Įvadas
Kultūros ir sporto rūmai Lietuvoje - tai svarbūs visuomeniniai pastatai, skirti įvairiems kultūros ir sporto renginiams. Šiame straipsnyje aptariama dviejų tokių rūmų - Klaipėdos Žvejų kultūros ir sporto rūmų bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmų - istorija, veikla ir dabartinė padėtis. Straipsnyje nagrinėjami šių pastatų statybos, rekonstrukcijos, teisiniai ir finansiniai aspektai, taip pat jų reikšmė visuomeniniam ir kultūriniam šalies gyvenimui.
Žvejų kultūros ir sporto rūmai Klaipėdoje
Atidarymas ir priklausomybė
Žvejų kultūros ir sporto rūmai Klaipėdoje buvo atidaryti 1982 m. birželio 18 d. 18 valandą. Šis pastatas iškart tapo populiarus tarp miestiečių ir miesto svečių, kurie plūdo pasižiūrėti didžiausio miesto kultūrai ir sportui skirto pastato. Iki 1996 m. Žvejų rūmai priklausė Lietuvos žuvies pramonės gamybiniam susivienijimui „Jūra“.
Scena ir galimybės
Žvejų rūmai pasižymi viena didžiausių scenų Lietuvoje, turinčia orkestro duobę. Tai suteikia galimybę čia koncertuoti didelės sudėties kolektyvams, tokiems kaip simfoniniai orkestrai ir baleto trupės, taip pat rodyti spektaklius su sudėtinga scenografija.
Rūmų perdavimas Klaipėdos miestui
Žlugus susivienijimui „Jūra“, Klaipėdos miesto savivaldybės pastangomis 1996 m. Žvejų kultūros ir sporto rūmai perėjo Klaipėdos miestui.
Nuoma verslininkams ir reorganizacija
Žlugus įvairiems verslo planams ir Savivaldybei patyrus milijoninius nuostolius, rūmų pastatas 10 metų buvo išnuomotas verslininkams. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. Klaipėdos muzikos centras buvo dar kartą reorganizuotas. Atsirado dvi Klaipėdos miesto savivaldybės kultūrinės įstaigos - Klaipėdos koncertų salė ir Kultūros centras Žvejų rūmai (iki 2023 m. liepos 31 d.). Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Taip pat skaitykite: Vyriausiojo specialisto pareigos
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai
Istorija ir statyba
Merdėjančius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valstybė ketina prikelti naujam gyvenimui. Šiuo metu vyksta konkursas dėl jų rekonstrukcijos. Tikimasi, kad po kelių metų čia atsiras modernus konferencijų centras. Istoriniai šaltiniai teigia, kad dešiniajame Neries krante, prieš vietą, kur Vilnelė įteka į Nerį, nuo XVI amžiaus veikė seniausios mieste žydų kapinės. Jas 1831 m. uždarė carinės Rusijos valdžia. Jau XX a. Po II pasaulinio karo, kuomet teritorijoje stovėję pastatai buvo sugriauti, čia pradėtos sporto komplekso statybos. Netoliese iškilo stadionas ir baseinas, o 1965-1971 m. pastatyti ir patys Koncertų ir sporto rūmai.
Architektūra ir universalumas
Rūmai pasižymėjo unikalia vantine konstrukcija. Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale.
Reikšmė Lietuvos istorijai
Išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu rūmai vaidino didelį vaidmenį. 1988 m. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14-16 d.
Nepriklausomybės metai ir problemos
Nepriklausomybės metais iš pradžių rūmai gyvavo gana sėkmingai. Juose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Vis dėlto rūmai veikė nepelningai, buvo įvelti ir į keletą skandalų - įtarta, kad tuometinis jų direktorius kelių koncertų organizavimo firmų savininkams juos nuomojo palankesnėmis sąlygomis. Didelis smūgis rūmams buvo ir 2004 m.
ŪBIG įsigijimas ir planai
Tais pačiais 2004 m. rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Jie išpirko naują 6,5 mln. litų bendrovės „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų emisiją bei ėmė valdyti kontrolinį akcijų paketą. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų akcininkai nutarė padidinti įstatinį kapitalą nuo 4,63 mln. iki 11,13 mln. Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais. Naujieji savininkai demonstravo polinkį juos griauti ir statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą, į kurį planuota investuoti apie 200 mln. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė išreiškė lūkestį, kad investuotojai rekonstruos dabartinį „Žalgirio“ stadioną, o Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, išlaikant visuomeninę paskirtį, taps moderniu kongresų centru.
