Gimnastika ir akrobatika - tai sporto šakos, kurios ne tik lavina fizines savybes, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi, drausmę bei socialinius įgūdžius. Gimnastikos būreliai - tai ne tik sportas, bet ir smagi bei naudinga veikla vaikams, padedanti lavinti judesius, stiprinti sveikatą ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Nenuostabu, kad gimnastikos būreliai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Tačiau, kuo skiriasi akrobatika nuo gimnastikos? Šiame straipsnyje aptarsime šių sporto šakų ypatumus, jų skirtumus ir naudą vaikams, padėsime jums pasirinkti tinkamiausią variantą savo atžalai.
Gimnastika: Sporto Šakų Karalienė
Gimnastika vadinama sporto šakų „karaliene“ ne be priežasties - ji visapusiškai lavina augantį vaiko organizmą. Apibrėžiant plačiau, gimnastika - viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių, specialiai parinktų ar sukurtų fizinių pratimų sistema; sporto šakų grupė.
Gimnastikos Rūšys
Gimnastika yra labai plati sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas (kryptis). Kiekviena iš jų turi savo ypatybes, techniką ir žavesį. Gimnastikos būreliuose paprastai specializuojamasi į tam tikrą gimnastikos rūšį, todėl svarbu suprasti, kuo jos skiriasi, kad atrastumėte tinkamiausią variantą savo vaikui. Galima rinktis nuo klasikinės sportinės gimnastikos (būtent ją dažniausiai įsivaizduojame išvydę olimpinį gimnastų pasirodymą) iki estetiškos meninės gimnastikos ar net įspūdingos oro gimnastikos ore. Kaip nepasiklysti tarp visų šių pasirinkimų? Žemiau aptarsime populiariausias gimnastikos rūšis, jų skirtumus bei naudą vaikams.
Sportinė gimnastika - tai populiariausia ir geriausiai žinoma gimnastikos forma. Ši disciplina apima pratimus ant įvairių įrenginių. Mergaitės varžybose atlieka pratimus ant buomo, lygiagrečių (dvikovių) skersinių, atraminiame šuolyje ir laisvųjų pratimų (grindų) aikštelėje, o berniukai varžosi ant skersinio, lygiagrečių, arklio (beržinio arklio), žiedų, atraminio šuolio ir laisvųjų pratimų. Sportinėje gimnastikoje didžiausias dėmesys skiriamas atletiškumui, jėgai ir preciziškai technikai. Sportinė gimnastika reikalauja didelės fizinės ištvermės ir jėgos. Vaikai lavina viso kūno raumenyną: rankų, kojų, liemens raumenis. Taip pat ugdoma pusiausvyra ir koordinacija - juk reikia išsilaikyti ant siauro buomo ar tiksliai nušokti ant žemės atlikus kelis suktukus ore. Ši gimnastikos rūšis išmoko vaikus disciplinos ir susitelkimo, mat kiekvienas pratimas turi būti atliktas labai tiksliai.
Meninė gimnastika (dar vadinama ritmine gimnastika) - tai grakšti, šokio ir sporto elementus jungianti disciplina, kurią dažniausiai renkasi mergaitės. Meninės gimnastikos pasirodymai vyksta ant grindų kilimėlio su muzikiniu fonu, o gimnastės atlieka pratimus naudodamos įvairius įrankius: juostą (kaspiną), lanką, kamuolį, kuokeles arba virvutę. Ši gimnastikos šaka labiausiai pabrėžia lankstumą, baleto elementus, plastikos grožį ir muzikalumą. Meninė gimnastika išsiskiria savo elegancija. Vaikai mokomi baleto pagrindų, todėl lavina laikyseną, graciją, mokosi judėti ritmingai. Labai akcentuojamas lankstumas - špagatai, mostai, gilūs atlenkimai yra kasdienė treniruočių dalis. Taip pat ugdoma rankų-akių koordinacija, nes reikia vikriai valdyti įrankius (mesti ir sugauti lanką ar kamuolį, sukti juostą ore ir pan.).
Taip pat skaitykite: Kuo menas skiriasi nuo sporto?
