Čiurnos traumos yra vienos dažniausių traumų, kurias patiria sportininkai, ypač krepšininkai. Šiame straipsnyje aptarsime kineziterapijos vaidmenį gydant šias traumas, pradedant nuo traumos įvertinimo iki grįžimo į sportą.
Įvadas
Komandinių ir kontaktinių sporto šakų atletai, pavyzdžiui, krepšininkai, rankininkai, futbolininkai, dažnai susiduria su traumomis. Tačiau ir kitų sporto šakų atstovai patiria kontaktines bei nekontaktines ūmias traumas, po kurių konservatyvus gydymas ne visada būna veiksmingas, todėl gali prireikti net operacinio gydymo. Šiame kontekste kineziterapija tampa itin svarbia gydymo dalimi, padedančia sportininkams greičiau atsistatyti ir atgauti prarastas funkcijas.
Dažniausios sportininkų traumos
Anot klinikos kineziterapeutės Justės Balevičiūtės, dažniausiai sportininkai susiduria su:
- Čiurnos raiščių pažeidimais
- Kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimais
- Achilo sausgyslės plyšimais
- Meniskų pažeidimais
- Raumenų patempimais ar plyšimais
- Kaulų lūžiais
- Peties sąnario išnirimais ir kt.
Perkrovos traumos, tokios kaip sausgyslių uždegimai ir sąnarių skausmai, dažnai siejamos su netinkamai dozuojamu ar neindividualizuojamu fiziniu krūviu.
Kineziterapijos svarba po traumos ar operacijos
Kineziterapeuto priežiūra iš karto po patirtos traumos ar operacijos gali padėti sportininkui fiziškai greičiau atsistatyti, atgauti prarastas griaučių-raumenų sistemos funkcijas ir savarankiškumą. Visgi būtent kineziterapeutas dažniausiai praleidžia daugiausia laiko su traumuotu sportininku iki jo visiško grįžimo į sportinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Ištvermės vertinimo metodai krepšinyje
Ankstyvoji reabilitacija
Ankstyvoji reabilitacija yra itin svarbi gydymo dalis. Kuo greičiau nustatoma problema, tuo efektyviau galima pradėti reabilitaciją ir atsistatymą. Jau pirmomis valandomis po traumos galima pradėti simptominį gydymą. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į sausgyslių skausmą ir sąnarių sąstingį.
Klinikos kineziterapeutas, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Laimonas Šiupšinskas atkreipė dėmesį: „Jei jaučiame skausmą ne raumenyje, o sausgyslėje ir jis stiprėja nuo fizinio krūvio, užtrunka ilgiau nei dvi dienas, tai signalas, kad reikėtų kreiptis į specialistą, aiškintis priežastį. Ignoruojant tokią savijautą ir tęsiant sportinę veiklą, gali atsirasti audinių perkrovos požymiai, raumenų, sausgyslių pažeidimai, kurie gydomi sudėtingiau, kartais reikalauja net chirurginės intervencijos.“
Kineziterapijos etapai
Didelę patirtį turintys ir krepšininkų komandoms padedantys atsistatyti po traumų kineziterapeutai atkreipia dėmesį, kad traumą patyręs sportininkas negali nustoti sportuoti, o jų reabilitacija visada yra vykdoma etapais, kuri išsiskiria gydymo nuoseklumu, individualumu bei siekiu grąžinti atletą į buvusį sportinį lygį. Jei trauma buvo nekontaktinė, be išorinės jėgos įsikišimo, vadinasi, sportininkas po reabilitacijos į buvusią veiklą turi grįžti dar sveikesnis ir pajėgesnis nei buvo iki traumos.
Priešoperacinė reabilitacija
Taip pat kineziterapeutai išskiria ir priešoperacinės reabilitacijos svarbą, jeigu yra planuojama chirurginė intervencija, per kurią siekiama sustiprinti aplink traumuotą vietą esančius raumenis, atstatyti sąnarių mobilumą bei suteikti sportininkui svarbios informacijos apie pooperacinės reabilitacijos eigą. Visos reabilitacijos metu svarbu, kad būtų gydoma ne tik traumuota ar pažeista vieta, bet taip pat svarbu, jog sportininkas neprarastų ir savo fizinės formos.
