Įvadas
Sportas ir kūryba yra neatsiejama visavertės visuomenės dalis, o kurčiųjų bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiose sporto ir meno veiklose, garsindama Lietuvą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime kurčiųjų sporto varžybas Lietuvoje, jų pasiekimus, iššūkius ir iniciatyvas, skirtas palaikyti kurčiųjų įsitraukimą į sportą ir meną.
Vilkaviškio Rajono Neįgaliųjų Sporto Olimpiada
Praėjusios savaitės viduryje Vilkaviškio sporto ir pramogų centre įvyko gražus renginys - neįgaliųjų sporto olimpiada, kurioje dalyvavo ir Lietuvos kurčiųjų draugijos nariai iš Vilkaviškio skyriaus. Šventė prasidėjo sveikinimo ir padėkos žodžiais, prie kurių prisidėjo meras A. Neiberka ir europarlamentaro Broniaus Ropės patarėjas Audrius Stankevičius. Po oficialiosios dalies rajono gyventojai varžėsi estafetėje, smiginio, bato metimo į lanką, žiedo užmetimo ant stovo rungtyse, o organizacijų nariai žaidė bočią.
Šventėje dalyvavo atstovai iš įvairių Vilkaviškio rajone veikiančių organizacijų: neįgaliųjų draugijos, neįgaliųjų sąjungos, krašto neįgaliųjų draugijos, aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialo atstovai, diabetikų bendrijos „Insula“, neįgaliųjų piligrimų bendrijos „Suartėkim“ sportininkai, sutrikusios psichikos žmonių globos bei nefrologinių ligonių draugijų atstovai.
Renginys baigėsi apdovanojimais, nė vienas sporto entuziastas neliko nepastebėtas. Tokie renginiai yra labai reikalingi neįgaliesiems, nes suteikia galimybę bendrauti, varžytis ir jaustis visaverčiais visuomenės nariais.
Lietuvos Kurčiųjų Sporto Pasiekimai Tarptautinėje Arenoje
Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Edvinas Kriūnas pasidžiaugė, kad šie metai buvo vieni iš geriausių šalies kurčiųjų sporto istorijoje. Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo net dešimt medalių: tris aukso, keturis sidabro ir tris bronzos.
Taip pat skaitykite: Rusijos kurčiųjų krepšinio istorija
Aukštomis vietomis ir visų spalvų medaliais džiugino orientavimosi sporto atstovai - Gedvilė Diržiūtė, Adrija Atgalainė, Rokas Koveckis, Mikalojus Makutėnas. Maloniai nustebino paplūdimio tinklinio atstovės - Birutė Aleknavičiūtė ir Dorotėja Keraitė, iškovojusios sidabrą. Europos čempionate Čekijoje badmintonininkai užėmė penkias prizines vietas.
Pasak E. Kriūno, pergalių garantas - gerai suplanuotas, intensyvus treniruočių procesas. LKSK itin rūpinasi jaunąja karta - pamaina vyresniesiems. Buvo rengti moksleivių susitikimai-seminarai su garsiais kurčiaisiais sportininkais, kiekvieną vasarą mažiesiems organizuojamos sportinės krypties stovyklos, klesti berniukų krepšinio komanda, suformuota Vilniuje ir dalyvaujanti Lietuvos moksleivių pirmenybėse. Šių stovyklų tikslas atskleisti talentus bei suinteresuoti tokio amžiaus vaikus, kurie stovi sankryžoje spręsdami klausimą, kuo susidomėti toliau. LKSK kartu su Vilniaus „Wolves“ krepšinio komanda vykdė Eurolygos „One Team“ programos projektą.
Kurčiųjų Integracija į Sportą ir Iniciatyvos
„Riterių“ futbolo klubas inicijavo akciją #MakeItLouder, kurios tikslas - į sportą įtraukti klausos negalią turinčius žmones. Pirmąkart istorijoje „Riterių“ UEFA Europos lygos atrankos rungtynės bus pritaikytos klausos negalią turintiems žmonėms (su vertimu į gestų kalbą).
