Lengvoji atletika, viena seniausių sporto šakų, apima įvairias rungtis, įskaitant bėgimus, šuolius ir metimus. Viena iš tokių rungčių yra kūjo metimas, kur sportininkai sukdami aplink save kūjį stengiasi jį numesti kuo toliau. Šiame straipsnyje aptariamas kūjo metimas, jo istorija Lietuvoje ir žymiausi sportininkai.
Lengvoji atletika: nuo senovės iki šių dienų
Lengvoji atletika atsirado kartu su žmogaus darbine veikla, o sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir taikliai mesti akmenį ar ietį buvo vertinamas jau senovėje. Ši sporto šaka suklestėjo senovės Graikijoje, kur buvo rengiamos garsiosios Olimpijos žaidynės. Jose sportininkai varžėsi bėgimo, šuolių į aukštį, disko ir ieties metimo rungtyse.
Šiuolaikinė lengvoji atletika pradėjo formuotis XIX a. Didžiojoje Britanijoje. 1837 m. čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. Vėliau, XIX a. pabaigoje, daugelyje šalių ėmė kurtis pirmieji lengvosios atletikos mėgėjų klubai ir organizacijos. Didelę reikšmę tolesnei plėtotei turėjo olimpinių žaidynių atgaivinimas 1896 m. XX a. pradžioje pradėta rengti nacionalinius lengvosios atletikos čempionatus. 1912 m. įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (IAAF), kuri 2001 m. pervadinta į Tarptautinę lengvosios atletikos federacijų asociaciją (IAAF).
Kūjo metimas: technika ir įranga
Kūjo metimas - viena iš techniškai sudėtingesnių lengvosios atletikos rungčių. Sportininkas turi įvaldyti sukimosi techniką ir koordinaciją, kad galėtų kuo toliau numesti kūjį. Kūjis susideda iš metalinio rutulio, vielos ir rankenos. Kūjo svoris ir ilgis priklauso nuo lyties ir amžiaus grupės.
Varžybos vyksta stadione, specialiai įrengtame sektoriuje. Sportininkas turi atlikti metimą neišeidamas už apskritimo ribų. Metimo metu kūjis turi nusileisti sektoriaus ribose. Atstumas matuojamas nuo apskritimo centro iki vietos, kur kūjis atsitrenkė į žemę.
Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje
Lengvoji atletika Lietuvoje
Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. Kaune, Vytauto parke. Tų pačių metų liepos 13 d. įvyko pirmosios parodomosios varžybos, o 1921 m. Kaune surengtas I Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (dalyvavo tik vyrai). Ši data laikoma oficialia lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje.
Vienas aktyviausių lengvosios atletikos propaguotojų buvo Stepas Garbačiauskas, pirmasis Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) lengvosios atletikos komiteto pirmininkas. Prie šios sporto šakos populiarinimo daug prisidėjo ir Juozas Eretas, Egonas Fersteris, Elena Kubiliūnaitė, Kęstutis Bulota, Jonas Teišerskis, V. Bulota, Steponas Darius.
1922 m. Kaune surengtos pirmosios kroso varžybos. 1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose - Helsinkyje vyko I Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų olimpiada.
1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse Antanas Mikėnas iškovojo sidabro medalį (20 km sportinis ėjimas), o Jonas Pipynė tapo tarptautinių jaunimo žaidynių nugalėtoju (1500 m bėgimas).
Žymūs Lietuvos lengvaatlečiai:
Taip pat skaitykite: Galingumas, vikrumas ir greitumas blokuojant krepšinyje
- Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas)
- Birutė Kalėdienė (ieties metimas)
- Austra Skujytė (septynkovė, dešimtkovė)
- Vytautas Girnius (aklieji ir silpnaregiai, ieties metimas, penkiakovė)
- Virgilijus Alekna (disko metimas)
- Mykolas Alekna (disko metimas)
Olimpiniai medaliai
Nuo 1928 m. olimpinėse žaidynėse Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo šiuos medalius:
- Auksas: Romualdas Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), Romas Ubartas (diskas, 1992), Virgilijus Alekna (diskas, 2000 ir 2004).
- Sidabras: Antanas Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), Nijolė Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), Laima Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), Romas Ubartas (diskas, 1988), Austra Skujytė (septynkovė, 2004).
- Bronza: Birutė Kalėdienė (ietis, 1960), Virgilijus Alekna (diskas, 2008), Austra Skujytė (septynkovė, 2012).
Kūjo metimo rekordai
Šiandien kūjo metimo rungties pasaulio rekordas atrodo nepajudinamas. Dar 1976 m. 1980 m. gegužės 16 d. Leselidzės miestelyje, dabartiniame Sakartvele, vykusiose varžybose pasaulio rekordas kito tris kartus. J. Sedychas metė kūjį 80,38 m, netrukus estas Juris Tammas rekordą pagerino (80,46), tačiau J. Jau po 8 dienų Sočyje kitas rusas Sergejus Litvinovas rekordą pagerino visu metru (81,66), tačiau liepos mėnesį Maskvos olimpinėse žaidynėse J. Dar per 3 metus rekordą dar du sykius pagerino S. Litvinovas (83,98 ir 84,14 m), tačiau galiausiai istorijos knygose liko J. Sedycho pavardė.
1984-1986 m. 1984 m. Airijoje vykusiose varžybose J. Sedychas tuometį S. Litvinovo pasaulio rekordą (84,14) pagerino net dviem metrais (86,34), o dar per dvejus metus prie savo rekordo pridėjo dar 40 cm. Nuo 1986 m. rugpjūčio 30 d. Iki pat šių dienų rekordas atrodo nepajudinamas, nes tik J. Sedychas ir S. Litvinovas yra metę įrankį toliau nei 85 m. Arčiausiai rekordo dar 2005 m. buvo baltarusis Vadimas Deviatovskis - 84,90 m. Jo tautietis Ivanas Tichonas irgi 2005 m. buvo nusviedęs kūjį vos 1 cm mažiau nei pasaulio rekordas (86,73), tačiau 2012 m. jo 2004 metais olimpinėse žaidynėse duotame mėginyje rasta dopingo, todėl jo rezultatai 2004-2006 m.
Kamila Skolimowska: kūjo metimo čempionė
Trečiadienį vakare mirė Kamila Skolimowska, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių kūjo metimo čempionė. Tragedija įvyko Portugalijoje, kur stovyklavo Lenkijos lengvaatlečiai. K.Skolimowska treniruotės metu pasijuto prastai, iškviesta greitoji pakalba. Pakeliui į ligoninę sportininkė neteko sąmonės, o valandą trukusios medikų pastangos ją atgaivinti buvo bevaisės. K.Skolimowska į Lenkijos sporto istoriją įsirašė auksinėmis raidėmis. Ji išgarsėjo būdama vos trylikos metų, kai nugalėjo oficialiame šalies lengvosios atleitikos čempionate ir pagerino šalies kūjo metimo rekordą, be vargo aplenkusi kur kas vyresnes varžoves.
Taip pat skaitykite: Ieties metimo specifika