Taip pat skaitykite: Kultūros ir sporto skyriaus indėlis
Savivaldybės ir ŪBIG susitarimas
ŪBIG planai buvo išties grandioziniai. 2005 m. vasarą Vilniaus savivaldybėje buvo surengtas pristatymas, pagal kurį stadionas ir sporto rūmai turėjo būti pertvarkyti į daugiafunkcinės paskirties statinių kompleksą. Toks kompleksas turėjo sujungti universalų 21-29 tūkst. vietų stadioną, parodų rūmus, naujus modernius apie 2 tūkst. vietų kongresų rūmus, biurus, 5 ir 3 žvaigždučių viešbučius, parduotuves, restoranus, pramogų bei vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrus. Tačiau ambicingiems planams ir toliau liekant tik popieriuje, 2006 m. savivaldybė sukūrė naują planą - išpirkti rūmų pastatą. Savivaldybė ir ŪBIG susitarė dėl bendrų veiksmų plėtojant teritoriją tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių. „Miesto Taryba yra nusprendusi, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra tas objektas, kuris turi tarnauti visuomenės reikmėms. Galutinio susitarimo siekėme ilgai, tačiau tikiu, kad radome abiem besiderėjusiom pusėm ir, svarbiausia, miesto gyventojams naudingą sprendimą“, - sakė sostinės meras Artūras Zuokas.
Apsauga ir atsisakymas išpirkti
Tačiau bet kokiems rūmų griovimo planams 2006 m. rugpjūtį buvo padėtas taškas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šis pastatas pripažintas kultūros vertybe tiek dėl originalios stogo vantinės konstrukcijos, tiek dėl to, kad čia 1988 m. Tai reiškė, kad rūmų nebuvo galima griauti nei dėl to, kad čia būtų statomi viešbučiai, nei dėl to, kad būtų statomi gyvenamieji namai. 2007 m. Vilniuje po savivaldybių rinkimų pasikeitė valdžia, o naujoji valdžia, skirtingai negu ankstesnė, rūmų išpirkimo idėja nesižavėjo. Sutartis dėl išpirkimo buvo įkišta giliai į stalčių, nutarus, kad miestui rūmus turėti vis dėlto nėra poreikio ir tam nebus leidžiami pinigai. Neoficialiai kalbėta, kad idėjos išpirkti rūmus atsisakyta būtent dėl aukštų kultūros vertybėms taikomų apsaugos reikalavimų.
Renginių mažėjimas ir saugos problemos
Rūmuose renginiai vyko vis rečiau. 2009 m. Tarp rastų trūkumų - neveikiančios priešgaisrinės saugos sistemos, gaisrinės automatikos įrenginiai, netvarkingas gaisrinis vandentiekis. Nutarta, kad juose nesaugu organizuoti renginius, ypač masinius. Atrodė, kad ir ŪBIG, praradusiai galimybę griauti rūmus ir jų vietoje statyti gyvenamuosius namus, jie pernelyg neberūpėjo. Tiesa, teoriškai grupė planų atnaujinti aplinkinės teritorijos neatsisakė. Jos atstovai teigė planuojantys, kad prie Neries upės iškils mažaaukščiai namai su apartamentais, prie Šeimyniškių gatvės planuojamos komercinės patalpos. 2010 m. 2013 m.
„Bohemiečių“ koncertas ir architekto vertinimas
2013 m. lapkritį rūmai, nepaisant gaisrininkų perspėjimų, trumpam atgijo: čia įvyko „bohemiečių“ organizuotas koncertas. „Tai tėra suinteresuotų asmenų, sakyčiau, savotiškas pagalių kišimas į ratus. Rūmai yra puikios būsenos, atrodo, kad čia ką tik baigėsi vienas koncertas ir tuoj prasidės kitas. Jie - reto autentiškumo, daugumos senų pastatų interjeras seniai pakeisti ir juose nebelikę to 70-ųjų kvapo. Pastato konstrukcija yra nepaprastai tvirta, milžiniški plieniniai trosai, nerūdijančio plieno konstrukcijos. Šie rūmai atlaikytų stiprų žemės drebėjimą, nes jų konstrukcija yra judanti, paslanki, todėl kalbėti, kad jie yra avarinės būklės - tiesiog juokinga. Žinoma, yra tam tikri higieniniai dalykai, kurių čia trūksta, dabartinių reikalavimų nebeatitinkanti priešgaisrinė sistema, bet čia viskas būtų lengvai pataisoma“, - situaciją vertino architekto specialybę turintis A.
