Lietuvos sporto universitetas (LSU), anksčiau žinomas kaip Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), yra išskirtinė aukštoji mokykla, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Jau devintą dešimtmetį gyvuojantis universitetas yra svarbus sporto mokslo ir ugdymo centras Lietuvoje, parengęs tūkstančius aukštos kvalifikacijos specialistų. Šiame straipsnyje apžvelgsime LSU istoriją, raidą, sportinius pasiekimus ir indėlį į Lietuvos sportą.
LSU ištakos ir raida tarpukariu
LSU istorija prasidėjo tarpukariu, kai Lietuvoje sportas dar tik populiarėjo. Iniciatyvos daugiausia priklausė entuziastams ir sporto organizacijoms. 1932 m. buvo įkurti Kūno kultūros rūmai - pirmoji valstybinė sporto institucija. Tai žymėjo sporto organizavimo ir rėmimo perėjimą į valstybės rankas.
Aukštųjų kūno kultūros kursų įsteigimas
Lietuvos sporto universiteto ištakos siekia 1934 m. spalio 10 d., kada buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Steigiant kursus norėta suderinti kūno mankštos su karinio rengimo dalykais, kad baigusieji pasiruoštų mokyti gimnazijose abiejų dalykų - kūno kultūros ir karinio rengimo. Anot jų įkūrėjo Vytauto Augustausko, „Kūno kultūra tapo galingu visuomeniniu veiksniu, todėl buvome priversti kurti atskirą mokslo instituciją“. Šie kursai rengė kūno kultūros specialistus ir suteikė jiems aukštąjį išsilavinimą.
Aukštieji kursai turėjo direktorių, du inspektorius ir lektorius. Direktoriumi buvo Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas. Mokslo inspektoriumi pirmuosius metus buvo V. Soblys, vėliau - dr. A. Jurgelionis, karinio rengimo inspektoriumi - maj. I.
Studijų programos ir kasdienybė AKKK
Mokslas AKKK prasidėdavo rugsėjo 15 ir baigdavosi kitų metų liepos 15 d. Klausytojai „laisvų“ atostogų neturėjo. Žiemą, Kalėdų atostogų metu, vykdavo žiemos kursai slidžių sportui. Vasaros metu - tarp liepos 15 ir rugsėjo 15 d. - pirmaisiais metais klausytojai privalėjo atlikti keliavimą po Lietuvos kraštą, antraisiais metais stovyklavimą ir po to - vyrai kariuomenėje, o moterys ligoninėse dirbti po 3 savaites. „Amžinų“ studentų kursai neturėjo.
Taip pat skaitykite: Jonas: Futbolo šlovės link
AKKK antrosios laidos absolventas V. Kišonas apie studijas rašė: „Pasibaigus mokslo metams, reikėjo atlikti 300 km pėsčiųjų žygį pagal pasirinktą maršrutą. Išduotoje knygelėje reikėjo pažymėti aplankytas vietas. Grupę sudarė du asmenys. Dar reikėjo dalyvauti vasaros stovykloje. Žiemos sporto pratybos - čiuožimas ir slidinėjimas - vykdavo Kaune ir jo apylinkėse. Plaukimas vyko Nemune, Kauno jachtklubo baseine prie Kanto gatvės. Jojimas buvo neprivalomas, tačiau jo pratybose dalyvaudavo visi. Pradinis mokymas vyko Husarų pulko manieže, Radvilėnų plente. Studijų programa buvo nemažos apimties, o ją reikėjo išmokti per dvejus metus. Todėl darbo diena prasidėdavo 7 val. ryto ir baigdavosi 19 val. (būdavo dviejų valandų pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.). Pasibaigus paskaitoms ir pratyboms, nuo 20 val., 3 kartus per savaitę vyko jojimo pratybos. Gabūs, tačiau neturtingi AKKK klausytojai gaudavo stipendijas. Siekiant pagerinti mokslą AKKK buvo įkurta biblioteka, antropometrijos-fiziologijos kabinetas ir laboratorija. AKKK išleido tik tris laidas, 106 klausytojus.