Akrobatinė gimnastika - tai poromis arba grupėse atliekami įspūdingi gimnastikos pratimai. Šioje disciplinoje gimnastai ne tik atlieka akrobatinius elementus, bet ir kelia, laiko vieni kitus, sudaro „gyvas piramides“. Akrobatinės gimnastikos metu vaikai mokosi triukų, kuriems reikia porininko ar net kelių komandos draugų. Vieni gimnastai (dažnai mažesni, lengvesni) atlieka „skraidančių“ vaidmenį - juos meta į orą, jie lipa ant partnerių pečių ir pan. Kiti (dažnai vyresni, stipresni) būna bazės - jie išlaiko, pagauna, laiko ant savęs kitus. Todėl treniruotėse lavinama ne tik individuali jėga ir lankstumas, bet ir mokomasi sinchronizuoti judesius, ugdomas partnerių pasitikėjimas vienas kitu.
Oro gimnastika - tai pratimai atliekami ore pasikabinus ant specialių juostų, hamakų, lanko ar kitų kabančių įrenginių. Vaikai mokosi įvairių triukų ore: suktis šilkinėse juostose, kabėti žemyn galva prisilaikant lanku, daryti kūlversčius ore laikantis už audinio ir pan. Oro gimnastikos metu visas veiksmas vyksta ore, keliant kūną virš žemės. Vaikams tai be galo smagu - kas gi nenorėtų pasisupti ant juostos po lubomis! Tačiau ši veikla reikalauja nemažai fizinės jėgos, ypač rankų, pečių ir kūno centro (pilvo, nugaros) raumenų stiprumo, nes vaikas turi išlaikyti savo kūno svorį ore. Treniruočių metu lavinamas lankstumas, nes daugelį pozicijų ore lengviau atlikti turint gerą sąnarių paslankumą. Taip pat ugdoma drąsa - pratimai atrodo ekstremaliai, todėl vaikai mokosi įveikti savo baimes, žinoma, prižiūrimi trenerių ir su saugos priemonėmis.
Be minėtų, egzistuoja ir kitų gimnastikos šakų - pavyzdžiui, šuoliai ant batuto (trampolino gimnastika), aerobinė gimnastika ar net gimnastinis parkūras. Tačiau gimnastikos būreliai vaikams dažniausiai siūlo aukščiau aptartas tradicines kryptis arba jų derinius.
Gimnastikos Nauda Vaikams
Gimnastika visapusiškai prisideda prie vaiko vystymosi - ne tik augina stiprų ir sveiką kūną, bet ir formuoja tvirtą charakterį, pasitikėjimą bei socialinius gebėjimus.
- Fizinė stiprybė ir sveikata: Reguliarios gimnastikos treniruotės pastebimai sustiprina vaiko raumenyną. Atlikdami pratimus vaikai auginą jėgą rankose, kojose, liemenyje. Taip pat gerėja lankstumas - sąnariai tampa paslankesni, raumenys tampresni, o tai apsaugo nuo traumų ir padeda augant kūnui išlikti taisyklingos laikysenos. Gimnastikos pratimai gerina ir kaulų tvirtumą, koordinaciją bei bendrą fizinę ištvermę.
- Judesių koordinacija ir kūno kontrolė: Gimnastika reikalauja puikios koordinacijos - vaikas turi tiksliai suderinti įvairias kūno dalis atlikdamas sudėtingus judesius. Laikui bėgant labai pagerėja pusiausvyra (pvz., išmokstama išstovėti ant buomo nesvyruojant) ir erdvinis suvokimas. Tyrimai rodo, kad net trumpas gimnastikos kursas gali akivaizdžiai pagerinti 4-9 metų vaikų lankstumą, koordinaciją ir kojų jėgą.
- Pasitikėjimas savimi ir drąsa: Kiekvienas naujai išmoktas pratimas gimnastikoje - tai maža pergalė, kuri suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis. Pavyzdžiui, pirmą kartą padarytas kūlversčio apsivertimas ar nušoktas nuo aukštos atramos su trenerio pagalba vaikui parodo, kad jis pajėgus įveikti iššūkius. Gimnastika moko kantrybės ir atkaklumo - sudėtingi elementai neišmokstami per dieną, tad vaikas sužino, jog siekiant tikslo reikia įdėti darbo ir nepasiduoti, net jei iš pradžių nepavyksta.
