Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - pastatas, gerai pažįstamas kiekvienam vilniečiui. Tačiau jau gerą dešimtmetį šis pastatas stovi apleistas, o valdžia ir nuolat besikeičiantys šeimininkai nesugeba nuspręsti, ką su juo daryti. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio pastato istoriją, architektūrą, reikšmę Lietuvai ir dabartinę būklę.
Statybos Istorija ir Kontroversijos
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo pradėti statyti 1965 metais buvusių žydų kapinių vietoje. XX a. pradžioje kapinių beveik nebebuvo išlikę - tik keli paminklai ir nedidelis miškelis/parkelis. Pokariu šioje teritorijoje buvo pradėtos didžiulio sovietinio sporto komplekso statybos. Pirmiausiai, laukuose už žydų kapinių, buvusių kareivinių teritorijoje, išdygo dabar seniausiu Lietuvoje laikomas Žalgirio stadionas, tada vadintas "Spartako" sporto draugijos vardu. Šie rūmai buvo pastatyti Žalgirio stadiono ašyje, pagrindinį fasadą atgrežiant į upę ir į miesto centrą. Tiksli Vilniaus senųjų žydų kapinių Šnipiškėse vieta, remiantis teritorijos tyrinėjimais, buvo nustatyta dar 2008 m. ir apima visą aplink Sporto rūmų pastatą esančią teritoriją. Tai buvo pirmosios žydų kapinės Vilniuje, kurios istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad įkurtos dar 1487 m., pirmasis jas minintis išlikęs dokumentas datuojamas 1592 m. XIX a. pradžioje kapinės jau buvo užpildytos, todėl 1831 m. buvo įkurtos naujos kapinės Užupyje.Senosios žydų kapinės Vilniuje1955 m. panaikinus kapines, buvo pradėta naikinti jų antžeminė dalis. Aštuntame dešimtmetyje statant Sporto rūmus buvo sunaikinta nemažai pačių kapų, taip pat panaikintos bet kokios paviršinės kapinių ribos, o pačių kapinių buvimo faktas nutylėtas. Viešai apie čia esančias kapines vėl prabilta po 1996 m.
Architektūra ir Inžineriniai Sprendimai
Šių rūmų architektūra buvo įtakota XX a. šeštame ir septintame dešimtmetyje išpopuliarėjusios moderniosios architektūros bruožų - lengvas ir dinamiškas siluetas, įtaigios sunkių ir lengvų detalių kombinacijos. Architektai, projektuojantys pastato struktūrą, paruošė įdomų ir ambicingą projektą - vantinę salės perdangos konstrukciją - vienintelę tokio pobūdžio konstrukciją Lietuvoje. Šio lenkto stogo pamatas - įtempti plieniniai trosai, laikantys betoną, įtempti per visą sporto rūmų plotį. Tokia konstrukcija dėl savo lengvumo ir lankstumo leido išgauti neįprastas ir įdomias formas, nors ir reikalavo specialios priežiūros. Už nuopelnus architektūroje netrukus po atidarymo, 1973 metais, rūmų achitektų komanda buvo apdovanota LTSR valstybine premija. 1975 metais kompleksas buvo užbaigtas. Šio pastato statyba užpildė ir užbaigė sporto kompleksų visumą dešiniąjame Neries krante. Jų pagrindinės salės struktūra leido operatyviai keisti salės konfigūraciją, priklausomai nuo renginio ir nuo žiūrovų skaičiaus. Krepšinio varžybas čia galėjo stebėti 4520 žiūrovai, boksą - 5400. Atsižvelgiant į fasado dinamiškumą buvo parinktas ir sporto rūmų vidaus interjeras. Vakariniame vestibiulio sparne buvo įrengta kavinė-baras, vėlyvajam modernizmui būdingų plastinių formų, dekoruota rudu dermatinu ir veidrodžiais.
Reikšmė Lietuvai ir Istoriniai Įvykiai
Iki 1990 m. sporto rūmai buvo viena reikšmingiausių salių krepšinio turnyrams, koncertams, spektakliams ir kitiems renginiams. Sąjūdžio metu rūmuose vyko daug Lietuvai reikšmingų renginių: 1988 m. čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. visuomenė atsisveikino su žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.
