių provokacijos
Ketvirtadienio vakarą krepšinio mylėtojus ir vėl pradėjo džiuginti Eurolygos kovos, tačiau vienoje iš jų netrūko nemalonių prieskonių. Kauno „Žalgiris“ žaidė išvykos rungtynes Belgrade, kur „Crvena Zvezda“ fanai išreiškė palaikymą karo agresorei Rusijai. Prieš prasidedant rungtynėms aistruoliai iš mažų plakatėlių suformavo Rusijos vėliavą. Taip pat tribūnose buvo galima matyti vėliavą, kurioje buvo vaizduojamas užbrauktas Europos sąjungos ir NATO ženklas. Panašu, kad tokiu sirgalių veiksmu Serbijos klubas didžiuojasi, kadangi šiuo epizodu pasidalijo savo socialiniuose tinkluose.
Vladimiras Štimacas: nuo bandelių iki Eurolygos
Vienos Laisvės alėjos kepyklėlės darbuotojai turėtų labai gerai prisiminti platų angliakalbį jaunuolį, kuris užsukdavo su „Žalgirio“ striuke ir vis tuo pačiu užsakymu: bandelių su dešrele. 2005-ųjų gruodį beveik 18-os atvykęs į Kauną, V.Štimacas apsigyveno Maironio gatvėje, visai šalia Laisvės alėjos. Ten, priešais vieną gerai žinomą tinklinę piceriją, buvo tokia kepyklėlė, į kurią V.Štimacas vis užsukdavo prieš rytines A.Sabonio krepšinio mokyklos komandos treniruotes. „Aš ten būdavau kiekvieną rytą!“ - kvatoja Vladimiras. Kepyklėlės darbuotojams jis greitai pasidarė savas. Jie jau minučių tikslumu žinodavo, kokiu laiku V.Štimacas pravers duris ir paprašys bandelių. Ilgainiui jie net iš anksto paruošdavo šviežius kepinius ir sukraudavo juos į maišelį Vladimirui. „Tiesiog pasiimdavau tą maišelį, duodavau litą ir eidavau, - juokiasi Vladimiras. - Aš labai mėgdavau valgyti! Ir dėl to turėjau didelių problemų. Man vis kartodavo, kad tau nereikia tiek ėsti, kad tu storas ir t.t.! Grįždavau namo į Serbiją dešimčiai dienų ir parvažiuodavau į Kauną jau su 5-6 papildomais kilogramais. Nes tiesiog valgydavau ir valgydavau. Aš tikrai mėgau maistą! Su laiku sutikau trenerius, kurie mane išmokė sveikesnės mitybos, sveikesnio gyvenimo būdo ir dabar viskas gerai. Bet tada buvau vaikas, kuris tiesiog mėgo valgyti.“ „Visi tie pyragai… - lietuviškai šio skanėsto pavadinimą dar dabar „Štark“ arenoje Belgrade taria Vladimiras. - Juos baisiai mėgau!“
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Su šiltu lauknešėliu Vladimiras keliaudavo prie gatvės ir gaudydavo „mikruškę“ - maršrutinį miesto mikroautobusą. Buvę bendražygiai Povilas Butkevičius ir Mantas Kalnietis išmokė atvykėlį tarti pirmąjį lietuvišką sakinį: „Prašau, sustokite prie Molo“. Tai gerai žinomas prekybos centras Kaune, visai šalia A.Sabonio krepšinio centro. Nuo Molo V.Štimacas maždaug 10-15 minučių pėdindavo iki krepšinio aikščių, kuriose augo labai talentinga jaunųjų žalgiriečių karta. Bet jį net šiurpas nupurto pagalvojus, kaip šalta būdavo kulniuoti šaltais žiemos rytais arba vakarais. „Kartą buvo -40!“ - šiurpsta Vladimiras.
„Žalgirio“ dublerių komandą prieš 15 metų treniravo Rimantas Grigas. V.Štimacas yra poliglotas - sakosi kalbąs septyniomis skirtingomis kalbomis. Septyniose šalyse žaidęs aukštaūgis turi gerą klausą ir atmintį, todėl per 2-3 mėnesius vėl galėtų laisvai kalbėti ir lietuviškai. Būdamas 18-os Kaune V.Štimacas iš pradžių kalbėjo tik angliškai ir serbiškai.
Šaltais žiemos rytais pavežėti V.Štimacą į rytines treniruotes pasisiūlė pats K.Petkevičius. Jis gyveno visai šalia krepšininko, todėl pakeliui į A.Sabonio krepšinio centrą prasukdavo ir pro „Žalgirio“ sistemos auklėtinį. V.Štimacas žinojo, kur buvo K.Petkevičiaus garažas, ir kiekvieną rytą laukdavo trenerio sutartoje vietoje. Pakeliui į salę jiedu kasryt šnekučiuodavosi neužsičiaupdami.
