Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir puiki proga šalims pademonstruoti savo sportinį pajėgumą. Medalių lentelė atspindi šalių investicijas į sportą, treniruočių sąlygas ir talentų ugdymą. Tad kuri šalis per visą olimpinių žaidynių istoriją yra iškovojusi daugiausiai medalių?
Baltijos šalių olimpinis kelias: nuo debiuto Paryžiuje iki dabartinių pasiekimų
Olimpinių žaidynių istoriją Lietuva kuria jau šimtą metų, o kartu su ja savo rezultatais džiaugiasi ir latviai bei estai. Per šimtmetį visos trys šalys laimėjo dešimtis medalių skirtingose sporto šakose, o kiekviena sesė vis nustebina naujais sporto talentais. 2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės grįžta į ypatingą miestą Lietuvos ir Latvijos olimpinėms komandoms - prieš 100 metų čia įvyko olimpinis lietuvių ir „broliukų“ latvių debiutas. O štai estai pirmą kartą savo jėgas vasaros olimpinėse žaidynėse išbandė anksčiau - 1920 m.
1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės buvo įsimintinos Lietuvai - pirmieji metai, kai tautiečiai galėjo varžytis su viso pasaulio sportininkais. Gegužės 25 d. 15.30 val. - šiais skaičiais pažymėtas Lietuvos olimpinis debiutas, kai Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta komanda praėjus dešimčiai valandų po 40 val. Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimasį, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą.
Latviai olimpinėse žaidynėse debiutavo su 41 atletu - imtynėse, lengvojoje atletikoje, bokse, dviračių sporte, futbole ir sunkiojoje atletikoje. 1924 m. Estija olimpinėse žaidynėse dalyvavo jau antrąjį kartą ir atsiuntė 44 sportininkus - futbolo komandą, lengvosios atletikos sportininkus, imtynininkus, sunkiosios atletikos profesionalus bei boksininkus.
Štai lietuviai pirmaisiais olimpiniais medaliais pasidabino nuo olimpinio debiuto praėjus beveik 70 metų - 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo dalyvavusiai Lietuvai aukso medalį iškovojo disko metikas Romas Ubartas, o bronzą - vyrų krepšinio rinktinė. Nuo tų metų iki pat 2020 m. Pirmaisiais olimpiniais medaliais latviai galėjo džiaugtis gerokai anksčiau nei lietuviai - 1932 m.
Taip pat skaitykite: Aviakatastrofa Anduose
Baltijos šalių medalių statistika ir sėkmingiausios sporto šakos
Per visą olimpinių žaidynių istoriją lietuviai yra laimėję 26 medalius, latviai - 31, o estai džiaugiasi net 44 medaliais. Skiriasi ir sėkmingiausios kiekvienos Baltijos šalies sporto šakos, pavyzdžiui, Lietuva gali pasigirti sėkme lengvojoje atletikoje - per visą istoriją iškovoti net 6 medaliai - 3 iš jų aukso, 2 bronzos bei vienas sidabro. Latviams geriausiai sekasi dviračių sportas - iš viso iškovoti 3 medaliai - 2 aukso bei vienas bronzos. Estai - tikri imtynių čempionai. Per šimtmetį iškovota 11 medalių, iš jų - 5 aukso, 2 sidabro bei 4 bronzos.
2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės: kas nustebins?
Milijonai žiūrovų laukia, ką gi atneš 2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės. Rugpjūčio 11 dieną baigėsi daugiau nei dvi savaites trukusios Paryžiaus olimpinės žaidynės. Lietuva šiose žaidynėse iškovojo 2 sidabro ir 2 bronzos medalius bei su 4 medaliais užėmė 70-ą vietą tarp 91 medalius iškovojusios šalies. Lietuva aplenkė net Indiją, kurioje gyvena 1,4 mlrd. žmoniu. Indija iškovojo vieną sidabro ir penks bronzos medalius ir liko laipteliu žemiau. Beje, nei Latvija, nei Estija šiose žaidynėse medalių neiškovojo.
Estai medalių sieks šaudyme iš lanko, lengvojoje atletikoje, badmintone, dviračių ir žirgų sportuose, fechtavimosi sporte, dziudo, irklavime, šaudyme, buriavime, plaukime, sunkiojoje atletikoje ir imtynėse. 33-iųjų vasaros olimpinių žaidynių programoje lengvoji atletika vyko rugpjūčio 1-11 dienomis, o 2028 metais Los Andžele sporto karalienė vyks žaidynių pradžioje. Beveik 2000 lengvaatlečių (tarp jų - 11 lietuvių) varžėsi „Stade de France“ stadione, kuris talpina beveik 80 tūkst. žiūrovų. 48 rungtyse startavę sportininkai išsidalino 144 medalius, o visi čempionai sulauks „World Athletics“ premijų (50 tūkst. JAV dolerių). Iki šių olimpinių žaidynių, paskutinį lengvosios atletikos medalį Lietuvai buvo parvežusi Austra Skujytė (2012 m., Londonas, bronza), o paskutinį kartą sidabrą pavyko iškovoti 2004 m. Atėnuose. Tą padarė ta pati A. Šiuo metu 105 skirtingos šalys olimpinių žaidynių istorijoje yra iškovojusios bent vieną lengvosios atletikos medalį. Lietuva lengvosios atletikos medalių įskaitoje užėmė 31-ą vietą (M. Aleknos sidabras) ir aplenkė tokias šalis kaip Kroatija, Čekija, Lenkija (visos iškovojo po vieną bronzos medalį). Vieno sidabro medaliu taip pat pasigirti gali Portugalija, Indija, Vengrija, Prancūzija. Vietų įskaitoje (taškai duodami už TOP8 pasiekimus) Lietuva užėmė 43-ią poziciją. Čia sportininkai surinko daugiau taškų už Turkiją, Austriją, Slovėniją, Indiją ir daug kitų šalių, tiek pat - su Vengrijos, Portugalijos lengvaatlečiais. 26 lengvaatlečiai Prancūzijos sostinę paliko su daugiau nei vienu medaliu, o net trimis pasipuošė olandės Femke Bol (4×400 m mišrios estafetės auksas, 4×400 m sidabras, 400 m barjerinio bėgimo bronza), Sifan Hassan (maratono auksas, 5000 m ir 10000 m bronzos) ir amerikietė Gabby Thomas (200 m, 4×100 m ir 4×400 m auksai). „Stade de France“ stadione pasaulio rekordus užfiksavo švedas Armandas Duplantisas (šuolis su kartimi - 6.25 m), amerikietė Sydney McLaughlin-Levrone (400 m b/b - 50,37 sek.) ir amerikiečių 4×400 m mišrios estafetės komanda (3 min. 07,41 sek.). Be to, buvo pagerinta 13 olimpinių rekordų, 21 žemynų rekordas, 99 nacionaliniai rekordai ir 311 asmeninių rekordų. Asmeninį karjeros pasirodymą surengė ir G. Galvydytė (800 m - 1 min. 59,18 sek.), o M. J.
JAV ir Kinija: lyderiai medalių lentelėje
Medalių lentelėje paskutinę akimirką po moterų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio rinktinės pergalės finale prieš Prancūziją aplenkė Kiniją. Tiek JAV, tiek Kinija laimėjo po 40 aukso medalių, tačiau amerikiečiai laimėjo 44 sidabro medalius, tuo tarpu Kinija - tik 27. Viso JAV rinktinė iškovojo 126 medalius (40 aukso, 44 sidabro, 42 bronzos), Kinija - 91 (40 aukso, 27 sidabro ir 24 bronzos), o trečią vietą su 45 medaliais (20 aukso, 12 sidabro ir 13 bronzos) užėmė Japonija. Pirmasis trejetas nei kiek nesiskyrė nuo 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių, kai amerikiečiai laimėjo 113 medalių (39 aukso, 41 sidabro ir 33 bronzos), Kinija - 89 medalius (38 aukso, 32 sidabro, 19 bronzos), o Japonija - 58 medalius (27 aukso, 14 sidabro ir 17 bronzos). Lietuva Tokijo olimpinėse žaidynėse su 1 sidabro medaliu užėmė 77-ą vietą.
Žiemos olimpinės žaidynės: Norvegijos dominavimas
Norvegija, laikoma žiemos sporto motina, yra daugiausia titulų pelniusi žiemos žaidynių šalis. Norvegija per visas žiemos olimpines žaidynes yra iškovojusi 368 medalius: 125 aukso, 125 sidabro ir 111 bronzos. Visų laikų tituluočiausia žiemos žaidynių dalyvė yra norvegė Marit Bjørgen. Slidinėjimo legenda sąskaitoje turi 15 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos. M. Tituluočiausiu vyru žiemos olimpiadoje išlieka norvegas Ole Einaras Bjørndalenas. Biatlonininkas per ilgą karjerą iškovojo 13 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos. Už Norvegijos rikiuojasi JAV olimpinė komanda, kuri žiemos žaidynėse yra iškovojusi 307 medalius: 105 aukso, 113 sidabro ir 89 bronzos. Tiesa, į daugiausia medalių iškovojusių sportininkų dešimtuką nepatenka joks amerikietis. Trečią vietą medalių įskaitoje yra užėmę Vokietijos atletai, iš viso pelnę 240 medalių: 93 aukso, 87 sidabro ir 60 bronzos. Tituluočiausia Vokietijos žiemos sportininkė yra Claudia Pechstein, visų pasaulio atletų rikiuotėje užimanti aštuntą poziciją. Ketvirtoje šalių reintingo vietoje yra Sovietų Sąjunga, kuri žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 10 kartų ir laimėjo 78 aukso, 57 sidabro bei 59 bronzos medalius (iš viso - 194). Į tituluočiausių sportininkų penketuką, be jau išvardytų norvegų, patenka Nyderlandų ir Sovietų Sąjungos atstovės. Legendinė Rusijos slidininkė Raisa Smetanina, dalyvavusi penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse, per karjerą iškovojo 10 medalių: 4 aukso, 5 sidabro ir 1 bronzos. Tiek pat medalių turi italė Stefania Belmondo, taip pat dalyvavusi slidinėjimo varžybose. Tiesa, italė auksu pasidabino du kartus.
Taip pat skaitykite: Naujų komandų analizė Europos krepšinio čempionate
Taip pat skaitykite: Efektyvūs teniso treniruočių metodai