Šiame straipsnyje apžvelgsime Vokietijos rinktinės pasirengimą pasaulio futbolo čempionatui, jos stiprybes ir galimus iššūkius. Taip pat prisiminsime Italijos rinktinės triumfą 2006 m. ir aptarsime priežastis, kodėl ši šalis praleido pastarąjį čempionatą.
Vokietijos rinktinės pasiruošimas: nuo atrankos iki abejonių
Nuo tada, kai laimėjo atrankos grupę ir pateko į planetos pirmenybes, vokiečiai ėmė strigti. Pasaulio čempionų titulą ginsianti komanda sužaidė lygiosiomis per kontrolines rungtynes su Anglija, Prancūzija, Ispanija. Joachimo Loewo treniruojama rinktinė pralaimėjo Brazilijai, kuri nutraukė vokiečių 22-ejų nepralaimėtų rungtynių seriją, o vėliau nusileido ir Austrijai.
Tono Kroosas pripažino: „Mes dar nesame tokie geri, kokie trokštame būti ar kokius mus laiko kai kurie kiti.“ Vokiečiai turi ambicijų tapti pirmąja komanda nuo 1962 metų Brazilijos, kuri apgynė pasaulio čempionų titulą, bet bus sudėtinga - tai pripažįsta patys vokiečiai.
Pastarieji suklupimai kelia nerimą sirgaliams, galbūt žaidėjams, bet ne treneriui. „Aš nesijaudinu. 2014 ir 2010 mes irgi pralaimėdavome pavasarį, - sakė J.Loewas. - Galite neabejoti, kad mūsų žaidimas pagerės.“
Pirmasis tikslas J.Loewo komandai bus užimti pirmąją vietą F grupėje, kad vokiečiai išvengtų galimos akistatos atkrintamosiose varžybose su Brazilija.
Taip pat skaitykite: Futbolo rinktinės akistatos analizė
Trenerio filosofija ir pasiekimai
Treneris J.Loewas dirbo Juergeno Klinsmanno asistentu per Vokietijos „pasakišką vasarą“ 2006 m., kai šalis rengė pasaulio čempionatą ir užėmė trečiąją vietą. Po bronzinio finišo jis perėmė pagrindinio vairininko pareigas. J.Loewas įskiepijo greitą žaidimą, paremtą kamuolio kontrole, varžovų spaudimu bandant kuo greičiau atgauti kamuolį ir staigiais perėjimais iš gynybos į atakas.
Treneris sulaukė nuoseklios sėkmės - Vokietijos futbolininkai pasiekė 2008 m. Europos pirmenybių finalą, užėmė trečiąją vietą 2010 m. pasaulio čempionate, pasiekė pusfinalį 2012 m. Europos čempionate, o galiausiai triumfavo puikiu stiliumi 2014 m. planetos pirmenybėse Brazilijoje. 2016 m. Europos čempionato pusfinalyje patirta nesėkmė nuvylė, bet pernai J.Loewo komanda laimėjo Konfederacijų taurę, nors branduolį sudarė jauni futbolininkai.
J.Loewas nebijo tikrinti jaunus talentus, tad išsirinkti 23 žaidėjus pasaulio čempionatui buvo nelengvas galvosūkis.
Komandos sudėtis: žvaigždės ir jaunimas
Didžiausia mįslė yra komandos kapitono Manuelio Neuerio sportinė forma. Miuncheno „Bayern“ vartininkas ilgai gydėsi kairės pėdos lūžį ir nežaidė iki birželio. Jei kiltų abejonių dėl M.Neuerio, Marcas-Andre ter Stegenas galėtų užimti pagrindinio vartininko vietą.
„Bayern“ gynėjas Jerome'as Boatengas irgi lenktyniavo su laiku gydydamas traumą. Komandos draugas Niklas Suele galėtų būti antrasis variantas gynybos viduryje su Matsu Hummelsu. Kitas „Bayern“ žaidėjas Joshua Kimmichas įsitvirtino dešiniajame krašte po Philippo Lahmo karjeros pabaigos. Jonas Hectoras veikiausiai užims poziciją kairiajame gynybos krašte, nepaisant to, kad jo atstovaujamas Kelno klubas iškrito iš Bundeslygos.
Taip pat skaitykite: Čempionato reikšmė
Saugų grandyje Toni Kroosas yra pirmasis J.Loewo pasirinkimas. Madrido „Real“ saugui vėl bus patikėta užduotis pradėti atakas. Jo partneriu veikiausiai bus „Juventus“ atraminis saugas Sami Khedira, kuris daugiau dėmesio skiria gynybai. Mesutas Ozilas turėtų žaisti priekyje, o kraštuose siaus Thomas Muelleris ir Marco Reusas - jei tik pastarajam leis fizinė forma. Vokietija turi platų pasirinkimą - Ilkay Gundoganas, Leonas Goretzka, Julianas Draxleris, Julianas Brandtas taip pat gali pasirodyti aikštėje.
Puolime Timo Werneris atrodo esąs užsitikrinęs vietą po dar vieno gero sezono „Leipzig“ klube. J.Loewas turi tik vieną patyrusį T.Wernerio dublerį - Mario Gomezą.
Grupės varžovai ir tvarkaraštis
Vokietija pradės titulo ginimą Maskvos „Lužnikų“ stadione rungtynėse su Meksika birželio 17 dieną. Tada komandos lauks ilga kelionė į Sočį antrajam mačui su Švedija birželio 23 dieną, o dar po keturių dienų vokiečiai baigs F grupės kovas maču su Pietų Korėja Kazanėje.
