Stanislovas Stonkus - legendinis Lietuvos krepšininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos sporto ir mokslo istorijoje. Šis straipsnis apžvelgia jo įspūdingą karjerą, nuo pirmųjų žingsnių krepšinio aikštelėje iki reikšmingo indėlio į Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) ir krepšinio raidą.
Ankstyvieji metai ir kelias į krepšinį
Stanislovas Stonkus gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose, paprastoje žemaičių šeimoje. Jo sportinis kelias prasidėjo Telšių sporto klube „Džiugas“, kur jis, kaip ir daugelis to meto jaunuolių, buvo universalus sportininkas: žaidė futbolą, krepšinį, tinklinį, užsiiminėjo lengvąja atletika. Pasakojimai apie Lietuvos krepšininkų pergales Europos čempionatuose įkvėpė jį siekti aukštumų krepšinio aikštelėje. Mokyklos sargas Adomas Nakutis, matydamas S.Stonkaus aistrą krepšiniui, suteikė jam galimybę treniruotis sporto salėje valandų valandas.
1950 m. S. Stonkus baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą ir įstojo į tuometinį Kūno kultūros institutą (KKI), kurį baigė su pagyrimu 1954 metais.
Krepšininko karjera: nuo „Žalgirio“ iki SSRS rinktinės
Dar studijuodamas KKI, S.Stonkus buvo pakviestas į KKI krepšinio rinktinę, kuri jau buvo spėjusi pagarsėti Sovietų Sąjungoje. Atsidūręs krepšinio asų būryje, S.Stonkus greitai pritapo prie komandos ir tapo vienu rezultatyviausių žaidėjų. 1951 metais Lietuvos reprezentacinė krepšinio komanda KKI (faktiškai Lietuvos rinktinė), pavadinta „Žalgiriu”, antrą kartą tapo SSRS čempione.
Po šios pergalės S.Stonkus buvo pakviestas į SSRS rinktinę, kurios sudėtyje 1956 m. iškovojo Melburno olimpinių žaidynių sidabro medalį, 1955 m. - Europos čempionato bronzos medalį, o 1957 m. - Europos čempionato aukso medalį. 1951-1958 m. S.Stonkus šešis kartus tapo Lietuvos čempionu, o 1951-1955 m. SSRS čempionate iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius. Žaisdamas SSRS rinktinėje, S.Stonkus dažniausiai pelnydavo per 20 taškų, o gindamas Lietuvos rinktinės garbę (1951-1958) per 50 tarptautinių mačų pelnė 895 taškus.
Taip pat skaitykite: Krepšinio trenerio Stanislovo istorija
Deja, 1958 metais dėl sveikatos problemų S.Stonkus buvo priverstas baigti krepšininko karjerą.
Akademinis kelias: nuo dėstytojo iki rektoriaus
Baigęs krepšininko karjerą, S.Stonkus didžiulį dėmesį skyrė akademinei veiklai. 1958 metais jis tapo KKI dėstytoju, o 1961-1978 m. vadovavo Žaidimų katedrai. 1978-1990 m. S.Stonkus buvo KKI rektorius.
S.Stonkui tapus katedros vedėju, prasidėjo dėstytojų personalo kaita, mokslinė-metodinė veikla pasuko nauja vaga: nuo mažareikšmių metodinio pobūdžio darbų pereita prie fundamentalių mokslinių tyrimų, eksperimentų. Beveik visi dėstytojai pradėjo rengti disertacijas. Pirmas pedagogikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją apgynė S.Stonkus, juo pasekė L.Stankevičius, G.Stasiukevičius, docento vardą gavo V.Jankus, A.Karkauskas, A.Čižauskas. Katedra tapo rimta pagalbininke sporto organizacijoms, daugelis dėstytojų tapo sporto federacijų trenerių tarybų pirmininkais.
S.Stonkui tapus KKI rektoriumi, prioritetu tapo mokslinių-pedagoginių kadrų kokybė, studentų ir dėstytojų darbo sąlygų gerinimas, materialinės mokymo ir mokslo bazės plėtimas, studentų sportinio meistriškumo kėlimas. Institutas pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su Aukštojo mokslo ministerija, Sporto komitetu, sporto draugijomis, kitomis aukštosiomis mokyklomis. Per trumpą laiką nemažą pažangą padarė instituto mokslininkai.
S.Stonkus buvo ne tik talentingas krepšininkas, bet ir produktyvus mokslininkas. Jis parašė daugybę mokslinių knygų, sudarė ne vieną vadovėlį bei žodyną, skirtų krepšiniui, jo istorijai, žaidėjams ir treneriams. Jo darbai buvo išversti į rusų, estų, buvusios Jugoslavijos tautų kalbas.
Taip pat skaitykite: Manto Stonkaus kelias į televiziją
Visuomeninė veikla ir įvertinimas
S.Stonkus aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Jis buvo LTOK ir LKF Garbės narys, Lietuvos olimpinės akademijos akademikas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas (1961-1971, 1979-1983, 1990-1994), LTOK viceprezidentas ir kt.
Už nuopelnus sportui ir mokslui S.Stonkus buvo apdovanotas ordinais ir medaliais.
Stanislovas Stonkus - optimistas ir krepšinio patriotas
Net ir būdamas garbaus amžiaus, S.Stonkus išliko optimistu ir aktyviai domėjosi Lietuvos krepšinio gyvenimu. Jis tikėjo Lietuvos krepšininkų galimybėmis ir džiaugėsi naujomis krepšinio arenomis, pastatytomis Lietuvoje. Pasak S.Stonkaus, lietuviai visais laikais mokėjo žaisti krepšinį, o ir šie metai - ne išimtis. Jis pabrėžė, kad lietuviai gerai pasiruošę techniškai ir atletiškai, yra išprusę ir išsilavinę krepšinio prasme.
Paskutinis kūrinys ir atminimas
Paskutinis S.Stonkaus kūrinys - knyga apie iškiliausius Lietuvos krepšinio organizatorius - dienos šviesą išvys jau po jo mirties. Šioje knygoje, kartu su kitais, bus Stanislovo Stonkaus parašytos mintys ir apie televizijos žurnalistus, esančius šalia krepšinio.
Stanislovas Stonkus mirė po sunkios ligos, tačiau jo atminimas išliks Lietuvos sporto ir mokslo istorijoje. Jis buvo ne tik talentingas krepšininkas, bet ir iškilus pedagogas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas, įkvėpęs daugybę jaunų žmonių siekti aukštumų sporte ir moksle.
Taip pat skaitykite: Sporto terminų žodynas: santykių analizė
Su velioniu buvo galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje Kaune. Pareikšti pagarbą Eigulių kapinėse palaidotam S.Stonkui atvyko daug žinomų sporto veteranų, krepšinio veikėjų, kuriems velionis visuomet išliks atsidavimo sportui pavyzdžiu.
tags: #stanislovas #stonkus #krepsinis