Kineziterapijos metodai
Kineziterapeuto L.Šiupšinsko teigimu, įprastai reabilitacijos metu taikomi skirtingi pasyvios kineziterapijos metodai:
Taip pat skaitykite: Statistika ir krepšinio pergalės
- Šildymas ar šaldymas
- Atletinis ir kineziologinis tvarstymas
- Sąnarių ir jungiamojo audinio mobilizacija
- Įvairios fizioterapinės procedūros: elektros stimuliacija, magneto terapija, lazeris, presoterapija, nuolatinė pasyvaus judesio terapija, vakuuminių taurelių terapija, sausų adatų terapija, masažo elementai
Taip pat taikomos aktyvios kineziterapijos metodikos:
- Pratimai su savo kūno svoriu ar įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis - elastiniu pasipriešinimu, kamuoliu, voleliu, balansinėmis pagalvėlėmis, diržais, laisvaisiais svoriais tiek salėje, tiek baseine.
Tik tinkamai kombinuotas aktyvus ir pasyvus gydymas bei laiku pradėta ankstyvoji reabilitacija iš karto po traumos dažniausiai lemia greitesnį sportininkų atsistatymą bei grįžimą į sportinę veiklą.
Emocinis ir psichologinis aspektai
Į sportinių traumų gydymo procesą įsitraukia ne tik gydytojai, bet ir treneris, atletinio rengimo treneriai, kartais ir sporto psichologai. Sėkmingam progresui įtaką daro ir emocinis nusiteikimas. Pasak J.Balevičiūtės, natūralu, kad reabilitacinio gydymo pradžioje sportininkai gali patirti plataus spektro emocijų antplūdį per sąlyginai trumpą laiką - nuo ašarų, pagrįstų ir nepagrįstų baimių iki pykčio bei užsisklendimo savyje.
Deja, bet ir kūnas lygiai taip pat reaguoja į visus šiuos stresinius ir emocinius išgyvenimus, todėl reabilituoti sportininkus bei rasti bendrą kalbą su jais ne visada būna lengva, o ypač tada, kai tam įtaką dar daro ir socialinės aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, nemalonūs komentarai socialiniuose tinkluose, spaudimas iš šeimos narių, trenerių greičiau grįžti į aikštelę. Gijimo eiga kiekvienam asmeniui yra labai individuali ir kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl turime skirti daug dėmesio tinkamai komunikacijai su traumuotu sportininku ir jo mokymui.
Išankstinis žinojimas apie reabilitacijos režimą bei nuspėjamas kūno reakcijas (pavyzdžiui, masyvių kraujosrūvų atsiradimą, tinimą ir pan.), kurios yra įprastos po bet kokių traumų ir operacijų, sportininkui padeda morališkai nusiteikti ir suvokti, jog tai yra natūrali gijimo proceso dalis, kurią praeina kiekvienas iki visiško pasveikimo ir saugaus grįžimo į sportinę veiklą. „Reabilitacijos metu kalbame su mūsų atletais ir mokome juos išlikti kantriais bei pastebėti mažus pasiekimus (pavyzdžiui, gebėjimą pakelti ranką aukščiau nebejaučiant skausmo, nueiti didesnius atstumus ir vėliau nejausti tinimo kelio sąnaryje ir pan.), kurie rodo gerėjančius rezultatus“, - sakė J.Balevičiūtė.