Iniciatyvos žinutė - skatinti požiūrį, kad žmonės su negalia turėtų lygiai tokias pat sąlygas, kaip ir visi. Šiuo atveju, jie turi turėti galimybę visavertiškai įsitraukti į sporto rungtynes. Kurtieji bus kviečiami nemokamai, stadione jiems vers gestų kalbos vertėjai, taip pat jau minėtas vertimas į gestų kalbą bus rodomas ir transliacijos metu žiūrovams.
Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) viceprezidentas Mykolas Balaišis džiaugėsi, kad ši iniciatyva kilo ne iš kurčiųjų, o iš girdinčiųjų pusės. Labai džiugu, kad būtent girdintieji stengiasi kuo plačiau pritaikyti aplinką kurčiųjų poreikiams.
Taip pat skaitykite: Kurčiųjų krepšinio istorija
Kurčiųjų Gyvenimas ir Pasiekimai
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė įsitikinusi, kad kurtieji turi galimybę gyventi visavertį gyvenimą kaip ir sveikieji. Jų aktyvumas, įsitraukimas į socialinį gyvenimą, pasiekimai mene ir sporte - ne mažiau ryškūs.
Menininkas, grafikos dizaineris kaunietis Karolis Simaitis, VV atlikėjas, menininkas, BMW automobilių gerbėjų klubo Lietuvoje įkūrėjas Arnoldas Matulis, drabužių dizaineris Giedrius Šarkauskas, fotografė Jurgita Šiaudkulytė - tai tik saujelė tų, kurie ne tik skina asmenines pergales, bet garsina Lietuvą pasaulyje.
Kurtiesiems lietuvių kalba - didžiausias iššūkis. Jiems itin svarbus savas aplinkos ratas, bendruomenė. Mokykla kurtiesiems - kultūros dalis, vieta, kur gali laisvai komunikuoti. Susikalbėti girdinčiųjų ir kurčiųjų pasauliams padeda menas, kūryba ir sportas.
Profesionalus Lietuvos kurčiųjų orientacininkas Tomas Kuzminskis pasaulyje medalius skina daugiau kaip tris dešimtis metų, dalyvauja ir Pasaulio sveikųjų čempionatuose, yra daugelio Lietuvos bei tarptautinių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų orientavimosi sporto varžybų dalyvis ir prizininkas.
Kurčiųjų mokytojas, visuomenininkas, savanoris, imituojamųjų dainų atlikėjas, renginių vedėjas Paulius Jurjonas teigia, kad jo negalia jam visai netrukdo. Jis baigė kolegiją, akademiją, įsidarbino mokykloje ir pasiekia viską, ko nori ir dėl ko stengiasi. Jo tikslas - parodyti visiems, kad kurtiesiems viskas įmanoma.
Taip pat skaitykite: Kurčiųjų krepšinio taisyklės
Sporto ir meno atstovė Gražina Jočytė, krepšinio aikštelėje nuo 9-erių metų, yra daugkartinė Europos vicečempionė, pelniusi tris sidabro medalius, bei dukart pasaulio vicečempionė. Ji taip pat užsiima fotografija ir kuria trumpus filmukus.
Kurčiųjų Meno Šventės
Lietuvoje tradiciškai yra švenčiama kurčiųjų meno šventė, kuri dažniausiai vyksta birželio - liepos mėnesiais. Ši šventė kiekvienais metais vyksta vis kitame mieste ir pritraukia daugybę žmonių iš kitų miestų. Šventėje vyksta įvairūs spektakliai, pantomimos teatro pasirodymai, komedijų vaidinimai, imitacinės dainos, poezijos pasirodymai, tautiniai bei pramoginiai šokiai.
Iššūkiai ir Galimybės
Nepaisant daugybės pasiekimų, kurtieji vis dar susiduria su informacijos neprieinamumu, renginių nepritaikymu, ir dėl šios priežasties klausos negalią turintys asmenys dažnai negali visiškai įsitraukti į viešąjį gyvenimą. Svarbu, kad tiek sporto organizacijos, tiek ir visi kiti privalo dažniau atsižvelgti į neįgaliuosius ir jų poreikius.