Pedagogikos studijų grupėje parinkti tokie dalykai, kurie būtini mokytojams: bendrasis pedagogikos kursas, pedagogikos istorija, psichologija. Medicinos studijų grupėje buvo studijuojama anatomija, fiziologija, žmogaus kūno sudėjimo ir konstrukcijų mokslas, kūno mankštos higiena ir pirmoji pagalba. Ši mokslų grupė sudaryta taip, kad suteiktų mankštos ir karo mokslui biologinį pamatą. Mankštos studijų grupėje buvo teorinių ir praktinių dalykų. Teoriniai dalykai apėmė kūno mankštos teoriją, pritaikomąją mankštą, pagrindinę mankštą ir kūno kultūros istoriją.
Kursai veikė iki 1938 m., o jų funkcija - rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus - buvo perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.
Kūno kultūros rūmų statyba
XX a. 3 dešimtmetyje iškilo poreikis sukurti akademinį centrą, skirtą „dvasios ir kūno tobulinimui, higienos normų puoselėjimui bei tautiškumo skatinimui“ - Fiziško auklėjimo rūmus. Ši institucija turėjo rengti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius ir šviesti visuomenę sveikatos bei higienos klausimais. Planuose buvo numatyta nuomoti patalpas įvairioms organizacijoms ir net įrengti soliariumą rūmų antro aukšto terasoje.
1931 m. Prezidentas Antanas Smetona pripažino šių rūmų svarbą ir pareiškė, kad jų statyba yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Lietuvos sporto universiteto (tuomet - Aukštieji kūno kultūros kursai) rūmų projektas parengtas 1931 metais, o pastatas pastatytas 1934-aisiais. Kūno kultūros rūmus projektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Nors iš pradžių buvo manyta, kad rūmus derėtų statyti „Kęstučio gatvėje esančiame žemės sklype su mediniu nameliu, kuris rusų laikais priklausė sporto „Orel“ draugijai“, tačiau 1930 m., atgimus rūmų statybos idėjai, buvo vieningai nuspręsta, kad šalia Ąžuolyno esanti teritorija, kuri yra „arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“ bus ideali vieta tokios paskirties objektui. Juolab kad prieš iškylant Fiziško auklėjimo rūmams čia jau veikė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadionas bei teniso klubo aikštelės.
Taip pat skaitykite: Meksiko olimpinės žaidynės ir Lietuva
Rūmai buvo pirmas solidus ir gana prabangus (statybai planuota skirti nuo 600 iki 900 tūkst. litų) sporto paskirties objektas. 1931 m. buvo paruoštos kelios projektų versijos, kurios „fiziško auklėjimo sluoksniuose buvo detaliai svarstomos“, tačiau nuspręsta paruošti kitą, „racionalesnį ir kompaktiškesnį“ projektą. Nors pastato statyba baigta 1934 m., tačiau objektas palaipsniui plėstas: 1939 užstatyti antrieji šoninių korpusų aukštai, 1958 m. gale, už salės, pastatytas baseinas (tiesa, pastarasis buvo suprojektuotas dar tarpukariu, kaip atskiras pastatas). Tai pirmasis bendro monumentalaus sporto komplekso objektas.
1939 m. Pirmojo etapo statyboje rūmai formuoti iš pagrindinio tūrio, kuriame buvo įrengta didžioji 200 m2 gimnastikos salė, bei nedidelių šoninių korpusų, kurių pirmuose aukštuose buvo įrengtos erdvios vyrų ir moterų persirengimo patalpos su dušais ir kitais patogumais, instruktorių kambariai, greitosios pagalbos ir masažo kambariai, klasės. Taip pat dvi nedidelės sporto salės: mažoji mankštos salė ir fechtavimo salė. Antrame aukšte projektuota įrengti „gydymo ir antropometrijos skyrių su Rentgeno prietaisais ir diametrija, auditoriją su ekranu fiziško lavinimo filmams demonstruoti, biblioteką ir skaityklą, posėdžių salę, direktoriaus kabinetą, profesoriumą, raštinę, redakciją ir propagandos skyrių, gimnastikos pabūklų sandėlį, soliariumą (saulės vonioms terasa)“.