Taip pat skaitykite: Kineziterapijos svarba moterų krepšinyje
Traumų prevencija
Ilgametę patirtį turintys sporto kineziterapeutai daug laiko skiria ir sportinių traumų prevencijai. Profesionaliame sporte atletai susiduria su labai dideliais fiziniais krūviais, kurie ne visais atvejais gali būti tinkamai individualizuoti ir dozuoti kiekvienam sportininkui, todėl ir riba tarp sveiko bei traumuoto atleto yra pakankamai plona. Siekiant sportininkus išlaikyti geriausioje jų fizinėje formoje, labai svarbu prieš kiekvienas varžybas skirti daug dėmesio tinkamam kūno paruošimui, o po didelių fizinių krūvių padėti sportininkams greičiau atsistatyti.
Sportininkų ištyrimas
Sportininkų ištyrimas yra svarbi sportininko rengimo proceso dalis, siekiant įvertinti fizinę būklę, gebėjimus, rizikas bei galimybes tobulėti. Tinkamai atliktas įvertinimas leidžia nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses, pritaikyti individualizuotas treniruočių programas bei užkirsti kelią traumoms. Atsižvelgdami į naujausias sporto medicinos gaires sudarėme pilną funkcinį sportininkų ištyrimą sudarytą iš laikysenos įvertinimo, pusiausvyros įvertinimo, funkcinių judesių įvertinimo, ėjimo ir bėgimo įvertinimo bei Y - balanso testo.
Specialistas vertina sportininko stovėjimo ir sėdėjimo pozicijas iš šonų, priekio ir galo, ar nėra asimetrinės laikysenos, fiziologinių stuburo linkių pokyčių, dubens padėties pokyčių. Atliekamas su Biodex balance testo platforma. Ši metodika yra orientuota į 7 pagrindinius funkcinius judesius, tokius kaip pritūpimas, barjerinis žingsnis, įtūpstas ir kt. Tai funkcinių judesių testas kuris naudojamas pusiausvyros, stabilumo ir kūno kontrolės įvertinimui. Tai pagrindinės sudedamosios sportininkų fizinio aktyvumo dalys, todėl svarbu atlikti biomechaninę judesių analizę įvertinant ėjimo/bėgimo fazes, kelio, klubo, čiurnos, dubens padėtis.
Apibendrinant, profesionalus sportininkų ištyrimas apima holistinį požiūrį, vertinant įvairius fizinius aspektus, tokius kaip laikyseną, pusiausvyrą, funkcinius judesius ir ėjimą/bėgimą.
Kada kreiptis pagalbos?
Itin svarbi greita ir tiksli diagnostika. Kuo greičiau nustatoma problema, tuo efektyviau galima pradėti reabilitaciją ir atsistatymą. Jau pirmomis valandomis po traumos galima pradėti simptominį gydymą. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į sausgyslių skausmą, sąnarių sąstingį. Suprantama, kad galime jausti raumenų skausmą po fizinio krūvio, tačiau jei jaučiame jį ne raumenyje, o sausgyslėje ir jis stiprėja nuo fizinio krūvio, užtrunka ilgiau nei dvi dienas, tai signalas, kad reikėtų kreiptis į specialistą, aiškintis priežastį. Ignoruojant tokią savijautą ir tęsiant sportinę veiklą, gali atsirasti audinių perkrovos požymiai, raumenų, sausgyslių pažeidimai, kurie gydomi sudėtingiau, kartais reikalauja net chirurginės intervencijos.
Grįžimas į sportą
Vienas sudėtingiausių sprendimų reabilitacijos procese - kada grįžti į sportą. Sprendimas grįžti į sportą turi būti paremtas objektyviais kriterijais, o ne vien kalendoriumi ar sportininko noru.
Specialistų patirtis
Kineziterapeutai, tokie kaip Justė Balevičiūtė, Laimonas Šiupšinskas ir daugelis kitų, turi didelę patirtį dirbant su sportininkais ir padedant jiems atsistatyti po traumų. Jų žinios ir įgūdžiai yra neįkainojami siekiant užtikrinti sėkmingą reabilitaciją.