Kai gavo savo pirmą algą „Žalgiryje“, V.Štimacas iškart nusipirko kompiuterį, mobilų telefoną ir „PlayStation“. Bet vėliau jis didelę dalį santaupų siųsdavo namo į Serbiją. Taip buvo saugiau - tėvai kaip patikimiausias bankas atidėjo sūnaus santaupas į šalį, kad Vladimirui nekiltų pagundų švaistyti pinigų. Bet sykį V.Štimacui pritrūko pinigų. Iki mėnesio pabaigos jam nebeužteko piniginėje atsidėtų litų. „Tiesiog nebeturėjau pinigų, - skėstelėjo rankomis V.Štimacas. - Vienu metu mano šaldytuvas buvo visiškai tuščias, o aš buvau alkanas.“ „Žalgiris“ kaip tik tuo metu įteikė žaidėjui klubo automobilį, bet pats vidurio puolėjas neturėjo pinigų net degalų užsipilti. Nebūtų nutikę nieko tokio baisaus, jeigu V.Štimacas būtų paskambinęs namo ir paprašęs tam tikrą dalį pinigų atsiųsti atgal į Kauną. Tačiau V.Štimacui tai buvo net nediskutuotinas scenarijus. Jam nekilo ranka skambinti ir prašyti tėvų pagalbos. „Man buvo gėda, - pripažįsta V.Štimacas. - Ir aš paskambinau Marko Popovičiui.“
Tiek T.Beardas, tiek M.Popovičius bandydavo sukontroliuoti perdėtas V.Štimaco emocijas aikštėje. „Tanoka ir Marko davė man svarbius pagrindus. Jie gerokai palengvino mano gyvenimą“, - tikino V.Štimacas.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
„Žalgirio“ istorijos metraščiuose V.Štimacas liks kaip krepšininkas, sužaidęs dvejas Eurolygos ir septynerias LKL rungtynes. Po metų Kaune, V.Štimacas sužaidė savo pirmąsias ir vieninteles dvejas rungtynes Eurolygoje. 2006-ųjų gruodį dvikovoje su Trevizo „Benetton“ V.Štimacas netgi pelnė 8 taškus, atkovojo 7 kamuolius (3 puolime) ir surinko 12 naudingumo balų. LKL čempionate per 7 rungtynes jis rinko vid. 3,9 taško, 4,1 atkovoto kamuolio ir 4,6 naudingumo balo per 13 minučių. V.Štimacas buvo kartais net per aktyvus, labai energingas ir techniškas žaidėjas. V.Štimacas nežaidė daug, bet jo energiją „Žalgirio“ sirgaliai turėtų atsiminti iki šiol.
Jaunimo rinktinės iššūkiai Europos čempionate
2006 metais Turkijoje vyko jaunimo (iki 20 metų) Europos krepšinio čempionatas. Lietuvos rinktinei turnyras Izmyre nebuvo sėkmingas. Sėkmingai prasibrovę į ketvirtfinalį, lietuviai sustojo. Pralaimėjimai prieš Serbiją ir Slovėniją užkirto kelius į pusfinalį. Rungtynėse su serbais lietuviai neišsaugojo pranašumo, o mače su slovėnais patyrė skaudų pralaimėjimą po dviejų pratęsimų. Paskutiniame mače su prancūzais lietuviai vėl iššvaistė dviženklę persvarą. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuviai nusileido kroatams. Galutinėje rikiuotėje Lietuvos rinktinė užėmė septintą vietą, įveikusi Graikijos bendraamžius. Čempionais tapo Serbijos ir Juodkalnijos jaunimas, finale nugalėję Turkiją.
Pokyčiai „Lietuvos ryto“ ir „Maccabi“ klubuose
Užsienio žiniasklaida pranešė apie galimus pokyčius Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje. Nikola Vujčičius liko Tel Avivo „Maccabi“ komandoje dar dviem sezonams. Šis žaidėjas buvo vienas pagrindinių, padėjusių „Maccabi“ patekti į Eurolygos finalą ir du kartus tapti čempionais. Tel Avivo „Maccabi“ taip pat pratęsė sutartį su Derricku Sharpu.
Skaudus pralaimėjimas Tel Avive
Euroligos rungtynėse Kauno „Žalgiris“ patyrė skaudų pralaimėjimą Tel Avivo „Maccabi“ komandai. Nors rungtynės buvo įspūdingos, o Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Sabonis demonstravo puikų žaidimą, „Žalgiris“ nesugebėjo išlaikyti persvaros ir pralaimėjo pratęsime. Lemiamu momentu Giedrius Gustas prametė baudas, o Derickas Sharpas pataikė tritaškį, išlyginusį rezultatą.
Eurolygos „Top 16“ etapas ir nesėkmės
Kauno „Žalgiris“ patyrė dešimtąją nesėkmę Eurolygos „Top 16“ turnyre. Treneris Saulius Štombergas teigė, kad komanda stengėsi laimėti, tačiau sunkiai sekėsi gynyboje. Rungtynėse su „Lokomotiv-Kuban“ kauniečiai iššvaistė didelį pranašumą ir pralaimėjo.
„Žalgirio“ jubiliejus ir istorijos puslapiai
Kauno „Žalgiris“ švenčia savo jubiliejų ir atverčia naują metraščio puslapį. Klubo istorijoje buvo įvairių periodų - ir įspūdingų pergalių, ir skaudžių nesėkmių. Po stagnacijos periodo, 1971 metais „Žalgiris“ vėl iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius. Vėliau sekė dar vienas nuopuolis, tačiau atėjus treneriui V.Garastui, komanda vėl pradėjo kilti aukštyn. 1985, 1986 ir 1987 metais „Žalgiris“ tapo SSRS čempionu. Po nepriklausomybės atkūrimo prasidėjo antrasis stagnacijos laikotarpis, tačiau vėliau komanda vėl sustiprėjo ir 1999 metais laimėjo Eurolygą.
Jugoslavijos krepšinio era
XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Europos krepšinyje atsirado nauja jėga - Jugoslavijos rinktinė. 1973 metais jugoslavai pirmą kartą tapo Europos čempionais, o vėliau šį titulą iškovojo dar du kartus.