- Drausmė ir susikaupimas: Treniruotėse vaikai turi laikytis taisyklių, klausyti trenerio nurodymų, mokytis susikaupti prieš atliekant pratimą. Net ir patys judriausi mažyliai pamažu išmoksta nurimti, kai reikia, ir sutelkti dėmesį į užduotį. Gimnastikoje svarbi kiekviena detalė - pėdos padėtis, rankų laikysena, tad ugdoma disciplina bei atsakingumas.
- Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas: Nors dalis gimnastikos pasirodymų būna individualūs, treniruotės beveik visada vyksta grupėje. Vaikai bendrauja, mokosi dirbti komandoje (ypač akrobatinėje gimnastikoje ar komandinėse varžybose). Jie palaiko vieni kitus - ploja draugui atlikus sėkmingą šuolį, padrąsina, jei kas nepasiseka. Toks tarpusavio palaikymas kuria draugišką atmosferą - neretai gimnastikos salėje užsimezga tvirtos draugystės.
- Kūrybiškumas ir saviraiška: Šis aspektas ypač ryškus meninėje bei oro gimnastikoje, kur judesys derinamas su muzika ir vaizduote. Vaikai per gimnastiką gali išreikšti save - savitą stilių, emocijas. Kuriant laisvą programą meninėje gimnastikoje ar atliekant oro akrobatikos improvizacijas, skatinamas vaikų kūrybiškumas, estetinis pojūtis.
Kada Pradėti Gimnastikos Užsiėmimus?
Tėvams dažnai kyla klausimas: nuo kada galima leisti vaiką į gimnastikos būrelį ir ar skirtingoms gimnastikos kryptims galioja skirtingi amžiaus apribojimai?
Taip pat skaitykite: Kamuolio dydis ir medžiaga
- Ankstyvas amžius (1-3 metai): Vos tik mažylis pradeda vaikščioti (maždaug nuo 1 metų) galima pradėti supažindinti jį su gimnastika žaidimų forma. Daugelyje sporto centrų yra vadinamosios „mama ir vaikas“ gimnastikos pamokėlės, kur tėvai mankštinasi kartu su 1-3 metų vaikais. Tokių užsiėmimų metu mažyliai mokosi paprastų dalykų: ropoti, ridentis, perlipti kliūtis, šokinėti ant minkšto pagrindo. Žinoma, tokio amžiaus vaikai treniruojasi žaisdami, o užduotys pritaikytos trumpam jų dėmesiui išlaikyti. Keturmečiai vaikai motorinio vystymosi lygio atžvilgiu yra nedaug kuo skiriasi nuo trejų metų amžiaus vaikų, nors ir yra labiau įgudę. Jie vikresni, miklesni, juda drąsiau ir laisviau. 70-75proc. šio amžiaus vaikų yra pajėgūs koordinuoti rankų ir kojų judesius. Keturmečiai jaučia didesnį poreikį judėti, tačiau jie sugeba ir ilgiau išlaikyti dėmesį, geriau reaguoja į signalus ir paliepimus. Ketverių metų vaikas gerai bėgioja ir gana sklandžiai atlieka šuolį įsibėgėjus. Jo netrikdo šoktelėjimai, jis geba nesunkiai atlikti lengvų šuoliukų seriją, beje, dažnai tai daro stichiškai ir beveik nesąmoningai, pavyzdžiui, eina ar bėga pasišokinėdamas. Ketverių metų vaikas įgunda atlikti paprastus pusiausvyros pratimus, tvirčiau stovi ant vienos kojos. Vaiko pusiausvyros jausmą rodo gebėjimas pernešti indą su vandeniu jo neišliejant.
- Ikimokyklinukai (3-6 metai): Maždaug nuo 3-4 metų dauguma vaikų jau gali lankyti atskiras gimnastikos pamokėles be tėvų pagalbos. Šiame amžiuje jie labai imlūs naujiems įgūdžiams, natūraliai lankstūs ir nebijo bandyti. Pratybos išlieka žaismingos, bet vaikai jau pradeda mokytis konkretesnių gimnastikos elementų: stovėti ant rankų prie sienos, atlikti paprastus šuoliukus ant batuto, išlaikyti pusiausvyrą einant mažuoju buomu ir pan. Būtent 4-6 metų vaikams dažnai formuojamos pradedančiųjų grupės sportinėje ar meninėje gimnastikoje. Specialistai teigia, kad ~5 metų sulaukęs vaikas jau pakankamai subrendęs sutelkti dėmesį ir mokytis gimnastikos pagrindų nuosekliau. Meninėje gimnastikoje ypač svarbu nepraleisti šio lankstaus amžiaus tarpsnio - mergaitės anksti pradėjusios lankyti meninę gimnastiką lengviau pasiekia reikiamą lankstumą, išmoksta baleto pagrindų. Tarp 4-ų ir 5-ų gyvenimo metų vystimosi procesai vyksta sparčiau. Šiuo amžiaus tarpsniu vykstančios permainos yra šuoliškos. Matome itin spartų motorinį vystimąsi - beje, žymiai pagerėja judesių koordinacija - iki tol judesių buvo tik mokomasi. Penkerių metų vaikas įžengia į vadinamąjį motorikos aukso amžių. Vaikai stiprėja, darosi supratingesni, tobulėja jų judesių koordinacija, dėmesys ir atmintis. Padidėja greitis, vikrumas ir bendra ištvermė. Judesiai laisvėja, vaikas išmoksta specializuotų manualinių veiksmų, Judesiai darosi tikslingi, specifiški ir ekonomiški.
- Pradinukai (7-11 metai): Mokyklinio amžiaus vaikai (apie 6-11 m.) dažnai vadinami idealiais kandidatais gimnastikai. Jų kūnas jau pakankamai tvirtas, kad įvaldytų sudėtingesnius elementus, bet kartu vaikai lankstūs ir greitai perpranta naujus judesius. Šiame amžiuje galima pradėti ir sportinę, ir meninę, ir akrobatinę gimnastiką, net jei vaikas anksčiau nelankė gimnastikos - ugdymas pradedamas nuo pagrindų, o vaikai greitai pasiveja. Daugelis gimnastikos klubų šio amžiaus vaikams siūlo dažnesnes treniruotes (pvz., 2-3 kartus per savaitę), jei vaikas nori tobulėti sparčiau ar ruoštis varžyboms. Oro gimnastika dažnai pradedama būtent apie 7-8 metus, kai vaikas jau pakankamai koordinuotas ir stiprus saugiai kabėti ant įrangos ore.
- Paaugliai (12 metų ir vyresni): Nors dauguma gimnastų pradeda jauname amžiuje, paaugliui taip pat nėra per vėlu įsilieti į gimnastiką, ypač jei tikslas - ne olimpinis medalis, o gera fizinė forma ir smagus hobis. Vyresni vaikai gali rinktis pradedančiųjų grupes, pritaikytas jų amžiui - pavyzdžiui, yra specialių gimnastikos treniruočių paaugliams, kur mažiau akcentuojamas lankstumas (kurio jie galbūt nebeturi tiek daug kaip mažyliai), bet daugiau jėgos pratimų, akrobatikos. Paaugliai gali išbandyti ir akrobatinę gimnastiką (tapti „baze“ mažesniems partneriams), trampoliną ar netgi gimnastinį parkūrą, jei yra tokia galimybė. Svarbiausia - jų pačių motyvacija ir noro lygis.
Apskritai visos gimnastikos kryptys turi programas įvairioms amžiaus grupėms, tačiau kai kurios specifinės rūšys turi minimalų rekomenduojamą amžių. Pavyzdžiui, meninę gimnastiką patariama pradėti prieš mokyklą ar ankstyvoje pradinėje mokykloje, kad būtų pasiektas reikiamas lankstumas. Sportinę gimnastiką vaikai sėkmingai pradeda 5-7 metų ir tęsia visą paauglystę. Akrobatinė gimnastika neretai pradedama ~6-8 m., kai vaikas jau supranta atsakomybę už partnerį. Oro gimnastika dažniau prieinama nuo ~7 metų dėl saugumo sumetimų (jaunesniems vaikams ji gali būti per sudėtinga fiziškai, be to, reikia gebėti ilgiau sukaupti dėmesį, laikytis taisyklių ore). Visgi tai nėra griežtos ribos - kiekvienas vaikas unikalus.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Gimnastikos Būrelį?
Rinkdamiesi gimnastikos būrelį vaikui, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų.
- Trenerių kvalifikacija ir bendravimas: Treneris - bene svarbiausias veiksnys sėkmingai vaiko patirčiai sporte. Pasidomėkite, ar klubo treneriai turi reikiamą išsilavinimą, licencijas, patirties dirbant su vaikais. Geras treneris ne tik išmokys technikos, bet ir motyvuos, kurs pozityvią atmosferą. Pabandykite susipažinti: stebėkite, kaip treneris bendrauja per treniruotę, ar kreipia dėmesį į kiekvieną vaiką, ar giriant skatina, o ne baugina.
- Materialinė bazė ir saugumas: Apžiūrėkite gimnastikos salę. Ar yra visos reikalingos priemonės: buomas, skersiniai, minkšti kilimėliai, batutas pradedantiesiems, poroloninė duobė saugiems šuoliams? Įranga turėtų būti pritaikyta vaikų ūgiui ir lygiui (pvz., žemesni buomai mažiems vaikams). Taip pat svarbu, kad įranga būtų tvarkinga, neapdaužyta - nuo to priklauso vaiko saugumas. Saugumas yra prioritetas: ar salėje pakankamai minkštų čiužinių prie įrenginių? Ar treneriai naudoja apsaugas, kai vaikas mokosi naujo triuko (pvz., laiko rankomis, kol vaikas daro salto)?
- Švara ir tvarka: Nors gali pasirodyti smulkmena, švarus ir tvarkingas sporto klubas reiškia daug. Jei salė švari, kilimėliai prižiūrėti, persirengimo kambariai higieniški - tai rodo klubo administracijos rūpestį vaikų gerove. Mažieji sportininkai nemažai laiko praleidžia ant grindų, kilimų, tad svarbu, kad aplinka būtų švari.
- Amžiaus ir gebėjimų atitiktis: Išsiaiškinkite, kokias grupes formuoja gimnastikos būrelis. Geriausia, kai vaikai suskirstyti pagal amžių ir pasirengimo lygį. Pavyzdžiui, 4-5 metų mažyliai turėtų treniruotis atskiroje pradedančiųjų grupėje, kur daug žaidimo. 8 metų naujokams gali būti atskiros pratybos, kad jie nebūtų kartu su jau 3 metus lankančiais bendraamžiais. Pasiteiraukite, kaip vyksta perėjimas į aukštesnį lygį - geras klubas turi aiškią programą nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų.
- Klubo reputacija: Paieškokite atsiliepimų apie pasirinktas gimnastikos mokyklas. Galbūt pažįstate kitų tėvų, kurių vaikai lanko gimnastiką - paklauskite jų nuomonės. Internete, socialiniuose tinkluose dažnai galima rasti tėvų diskusijų, atsiliepimų apie trenerius. Teigiami atsiliepimai apie draugišką atmosferą, profesionalius trenerius ir vaikų pažangą - geras ženklas.
- Klubo filosofija: varžybos ar pramoga? Įvertinkite, ko tikitės jūs ir jūsų vaikas. Kai kurie gimnastikos klubai orientuoti į aukšto meistriškumo sportą - vaikai ten nuo mažens ruošiasi varžyboms, treniruojasi dažnai ir intensyviai. Kitur - treniruotės labiau žaismingos, be didelio spaudimo rezultatui, svarbu smagus fizinis aktyvumas. Pabandykite per treniruotę pajausti atmosferą: ar ji labai konkurencinga, ar labiau atsipalaidavusi. Pasak ekspertų, itin griežtai į varžybas orientuotas klubas gali netikti mažam vaikui, kuris tiesiog nori sportuoti laisvalaikiu. Tad jei per apsilankymą matote, kad aplinka vaikui per daug įtempta, ieškokite kito - draugiškesnio ir linksmesnio - būrelio.
- Patogumas: vieta ir laikas: Praktinis momentas - būrelio vieta ir tvarkaraštis. Geriau, jei sporto salė bus netoli namų ar mokyklos, kad nereikėtų ilgai važinėti kamščiuose. Pasidomėkite treniruočių laiku: ar jis patogus jūsų šeimos dienotvarkei, ar nesikerta su kitomis veiklomis. Taip pat išsiaiškinkite, kiek kartų per savaitę vyksta užsiėmimai, ar reikia įsipareigoti lankyti visus (kai kur galima lankyti lanksčiai).
- Bandomoji treniruotė: Dauguma gimnastikos klubų leidžia naujokui apsilankyti bandomojoje treniruotėje. Būtinai pasinaudokite tokia galimybe! Tai padės suprasti, ar vaikui patinka treneris, ar jaučiasi drąsiai grupėje, ar patinka pati veikla. Taip pat ir jūs galėsite realiai pamatyti, kaip vyksta treniruotė, ar viskas atitinka jūsų lūkesčius. Geras ženklas, jei klubas noriai kviečia į bandomąjį užsiėmimą - vadinasi, neturi ko slėpti.