Kalbant apie architektūrinį sprendimą - į akis krenta simetrija, klasikinei architektūrai būdinga fasado ritmika. Bene taikliausiai rūmų architektūrinį sprendimą atspindi paties architekto žodžiai: „Projektuodamas šiuos rūmus, architektas norėjo sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais. Abiejų salių korpusai stengtasi išdirbti pagal klasikinę dvasią, sumodernizuojant tik esminius dalykus, kiek to reikalauja šių dienų architektūra. Iš antros pusės, trobesys stengtasi projektuoti visiškai moderniai“. Vienas iš moderniausių sprendimų - puscilindrio formos sporto salės perdangos su viršutiniu apšvietimu. Kaip vėliau spaudoje mini pats architektas: „ieškota lengvos ir elegantiškos, ir žinoma ugniai atsparios konstrukcijos“. Pasirinkta „nauja gelžbetonio konstrukcija, taip vaidinama „Kreuzekrost“, kuri yra išrasta ir patentuota 1928 m. inž., dr. Stefan Szego“. Kiti statybos elementai tradiciniai - plytų sienos, gelžbetoniniai perdengimai, medinė stogo konstrukcija.
Oficialus rūmų atidarymas įvyko 1934 m. spalio 10 d., dalyvaujant Prezidentui A. Smetonai. Kartu buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai - pirmoji aukštoji sporto mokykla Lietuvoje.
LSU sovietmečiu: plėtra ir pasiekimai
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, prasidėjo švietimo struktūrų reorganizacija pagal sovietinį modelį. 1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas, tačiau 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungai, Vilniaus, Kauno universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti.
Taip pat skaitykite: Jono Vainausko įtaka Lietuvos krepšiniui
Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. lapkričio 3 d. Institutas įsikūrė buvusiuose Kūno kultūros rūmuose, kurių kertinis akmuo buvo padėtas 1933 m. liepos 1 d., o rūmai baigti 1934 m. Rūmų atidaryme dalyvavo net pats prezidentas A. Smetona ir premjeras J. Tūbelis. 1948 m. išleista pirmoji laida.
Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai. Šie skyriai 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai. Nepaisant totalitarinio Stalino režimo, pokario metai tapo labai skaudžiu Lietuvai ir jos žmonėms istorijos tarpsniu.
1953 m. Vilniuje įvyko Lietuvos studentų pirmosios slidinėjimo pirmenybės. Jose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų. Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, bet sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS - tarptautinėse varžybose.
1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai. Studentų sportas labai išsiplėtė, bet nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklos, todėl 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba.
Studentų sporto klestėjimas (1959-1985 m.)
1959-1985 m. - tai Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis. Daug puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvaujantys SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose.
Įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino ir 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. Ši taryba 1974 m. buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius. 1959-1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų.
LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai. 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės. 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės. Jų programoje - 28 sporto šakos.
LSU „Atletas“ futbolo komanda
Prie KKI buvo įsteigtas Sporto jaunimo klubas, priklausęs „Žalgirio“ sporto draugijai. Pagrindinė KKI komanda 1948-1949 m. žaidė LTSR aukščiausiojoje lygoje, po to iširo, bet 1955 m. buvo atkurta, o 1962 m. persivadino „Atletu“. 1970 m. „Atletas“ laimėjo LTSR pirmenybių auksą. Komanda buvo sudaryta iš jaunų futbolininkų, kurie vėliau papildė meistrų komandas. „Atletas“ išsiskyrė geru fiziniu pasirengimu ir visų grandžių tvirtumu. 1973 m. klubas turėjo net dvi komandas, žaidžiančias LTSR pirmenybėse (KKI ir „Atletas“). KKI komanda buvo tikra futbolo kadrų (žaidėjų ir trenerių) kalvė. Daugybė studentų ir diplomuotų specialistų atstovavo meistrų komandoms ir įvairioms rinktinėms, šimtai dirbo futbolo mokyklose ir treniravo įvairias komandas.