Nuosmukis ir Dabartinė Būklė
Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Paskutinis rimtas renginys - 2003 m. Rūmų smukimas prasidėjo 2004 metais, juos įsigijus Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). Netrukus Ūkio banko investicinė grupė parengė detalų teritorijos rekonstrukcijos planą, tikėdamasi gauti nemažą paramą iš Europos sąjungos, tačiau nesėkmingai. Pastato būklė vis blogėjo, tol, kol 2009, surūdijus stogo konstrukcijoms, jį buvo uždrausta eksploatuoti. Pagal tuometinius skaičiavimus vien stogui renovuoti reikėjo virš 100 mln. litų, o tiek lėšų pastato tvarkymui ŪBIG skirti negalėjo. 2013 metais Sporto rūmai vėl spėjo sužibėti, greičiausiai paskutinį kartą. Nors tuo metu jau nebeveikė šildymas, kanalizacija, priešgaisrinės ir kitos sistemos, lapkričio mėnesį rūmuose buvo surengtas VCO ROCK muzikos renginys. Žmonės turėjo puikią progą apžiūrėti pastatą, prisiminti čia vykusius reikšmingus sporto ir meno renginius.
Taip pat skaitykite: Sportas ir makiažas
Apšiuręs sporto rūmų fasadas - groteskiškai įsipaišęs tarp modernių ir prabangių namų Vilniaus centre. Dėl likimo ironijos jį iš visur supa metalas ir plienas, turtas ir prabanga.
Sporto Rūmų Viduje
Pradėkime nuo pagrindinės ir įdomiausios dalies - foje ir pagrindinės salės. Pačiame salės viršuje - daugiau apleistų patalpų. Labai netikėtas radinys - neišardytas ir šiaip, beveik sveikas, apšvietimo valdymo pultas. Iš viršuje esančių patalpų galima pažvelgti į apačioje esančią milžinišką salę. Sporto rūmų rūsiai - atskira tema. Kadaise čia stovėjo gremėzdiški oro filtrai, patalpų šildymo sistemos, priešgaisrinės pompos ir kiti svarbūs įrenginiai. Dabar mus pasitinka tuštuma, visi įrengimai - išmontuoti, metalas - išpjautas, ir spėju, ne be pastato savininkų žinios. Ventiliacijos šachta palieka įspūdį savo dydžiu. Taip, mes galime prieiti prie to grybuko, matyto vienoje iš nuotraukų, prie rampos. Nuo sporto rūmų stogo atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus centrą ir Karaliaus Mindaugo apartamentus.
Ateities Vizijos ir Iššūkiai
Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. gegužę apskaičiuota, kad investicijos į tuomet jau seniai apleistus ir nenaudojamus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus turėtų siekti apie 20 mln. eurų. 5 mln. eurų turėjo būti skirti įsigyti pačius rūmus, ši suma turėtų būti surasta šalies biudžete. Rekonstrukcijai, kurios kaina numatoma beveik 13 mln. eurų, tikėtasi gauti pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dar per 4,7 mln. eurų planuota skirti teritorijos aplink rūmus sutvarkymui. Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras. Pasak Turto banko generalinio direktoriaus Vaidoto Aleksiaus, bendras Vilniaus kongresų rūmų plotas po rekonstrukcijos bus 16 tūkst. kv. m.
Tačiau 2015 m. kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai rugpjūčio pabaigoje paragino Vyriausybę atšaukti Sporto rūmų rekonstrukciją, sakydami, kad ji gali pažeisti Šnipiškių žydų kapines.
Panevėžio Sporto Rūmai: Pavyzdys Iš Kitur
Panevėžio sporto rūmai pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Šių pinigų neužteko ir sporto rūmų statyba užsitęsė. Jų užbaigimui 1965 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas Ministrų Tarybos paprašė papildomai skirt 200 000 rublių. Sporto rūmų statybos darbus vykdžiusi Panevėžio statybos tresto Statybos valdyba Nr. Sudaryta valstybinė komisija 1965 m. liepos 20 d. pastatytus sporto rūmus apžiūrėjo ir juos priėmė naudojimui. Nustatyti iki galo neužbaigti darbai turėjo būti atlikti iki rudens. Kaip ir buvo numatyta, 1965 m. liepos 21 d. Dešiniajame Nevėžio krante iškilę sporto rūmai to meto spaudos pristatyti kaip puikus sporto židinys visoje Lietuvoje. Pagerėjus sąlygoms sportuoti, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto prašymu dar tais pačiais 1965 m. Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Panevėžio sporto rūmai buvo 1964 m. įkurto krepšinio klubo „Lietkabelis“ namų arena. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 m. ir 1988 m. tapo Lietuvos čempionais. 1978-1986 m. Dabar sporto rūmai priklauso Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro sporto kompleksui.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą