Visi žinome posakį, kad sportas - sveikata. Tačiau šis posakis nėra tik dar vienas senovinis pramanas. Tai - skambus posakis, kuris turi ir mokslinį pagrindimą. Šiame straipsnyje į sportą pažvelgsime ne iš atletų, ne iš profesionalių klubų, čempionatų pusės, o iš kiekvienam asmeniui aktualios - sveikatos pusės. Sportas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, turinti didžiulę įtaką tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus būklei. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išvengti daugelio ligų, pagerinti savijautą ir netgi prailginti gyvenimą.
Poveikis širdies ir kraujotakos sistemai
Visi žinome, kad sportuojant varinėjamas kraujas, aktyviau dirba širdis ir visa kraujotakos sistema. Kadangi treniruojame visą kūną, tai tinkamas sporto krūvis gali būti naudingas ne tik ištvermei, raumenims ar kaulams, bet ir širdžiai ir kraujotakos sistemai. Sportas stiprina širdies raumenį, gerina kraujagyslių elastingumą ir mažina kraujo spaudimą. Tai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tokių kaip infarktas, insultas ir aterosklerozė.
Kartu su gerėjančia kraujotakos sistemos veikla, galima pastebėti ir kitų naudų jūsų organizmui.
Svorio kontrolė ir medžiagų apykaita
Viršsvoris arba nutukimas yra rizikos faktorius, didinantis įvairių ligų ir susirgimų pavojų. Kadangi sportuojant deginate kalorijas, natūraliai mažėja jų kiekis ir dėl to darosi lengviau palaikyti, mažinti svorį. Sportą derinant su mityba galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Fizinis aktyvumas padeda sureguliuoti medžiagų apykaitą, deginti riebalus ir auginti raumenų masę. Raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalai, todėl kuo daugiau raumenų turite, tuo lengviau išlaikyti sveiką svorį.
Streso mažinimas ir psichologinė gerovė
Kad ir kokią psichologinę įtampą jaučiate, moksliškai įrodyta, kad fizinė veikla gali padėti ją nuimti. Sportas skatina endorfinų, natūralių nuotaiką gerinančių medžiagų, išsiskyrimą smegenyse. Tai padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją. Be to, sportas gali padidinti pasitikėjimą savimi ir pagerinti miego kokybę.
Taip pat skaitykite: Grynas oras ir sportas
Klinikinės psichologijos magistrantas Vitalijus Gafurovas teigia, kad fizinis aktyvumas yra priemonė, padedanti mūsų psichikos sveikatai. Jis pažymi, kad sportas teigiamai veikia smegenų būklę, nes gerėja kraujotaka, o nuolat kultivuojamas fizinis aktyvumas sumažina jautrumą nerimui.
Sportuodami neturime laiko galvoti apie problemas. Ar užsimiršimas yra svarbus? - Taip, jei kalbame apie nerimą ir jo sutrikimus. Visi daugiau ar mažiau nerimauja. Sportas padeda turint nerimo sutrikimų, nes taip nukreipiamas dėmesys. Tačiau tai ne vienintelis aspektas. Dėmesį galima nukreipti, bet problema išlieka.
Kvėpavimo sistemos stiprinimas
Pasirinkdami kardio arba aerobines treniruotes, tokias kaip: bėgimas, dviračio mynimas, plaukimas ir t.t. - padedate savo kūnui. Kaip? Ogi taip, jog mokote jį ir tobulinate jo sugebėjimą išvaryti ir pasisavinti deguonį plaučiuose bei kraujyje. Aerobiniai pratimai stiprina plaučius ir gerina jų funkciją. Tai padeda organizmui efektyviau pasisavinti deguonį ir pašalinti anglies dioksidą. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti dusulį ir pagerinti ištvermę.
Imuniteto stiprinimas
Didelė šiuolaikinių žmonių problema - dėl streso darbe ar mokslo įstaigoje nusilpęs imunitetas. Sportas stiprina imuninę sistemą, padidindamas baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su infekcijomis, skaičių. Tai padeda organizmui apsisaugoti nuo ligų ir greičiau pasveikti susirgus.
Miego gerinimas
Su lengvesnėmis ar sunkesnėmis nemigos formomis reguliariai susiduria ~10-15% planetos gyventojų. Kadangi nuo gero miego ir poilsio priklauso beveik kiekviena kita jūsų gyvenimo dalis ir jos kokybė, būtina gerai išsimiegoti. Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti miego kokybę, palengvinti užmigimą ir sumažinti prabudimų skaičių naktį. Tačiau svarbu nepersistengti su treniruotėmis prieš pat miegą, nes tai gali turėti priešingą poveikį.
Taip pat skaitykite: Socialiniai įgūdžiai per krepšinį
Apsauga nuo onkologinių ligų
Jeigu norite apsisaugoti nuo pavojingų onkologinių ligų, specialistai rekomenduoja reguliariai sportuoti. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti riziką susirgti tam tikromis vėžio formomis, tokiomis kaip storosios žarnos, krūties ir gimdos vėžys.
Kaulų stiprinimas ir osteoporozės prevencija
Pavojinga ir nemaloni liga - osteoporozė neprivalo būti jūsų ateities diagnozė. Fizinė veikla skatina medžiagų įsisavinimą ir kaulų stiprinimą, o tai apsaugo būtent nuo osteoporozės. Sportas, ypač svorio kilnojimas ir jėgos pratimai, stiprina kaulus ir padidina jų tankį. Tai padeda apsisaugoti nuo osteoporozės, ligos, kurios metu kaulai tampa silpni ir trapūs.
Raumenų stiprinimas ir ištvermės didinimas
Jeigu pasirenkate tinkamus pratimus ir režimą, nesunkiai galite sustiprinti raumenis ir padidinti jų ištvermingumą. Fizinis aktyvumas padeda auginti raumenų masę ir didinti jų jėgą. Stiprūs raumenys padeda palaikyti taisyklingą laikyseną, apsaugo nuo traumų ir palengvina kasdienę veiklą.
Kaip pradėti sportuoti?
Pradėti sportuoti niekada nevėlu. Svarbiausia - pasirinkti jums patinkančią ir tinkamą fizinio aktyvumo formą. Tai gali būti pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, dviračio mynimas, šokiai, joga ar bet kuri kita veikla, kuri jums teikia malonumą. Pradėkite nuo mažų žingsnelių ir palaipsniui didinkite krūvį. Svarbu klausytis savo kūno ir nepersistengti.
Vitalijus Gafurovas pataria nerimu pasižymintiems pacientams pradėti sportuoti net nuo lengvo, kelių minučių trukmės pasivaikščiojimo. Vėliau galima tai didinti iki kilometro ar dviejų. Ėjimas į parduotuvę - taip pat fizinis aktyvumas.
Taip pat skaitykite: Krepšinis: poveikis sveikatai