Akrobatika: Drąsa, Jėga ir Koordinacija
Akrobatika (gr. akrobatos - vaikštantis pirštų galais; lipantis aukštyn), sportinė akrobatika, gimnastikos šaka - fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu, jėga, pusiausvyros laikymu, atlikimas. Tai gimnastikos rūšis, kuri reikalauja ypatingo balanso, judrumo ir koordinacijos. Akrobatikos pratimai visapusiškai stiprina organizmą, jie suteikia beveik vienodą apkrovą kiekvienai žmogaus raumenų grupei. Tai fizinių pratimų sistema, pagrįsta tobula kūno pusiausvyra, vikrumu, lankstumu ir jėga.
Akrobatikos Elementai
Fiziniai pratimai (dar vadinami akrobatikos) yra dinaminiai (persivertimai, persiritimai, kūlvirsčiai, sukiniai) ir statiniai (stovėsenos, špagatai, tiltai, piramidės).
Akrobatikos Istorija
Akrobatikos pratimai buvo daromi 2000 metų pr. Kr. Egipte, Graikijoje. 16 a. išleista knygų apie akrobatikos pratimus, jų techniką ir naudojimą fiziniam lavinimui: Dž. Merkurialio (J. Mercuriali) Apie gimnastikos meną, A. Tukaro (Tuccaro) Trys dialogai apie akrobatinius šuolius pasisukant ore. 19 a. reiškiasi 2 akrobatikos raidos kryptys: profesionalioji cirko (šuoliai, kūno valdymo, jėgos, pusiausvyros pratimai arenoje) ir mėgėjų sporto (sporto šakos: sportinė akrobatika, akrobatiniai šuoliai ant takelio, akrobatiniai šuoliai ant batuto). 1939 SSRS sudaryta kvalifikacinė sportinės akrobatikos programa, varžybų taisyklės, surengtos pirmosios pasaulyje varžybos - SSRS čempionatas. 1973 Maskvoje įkurta Tarptautinė sportinės akrobatikos federacija (angl. International Federation of Sports Acrobatics, IFSA), veikė iki 1999. Tais metais sportinę akrobatiką oficialiai ėmėsi kuruoti Tarptautinė gimnastikos federacija (pranc. Fédération Internationale de Gymnastique, FIG).
Taip pat skaitykite: Geriausi stalo teniso kamuoliukai
Akrobatika Lietuvoje
LIETUVOJE pirmosios akrobatikos sekcijos įkurtos 1946 Kaune, 1950 Vilniuje. Pirmosios oficialios varžybos įvyko 1948, 1950 Lietuvos gimnastikos čempionato metu surengtas I Lietuvos akrobatikos čempionatas (pirmieji čempionai: vyrų pora - M. Česnulevičius ir V. Volkovas, trejetas - S. Odnokozovas, J. Kazlauskas ir V. Leitonas, mišrioji pora - V. Popova ir V. Chozrajevas). 1950 Lietuvos vyrų pora M. Česnulevičius ir V . Volkovas, mišrioji pora V. Popova ir V. Chozrajevas pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate (žemesnės pakopos, daugiausia 2 atskyrio, varžybose). SSRS čempionatuose dalyvauta 1950 (užimta 13 vieta), 1951 (12 vieta), 1952 (9 vieta), 1959 (16 vieta). 1956 ir 1958 Lietuvos čempionatų nerengta, 1957 buvo žemo lygio ir čempionų bei prizininkų vardai niekam nesuteikti, 1959 čempionatas vėl įvyko (vyrų porų čempionais tapo M. Česnulevičius ir Č. Laminskas, mišriųjų porų - E. Semionova ir M. Česnulevičius). 1960-1976 sportinė akrobatika Lietuvoje nekultivuojama. 1977 Sniečkuje (nuo 1992 - Visaginas) įkurta akrobatikos sekcija, 1978 atidaryta Akrobatikos sporto mokykla (įkūrimo iniciatorė ir 1978-1994 direktorius T. Semionova, nuo 1994 direktorius S. Albridzio; treneriai: V. Artamonovas, V. Kalininas, L. Artamonova ir kiti). Kartu su Ignalinos atomine elektrine pastatyti ir sporto rūmai. Juose prieš pasaulio ir Europos čempionatus buvo rengiamos mokomosios sporto stovyklos SSRS rinktinėms (sportinės akrobatikos lyderėms pasaulyje). 