Italijos ilgesys: triumfas 2006-aisiais ir praleistas čempionatas
Planetos pirmenybės be Italijos? Šalies, kuri pasaulio čempionų titulų skaičiumi nusileidžia tik Brazilijai?„Tai - katastrofa. Tai neįsivaizduojama - kaip „Formulės 1“ lenktynės be „Ferrari“, - sako 1982-ųjų pasaulio futbolo čempionato didvyris Claudio Gentile. Panašios nuotaikos apimtas ir Gianluigi Buffonas, Italijos rinktinės vartus saugojęs penkiuose pasaulio čempionatuose ir triumfavęs 2006-ųjų finale.
Praėjusių metų lapkričio 13-oji tapo Italijos futbolo gėda ir tautos gedulo diena - italai pralaimėjo atrankos rungtynes Švedijai. Tąsyk G.Buffonas pasakė, kad norėtų per pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje su kvėpuojamuoju vamzdeliu panirti po vandeniu ir vėl iškilti tik turnyrui pasibaigus.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga
Šios vasaros dienomis italai pasigedo legendinio „Rai“ komentatoriaus Francesco Repice balso ir kūnu nubėgančių šiurpuliukų, kai skamba nacionalinis himnas. Šalyje trūko diskusijų apie futbolą, pašaipių ir kandžių pastabų žaidėjų atžvilgiu. Trūko ir nacionalinių vėliavų, kurios būtų puošusios kone kiekvieno italo balkoną.
Futbolas kaip tautos vienytojas
Futbolas Italijoje yra kur kas daugiau nei žaidimas kamuoliu, atnešęs keturis pasaulio futbolo čempionų titulus. „Calcio“ (išvertus iš italų k. - futbolas) - nekintama italų vertybė, tokia pat kaip valgis. Tai - tarsi socialinis tautos glaistas. Susiskaldžiusi tauta retai kada jaučiasi vieningesnė - nuo industriniu požiūriu išsivysčiusios šalies šiaurės iki apleistų pietų - nei tomis akimirkomis, kai į aikštę įbėga „Squadra Azzurra“ - Italijos rinktinė.
Pasaulio futbolo čempionatai, laimėti 1934, 1938, 1982 ir 2006 metais, giliai įsirėžė į italų tautos atmintį. Prie nepamirštamų akimirkų priklauso aršus mūšis Meksikoje 1970 metais su vokiečiais - 4:3 po pratęsimo. Taip pat nesėkmingos baudinių dramos 1990 metais su Argentina, 1994-aisiais - su Brazilija, o 1998-aisiais - su Prancūzija.
Naujų didvyrių paieškos
Bet jau daugelį metų italų žaidimas prastėja. Dabar rinktinės net nebuvo pasaulio čempionate. Išdidūs italai pralaimėjo atrankos kovą švedams. Nė vieno įvarčio per 180 min. Ne futbolas, o blaškymasis, gelbėtojo paieškos. Didžiausia visų laikų Italijos futbolo nesėkmė, kaip sako sporto žurnalistas, legendinis „Rai“ reporteris Marco Civoli.
Tai jis 2006-ųjų liepos 9-ąją milijonams savo tėvynainių šaukė: „Baigta! Baigta! Baigta! Baigta! Dangus virš Berlyno yra azzurro! Mes - pasaulio čempionai!“ Tada italai ketvirtą kartą tapo pasaulio čempionais, finale po 11 metrų baudinių serijos parklupdę Prancūziją.
M.Civoli teigimu, dabartinei „PlayStation“ kartai trūksta ne tik talento. Anot M.Civoli, tradicinis italų futbolo prekės ženklas „dare fastidio a tutti“ - kiekvienam apsunkink gyvenimą - esąs pavojuje.
Ekonominiai nuostoliai ir viltys ateičiai
Jei kas nors sako, kad tai neturi įtakos ekonomikai, meluoja. Kitą dieną po Italijos rinktinės triumfo 2006 metų pasaulio futbolo čempionate buvo parduoti 2 302 088 „Gazzetta dello Sport“ egzemplioriai - kone dešimt kartų daugiau nei įprastas tiražas. Dabar krito ir reklama - Italijos žiniasklaida prarado mažiausiai 60 mln. eurų pajamų. Kaina už televizijos transliacijų teisę smuko per pusę. Po 2006 metų pergalės planetos pirmenybių finale Italijos bendrasis vidaus produktas augo papildomai procentą - tai atitinka 16 mlrd. eurų.
Italija nori vėl atrasti kelią į pasaulio futbolo olimpą. Ten vesti rinktinę paskirtas naujas treneris Roberto Mancini. Tačiau struktūrinės problemos išlieka, o futbolas esą yra kopija šalies, kuri akivaizdžiai praradusi valią kentėti ir šiek tiek rizikuoti.
Lietuvos prisilietimas prie Italijos futbolo istorijos
Rungtynės 2006-siais baigėsi istorinėmis lygiosiomis 1:1 po to, kai Filippo Inzaghi atstatė pusiausvyrą 30-ąją minutę, tačiau tai buvo didelė šventė Lietuvai, kuri prieš mažiau nei du mėnesius tik per televizorių stebėjo Italijos triumfą pasaulio čempionato finale, kur mėlynieji po 11 metrų baudinių serijos nukovė Prancūziją. T.Danilevičius - vienintelis istorijoje lietuvis, mušęs į vartus rinktinės, kuri planetos čempione yra tapusi keturis kartus.