Bankrotas ir valstybės planai
ŪBIG bankrutavus, rūmai buvo įkeisti Šiaulių bankui. Bankroto administratorius bandė rūmus parduoti aukcione. Pradinė nekilnojamojo turto kaina trečiose varžytinėse buvo 9 mln. eurų. Jose buvo siūloma įsigyti 14,7 tūkst. kv. metrų ploto rūmus su kiemo statiniais bei 201 tūkst. kv. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. gegužę apskaičiuota, kad investicijos į tuomet jau seniai apleistus ir nenaudojamus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus turėtų siekti apie 20 mln. eurų. 5 mln. eurų turėjo būti skirti įsigyti pačius rūmus, ši suma turėtų būti surasta šalies biudžete. Rekonstrukcijai, kurios kaina numatoma beveik 13 mln. eurų, tikėtasi gauti pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dar per 4,7 mln.
Taip pat skaitykite: Sporto rėmimo fondo veikla
Konferencijų centro poreikis
„Įvertinus esamą ir neišnaudojamą paklausą, matome, kad yra potencialas naujam centrui tiek tarptautinių, tiek vietinių renginių organizavimui. Infrastruktūra galėtų būti visiškai tam išnaudojama“, - tikino I. „Mes kartais neatitinkame formalių reikalavimų. Tarkim, yra reikalavimas turėti konferencijų ir kongresų centrą miesto centre, kad centrą ir viešbučius galima būtų pasiekti per 15 minučių. Turi būti pakankamai viešbučių - 5-6 viešbučiai skirtingų lygių, 3, 4, 5 žvaigždučių, turi būti maitinimo vietos pasiekiamos pėsčiomis. Tad Lietuva ar Vilnius, dalyvaudami konkursuose, pralaimi juos, nes dalies tokių reikalavimų negalime įvykdyti“, - sakė M. „Vilnius yra patraukli vieta daryti visokius susitikimus ir kongresus, tačiau nėra pakankamai geros vietos, kur tai daryti. „Litexpo“ yra didelis centras, bet nelabai patrauklioje vietoje. Yra aišku, kokia ir kur ta vieta turėtų būti, kad turėtų sėkmės šansą. Tai turėtų būti labai patraukli vieta, kurioje būtų smagu būti, šalia turi būti viešbučiai ir t.t. 2015 m.
Žydų kapinės ir rekonstrukcijos atšaukimo raginimai
Tiesa, kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai rugpjūčio pabaigoje paragino Vyriausybę atšaukti Sporto rūmų rekonstrukciją, sakydami, kad ji gali pažeisti Šnipiškių žydų kapines. Iš pradžių ŪBIG bankroto administratorius ketino iš pirkėjų už sporto rūmus prašyti 9 mln. eurų. 2015 m. rugsėjį Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį. Pagal ją iš ŪBIG bankroto administratoriaus perkamo turto dalies kaina siekia 5,4 mln. eurų, iš bendrovės „Žalgirio sporto arena“ - 0,2 mln. 2016 m.
Rekonstrukcijos planai ir konkurso sąlygos
Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras. Pasak Turto banko generalinio direktoriaus Vaidoto Aleksiaus, bendras Vilniaus kongresų rūmų plotas po rekonstrukcijos bus 16 tūkst. kv. Didžiulis pirkimas, kurio nugalėtojai rekonstruos rūmus, sudomino ne vieną šalies bendrovę, bet paaiškėjo, kad daug įmonių savo pasiūlymų teikti tiesiog negalės: konkurso sąlygose numatyta, kad „tiekėjas per paskutinius 5 metus turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną nekilnojamojo kultūros paveldo objekto rangos sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4,5 mln. Įmonių atstovai, su kuriais kalbėjosi 15min, stebėjosi tokiu reikalavimu, nes kultūros paveldo objektams tvarkyti Lietuvoje skiriamos gerokai mažesnės sumos. Jų teigimu, sunku rasti įmonę, kuri viena vykdė 4,5 mln eurų (15,5 mln. Turto banko atstovė Girda Valiulytė 15min paaiškino, kad tokios konkurso sąlygos suformuluotos laikantis įstatymų, o jame galės dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonės. Kiek Lietuvoje yra bendrovių, kurios bent jau teoriškai atitinka konkurso sąlygas, atsakyta nebuvo.