Pokyčiai pertvarkos laikotarpiu
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino ir 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
1990 m. birželio mėn. Iškilmingai buvo paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis. Nepaisant 1987 m. daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemaža teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai.
Daug svarių pergalių Lietuvos studentai pasiekė pasaulio studentų žaidynėse - universiadose. Po Antrojo paulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius, 1951 m. Berlyne - du aukso, 1954 m. - Berlyne vieną aukso ir tris bronzos, 1957 m. Paryžiuje - vieną sidabro, 1965 m. Budapešte - vieną aukso ir du sidabro, 1970 m. Turine - vieną aukso, 1973 m. Maskvoje - du sidabro ir vieną bronzos, 1977 m. Sofijoje - vieną aukso ir keturis sidabro, 1981 m. Bukarešte - tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos, 1983 m. Edmontone - vieną aukso ir du sidabro, 1985 m. Kobėje - aštuonis aukso ir du sidabro, 1987 m. Zagrebe - Lietuvos futbolo komanda tapo čempione, 1989 m. Duisburge - penkis sidabro ir vieną bronzos medalius.
LSU atkūrus nepriklausomybę: nauji iššūkiai ir galimybės
Lietuvos sporto organizavimas gerokai kito nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1990 m. atkūrus nepriklausomybę prasidėjo sunkus tarpsnis, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių, vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Gegužės 24 d. jo generaliniu direktoriumi paskirtas Algirdas Raslanas.
Lietuvos studentų sporto asociacijos įkūrimas
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Tada griuvo beveik visos struktūros (ne tik sporto). Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus. Ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai, kūno kultūros katedrų vedėjai pradžioje tam pritarė. Buvo abejojančiųjų. Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį, kurio metu ir buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI).
Nors buvo įkurta LSSA, tačiau šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė - kaip ir seniau, studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas - pelėdžiukas Žiniukas. Jo autorius - tautodailininkas R. Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų. Tai lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kt. šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo. Tai nuolat ir buvo daroma organizuojant mūsų šalies akademinio jaunimo sportą.
LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 25 sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiados ir „Sportas visiems“ festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, universiadose, pasaulio čempionatuose. Be jokios abejonės, sporto varžybų sistema bus plečiama ir tobulinama. Tai visų pirma priklausys nuo sporto veiklos organizavimo pačioje aukštojoje mokykloje, jos sporto klubuose. Plėtoti šio lygio varžybų sistemą, mūsų manymu, yra daugiausia išteklių. Tačiau aukštosioms mokykloms būtina parama. Lietuvos studentų sporto asociacija tai puikiai suvokia ir koordinuoja visą savo veiklą kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu, LTOK, Sporto federacijų sąjunga, įvairiomis federacijomis, Lietuvos „Sportas visiems“ asociacija, miestų sporto skyriais. Būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo šešiolikoje pasaulio universiadų: aštuoniose žiemos: Zakopanėje (Lenkija); Chakoje (Ispanija); Muju Chonju (Pietų Korėja); Tatrų Poprade (Slovėnija); Zakopanėje (Lenkija); Tarvizijuje (Italija); Insbruke (Austrija); Turine (Italija) ir aštuoniose vasaros: Bafale (JAV); Fukuokoje (Japonija); Sicilijoje (Italija); Maljorkos Palmoje (Ispanija), Pekine (Kinija); Daegu (Pietų Korėja); Izmyre (Turkija); Bankoke (Tailandas). Taip pat buvo startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, rankinio, orientavimosi sporto, badmintono ir stalo teniso) studentų pasaulio čempionatuose. Pirmus svariausius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo mūsų dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė. Tai universiados sidabro medaliai. 2007 m. Bankoko universiada buvo pati sėkmingiausia Lietuvos komandai per visą istoriją.