1981 įkurta Lietuvos sportinės akrobatikos federacija kaip Lietuvos gimnastikos federacijos padalinys. Lietuvos akrobatai - SSRS svarbiausių varžybų prizininkai: SSRS čempionatų - mišrioji pora S. Jeriomkinas ir I. Anisimova (1983, 3 vieta žemesnės pakopos varžybose, 5 vieta absoliučiojoje įskaitoje), moterų trejetas L. ir V. Janukovič, J. Žguliova (1985, 3 vieta, treneris V. Kalininas), jaunių čempionato - mišrioji pora O. Levčuk ir V. Lukašovas (1989, 1 vieta, treneris V. Artamonovas), Taurės varžybų - moterų trejetas L. ir V. Janukovič, J. Žguliova (1984, 2 vieta, treneris V. Kalininas). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos sportinės akrobatikos federacija 1992 priimta į Tarptautinę sportinės akrobatikos federacią, Lietuvos akrobatai įgijo teisę dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Akrobatikos Nauda
- Fizinis lavinimas ir protinis vystymasis: Anot pašnekovės, akrobatika užtikrina įvairiapusį vaiko vystymąsi: tobulina visas raumenų grupes, reakcijos greitį, sumanumą, kvėpavimo ir vestibulinę sistemas, judesių koordinaciją, kūno lankstumą bei plastiškumą. O be to - gerina atmintį, greitina mąstymą, spartina intelekto vystymąsi. Akrobatika vysto vestibiuliarinį aparatą. Šis organas atsako už judesių koordinaciją ir tikslumą, vikrumą bei gebėjimą susikaupti. Taigi, žmogus, užsiimantis akrobatika, susiduria su mažesne tikimybe patirti traumų kasdieniame gyvenime bei lengviau pasiekia užsibrėžtus tikslus užsiimdamas bet kokiu kitu sportu.
- Sportinė akrobatika yra ypač naudinga vaikams ir paaugliams, mat jiems itin aktualus funkcinio širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų darbo skatinimas, gyvybinės plaučių talpos didinimas, raumenų stiprinimas ir koordinacijos lavinimas.
- Sportuoti savarankiškai, be tėvų pagalbos, čia gali vaikai nuo 3 metų, tačiau akrobatikos mokyklos siūlo itin platų galimybių spektrą įvairiausio amžiaus sportininkams.
- Šeimos akrobatika yra suartinantis, aktyvus ir linksmas laisvalaikio praleidimo būdas, individualiai adaptuotas kiekvienai šeimai pagal poreikius ir fizines galimybes.
Pratimai
Treniruočių metu sportininkas išmoksta pagrindinių akrobatikos elementų: išlaikyti pusiausvyrą, atlikti špagatus, tiltelius, kūlversčius, persirietimus ir persivertimus, įvairių stovėsenų ant galvos, rankų, menčių, krūtinės, salto pirmyn ir atgal bei kitų dinaminių elementų ir specialių fizinių pratimų visoms raumenų grupėms. Tik vėliau, palaipsniui, yra pereinama prie sudėtingesnių, daugiau pasirengimo reikalaujančių pratimų.
Kuo Skiriasi Akrobatika Nuo Gimnastikos?
Nors akrobatika yra gimnastikos šaka, ji turi savitų bruožų. Pagrindinis skirtumas - akrobatikoje didesnis dėmesys skiriamas poriniams arba grupiniams pratimams, kuriuose gimnastai atlieka sinchronizuotus judesius, kelia ir laiko vieni kitus, sudaro piramides. Tuo tarpu kitos gimnastikos šakos (sportinė, meninė, oro) dažniausiai orientuotos į individualius pasirodymus. Akrobatika taip pat reikalauja ypatingo balanso, judrumo ir koordinacijos, o gimnastikos pratimai visapusiškai stiprina organizmą, jie suteikia beveik vienodą apkrovą kiekvienai žmogaus raumenų grupei.
tags: #kuo #skiriasi #akrobatika #nuo #gimnastikos