Pavyzdžiui, Laimonas Šiupšinskas dirba šiose įstaigose:
- 2017 m. - 2022 m. LSMU Kauno klinikos Reabilitacijos klinika. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas
- 2017 - 2021 m. „Altamedica“ Reabilitacijos klinika. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas
- 2017 m. - dabar Birštono „Versmės“ sanatorija. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas
- 2021 m. - dabar „Prorehab klinika“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas
Laimonas Šiupšinskas taip pat nuolat tobulina savo kvalifikaciją dalyvaudamas įvairiuose kursuose ir seminaruose:
- 2015 m. Seminaras „Teisingų pratimų seminaras - pagrindai ir aksiomos“ Lekt. Dalius Barkauskas
- 2016 m. „Compex academy in Lithuania 2016“ Lekt. Heiko Van-Vliet
- 2016 - 2017 m. Kursai „Maitland Manualinė Terapija“ 1 lygis (160 val.) Lekt. Birgit Ferber-Busse
- 2018 m. Seminaras „Dinaminė Neuro-Raumeninė Stabilizacija“ Lekt. Kęstutis Laurinskas
- 2018 m. Seminaras „Viršutinių galūnių sportinių traumų diagnostika, gydymas ir kineziterapija“ Lekt. doc. dr. Laimonas Šiupšinskas ir prof. dr. Rimtautas Gudas
- 2019 m. Kursai „Maitland Manualinė Terapija“ 2a lygis (80 val.) Lekt. Thomas Horre
- 2019 m. Seminaras „Karel Lewit Functional Approach Level 1“ Lekt. Giancarlo Russo
- 2019 m. Seminaras „Karel Lewit Functional Approach Level 2“ Lekt. Giancarlo Russo
- 2019 m. Seminaras „Apatinės galūnės: traumų prevencijos strategija. Korekcinės technikos sporte ir sveikatingume“ Lekt. Dalius Barkauskas
- 2019 m. Seminaras „Stuburo skausminiai sindromai. Korekcinės galimybės ir jų taikymas“ Lekt. Dalius Barkauskas
- 2019 m. Seminaras „Workshop: The Shoulder Complex doesn’t have to be Complicated“ Lekt. Adam Meakins BSc
- 2019 m. Seminaras „Efektyviausių kvėpavimo metodikų teorija ir praktika“ Lekt. Dalius Barkauskas
- 2019 m. Seminaras „Apatinių galūnių sportinių traumų diagnostika, gydymas ir kineziterapija“ Lekt. doc. dr. Laimonas Šiupšinskas ir prof. dr. Rimtautas Gudas
- 2020 m. Seminaras „Mulligan mobilization with movement A and B“ Lekt. Vaidas Stalioraitis, FACP
- 2021 m. „Dinaminė Neuroraumeninė stabilizacija (DNS) - Klinikiniai kursai“ Bazinis A kursas, Lekt. Eliška Urbarova, MPT
- 2021 m. „Dinaminė Neuroraumeninė stabilizacija (DNS) - Klinikiniai kursai“ Bazinis B kursas, Lekt. Eliška Urbarova, MPT
- 2021 m. Seminaras „Module 1: Basics of Functional Neurology & Module 2: How the Nervous System Influences Muscle Tone and Posture“ Lekt. Karl Martin Stalaker, DC, MChiro, BSc
- 2022 m. Seminaras „Module 3: Pain and the Brain & Module 4: Headaches and Orofacial Pain“ Lekt. Karl Martin Stalaker, DC, MChiro, BSc
- 2022 m. „Dinaminė Neuroraumeninė stabilizacija (DNS) - Sporto ir pratimų kursai“ I dalis, Lekt. Michal Truc, MPT
- 2022 m. „Dinaminė Neuroraumeninė stabilizacija (DNS) - Sporto ir pratimų kursai“ II dalis, Lekt. Michal Truc, MPT
- 2022 m. Kursai „Maitland Manualinė Terapija“ 2b lygis (80 val.) Lekt.
tags: #krepsinyje #pasitaikancios #ciurnos #traumos #ju #gydymas