LSSA nuo 1993 m. yra Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU), o nuo 1999 m. - Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) narė. 2006 m. dvi Lietuvos studentų krepšinio komandos dalyvavo šeštajame Europos universitetų krepšinio čempionate Portugalijoje. Šiaulių universiteto krepšininkai iškovojo bronzos medalius, o Vytauto Didžiojo universiteto komandai atiteko čempionato auksas. Šiais metais VDU krepšininkams pavyko antrą kartą tapti Europos universitetų krepšinio čempionato nugalėtojais. Nuo l998 m. šalies aukštųjų mokyklų studentai sportininkai dalyvauja SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse, 1999 m. jos buvo surengtos Lietuvoje, jose dalyvavo 1620 studentų iš septynių šalių. 2007 m. Kaune vykusiose SELL žaidynėse dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius.
Pavadinimo ir statuso kaita
1990 m. institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros institutu. 1999 m. gegužės 8 d. institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija. 2012 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos kūno kultūros akademija pavadinta Lietuvos sporto universitetu.
LSU šiandien: modernus sporto mokslo centras
Šiandien LSU yra modernus sporto mokslo ir ugdymo centras, rengiantis aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius dirbti įvairiose sporto ir sveikatos srityse. Universitetas aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, bendradarbiauja su kitomis mokslo įstaigomis ir sporto organizacijomis. LSU absolventai sėkmingai dirba treneriais, sporto vadybininkais, mokslininkais ir kitose srityse, prisidėdami prie Lietuvos sporto plėtros.
Šalies kultūra ir gyvenimo lygis neabejotinai priklauso nuo jaunimo iniciatyvos ir statuso visuomenėje. Viena geriausių žmonių saviraiškos formų - dalyvavimas sporto veikloje. Lietuvos sporto universitetas vykdo bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ir išlyginamųjų studijų programas. Rengia sporto mokslo specialistus: kūno kultūros mokytojus, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerius, kineziterapijos specialistus, turizmo ir sporto vadybininkus.
LSU struktūra
2019 veikė 2 fakultetai: Sporto biomedicinos (yra Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros) ir Sporto edukologijos (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros); taip pat Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų, Karjeros ir kompetencijų plėtotės, Studijų kokybės priežiūros, Sporto ir laisvalaikio centrai, Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, universiteto biblioteka, dirbo 319 darbuotojų (iš jų akademinis personalas - 175 asmenų).
Veikia Sveikatinimo ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo, Fizinio ir socialinio ugdymo bei Sporto ir turizmo vadybos katedros, Lietuvos sporto universiteto biblioteka, Studijų departamentas, Informacinių technologijų skyrius, Žinių ir inovacijų perdavimo, Mokslo ir doktorantūros departamentai, Sporto mokslų ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, Studentų atstovybė. Yra Sporto ir laisvalaikio, Infrastruktūros paslaugų centrai, sporto bazės: baseinas, bokso, didžioji gimnastikos, didžioji sporto, fechtavimo(si), gimnastikos, imtynių, mažoji sporto, treniruoklių salės, lengvosios atletikos maniežas, lengvosios atletikos treniruočių aikštynas. Universitete sudarytos krepšinio, regbio, futbolo, tinklinio, rankinio komandos.
Mokslinė veikla
Universiteto mokslinio darbo kryptys: fizinis ugdymas ir gerovė; krepšininkų rengimo modernios technologijos; raumenys, judesių skatinimas ir sveikatinimas; sportininkų rengimo technologijos; sporto ir laisvalaikio vadyba bei ekonomika.
Universitetas leidžia studijų ir mokslo leidinius: monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius, mokslo žurnalus Baltic Journal of Sport & Health Sciences (nuo 2014, 1998-2013 Ugdymas. Kūno kultūra.
LSU bendruomenė
LSU bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, darbuotojai ir absolventai. Visi jie yra susiję meile sportui ir siekiu prisidėti prie jo plėtros.
Studentai turi galimybę dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose ir varžybose, SELL studentų sporto žaidynėse bei „Sportas visiems“ renginiuose. LSU kultivuojamos beveik visos sporto šakos, įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. Be to, studentai gali nemokamai lankyti baseiną, treniruoklių salę ir maniežą.
tags: #lescianka #jonas #sporto #universitetas