Sportas yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, ugdantis jaunąją kartą, stiprinantis bendruomeninius ryšius ir žavintis atletų meistriškumu. Tačiau skirtingos sporto šakos populiarios skirtinguose regionuose. Pavyzdžiui, amerikietiškas futbolas dominuoja JAV, o futbolas - Europoje ir Pietų Amerikoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime kriketą, jo istoriją ir galimybes tapti olimpine sporto šaka.
Kriketas pasaulyje: populiarumas ir įtaka
Nors kriketas JAV nėra populiarus, jo įtaka pasaulyje yra didžiulė. Kriketo pasaulio čempionatas pritraukia šimtus milijonų žiūrovų, o kriketas yra populiariausia sporto šaka tokiose šalyse kaip Indija, Pakistanas, Australija ir kitos buvusios Britanijos kolonijos.
Kriketas - komandinė sporto šaka, kurioje varžosi dvi komandos po 11 žaidėjų. Žaidimo tikslas - pelnyti kuo daugiau taškų (bėgimų). Kriketas panašus į beisbolą, tačiau turi savitų taisyklių ir tradicijų.
Įdomūs faktai apie kriketą:
- Pirmosios kriketo varžybos įvyko 1646 metais.
- Ilgiausios kriketo varžybos truko net 9 dienas (Pietų Afrika prieš Angliją, 1939 m.).
Kriketas ir olimpinės žaidynės: trumpa istorija
Praeito šimtmečio pradžioje kriketas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, tačiau greitai iš jos buvo išbrauktas dėl mažo dalyvių skaičiaus. Kriketas plito pasaulyje kartu su Britų imperijos galia, todėl dauguma pasaulio čempionatų dalyvių buvo buvusios imperijos kolonijos.
Vienintelį kartą kriketas į olimpinę programą buvo įtrauktas per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Kriketas: kultūrinė Indijos ir Anglijos analizė
Kriketo taisyklės ir žaidimo esmė
Kriketą žaidžia dvi komandos po 11 žaidėjų. Kiekvienoje komandoje yra paduodantys ir atmušantys kamuolį žaidėjai. Tikslas - pataikyti kamuoliuku į priešininko vartelius (wicket). Mačą laimi komanda, kuri pelno daugiau taškų atmušdama.
Komanda iškrenta iš žaidimo, kai nebeturi nė vieno žaidėjo, galinčio atmušti kamuoliuką (batsman). Po to, kai paduodanti komanda išmuša visus varžovės betsmenus, komandos keičiasi pozicijomis.
Taškai pelnomi už vadinamus „perbėgimus“ (runs). „Perbėgimų“ skaičius tiesiogiai priklauso nuo to, kaip toli nuskriejo atmuštas kamuoliukas. Kuo ilgesnė trajektorija, tuo daugiau laiko paduodančios komandos žaidėjams reikės jį sugrąžinti į aikštės vidurį. Tuo metu betsmenas, bėgdamas nuo vienų vartelių prie kitų, renka „perbėgimus“. Jei kamuolys nulėkė netoli, paprastai žaidėjas spėja pelnyti tik vieną „perbėgimą“. Jei kamuolys išlėkė už aikštės ribų, įmanoma surinkti visus šešis „perbėgimus“. Maksimalų taškų skaičių galima pelnyti, jei kamuoliukas išlekia į užribį nė karto nepalietęs žemės.
Nors mačas trunka 2-5 dienas, jis gali baigtis lygiosiomis.
Kriketas žaidžiamas dideliame ovalo formos lauke, bet patys svarbiausi įvykiai verda jo centre. Stačiakampio formos 20 metrų ilgio ir 3 metrų pločio zonoje pažymėta padavimo linija (pitch), o abiejuose galuose pastatyti 71 cm aukščio ir 22 cm pločio varteliai (wickets). Betsmeno užduotis - apginti vartelius nuo metiko. Visi 11 paduodančios komandos žaidėjų yra aikštėje. Priimančiajai komandai atstovauja tik du betsmenai, iš kurių vienas žaidžia, o antrasis - atsarginis. Metikas (bowler) išmeta kamuolį taikydamas į vartelius (būtinai iš viršaus žemyn, tiesia ranka iš peties), gaudantis kamuoliuką (wicketkeeper) užima vietą už betsmeno, o likusių devynių žaidėjų išsidėstymo aikštėje schemą parenka komandos kapitonas.
Taip pat skaitykite: Komandinis sportas: kriketo esmė
Kriketo kamuoliukas gaminamas iš kamštinės medienos ir apsiuvamas raudona oda. Siūlė, kuria susiuvamos odinės dalys, yra iškili ir turi didelę reikšmę kamuoliuko padavimo technikai. Metikas stengiasi paduoti kamuolį taip, kad tas atsitrenktų į žemę siūle, dėl ko pasikeis jo trajektorija ir betsmenui bus sunkiau atmušti.
Mačas prasideda tada, kai komandų kapitonai išmeta monetą ir nusprendžia, kuri komanda padavinės, o kuri atmušinės pirmoji. Be to, kapitonas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į oro sąlygas, aikštės būklę ir komandos fizinę formą. Po šešių padavimų serijos (over), betsmenas pereina į priešingą zonos galą ir gina kitus vartelius. Taip trunka visą mačą.
Kriketas Lietuvoje: pirmieji žingsniai
Nors kriketas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jau yra entuziastų, kurie populiarina šią sporto šaką. Kauno technologijos universitete (KTU) veikia kriketo komanda, kurioje žaidžia studentai iš įvairių šalių. KTU kriketo komanda yra vienintelė akademinė komanda Baltijos šalyse, pajėgi rungtyniauti tarptautiniu mastu.
KTU Sporto centro vadovas Vytautas Kirlys teigia, kad kriketas, kaip gimininga sporto šaka beisbolui, yra labai įdomus. Be to, nei kriketas, nei beisbolas Lietuvoje nėra populiarūs, todėl tokį sportą reikia remti.
Kriketo ateitis olimpinėse žaidynėse: ar yra vilties?
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes. Pamatinis kriterijus - sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija, be to, ji turi būti paplitusi visame pasaulyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai, į jaunimo susidomėjimą, lyčių lygybę ir kitus aspektus.
Taip pat skaitykite: Kriketas Kaune
Kriketo tarptautinė federacija yra įtraukta į TOK pripažįstamų tarptautinių federacijų sąrašą. Tačiau kriketo populiarumas vis dar yra ribotas, todėl jam sunku konkuruoti su kitomis sporto šakomis dėl vietos olimpinėse žaidynėse.
Vis dėlto, kriketo entuziastai nepraranda vilties ir tiki, kad kriketas kada nors vėl taps olimpine sporto šaka. Jie tiki, kad didėjantis kriketo populiarumas pasaulyje ir nuolatinės pastangos populiarinti šią sporto šaką gali padėti kriketui sugrįžti į olimpines žaidynes.