Olimpinės žaidynės - tai aukščiausias sportininkų pasiekimų viršūnė, svajonė, kurią puoselėja kiekvienas profesionalus atletas. Tačiau kelias į šį prestižinį renginį nėra lengvas, o atrankos sistema nuolat keičiasi, keldama naujų iššūkių sportininkams ir jų komandoms. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinę kvietimų sistemą, jos ypatumus, pokyčius ir tai, kaip ji paveikė Lietuvos lengvaatlečių patekimą į Tokijo olimpines žaidynes.
Nauja Atrankos Sistema ir Jos Iššūkiai
Prieš Tokijo olimpines žaidynes įvyko reikšmingų pokyčių atrankos sistemoje. „World Athletics“ sugriežtino normatyvus, tikėdamiesi, kad juos įvykdys apie 50% sportininkų. Tačiau realybė parodė, kad normatyvai pasirodė esantys itin aukšti, ir tik nedidelė dalis atletų sugebėjo juos įvykdyti. Pavyzdžiui, šuolių į aukštį rungtyje normatyvą įvykdė tik 15 sportininkų, nors Tokijuje varžėsi 32 šios rungties atstovai.
Ši situacija paskatino daugelį sportininkų siekti patekimo per reitingų sistemą. Tačiau reitingų sistema taip pat turėjo savų spragų ir trūkumų. Sportininkams, ypač tiems, kurie neturėjo galimybės dalyvauti aukšto rango komercinėse varžybose užsienyje, buvo sunku rinkti reitingo taškus. Tai sukėlė nusivylimą ir apmaudą, nes sportininkai jautėsi, kad jų galimybės patekti į olimpines žaidynes priklauso ne tik nuo jų sportinių rezultatų, bet ir nuo galimybių dalyvauti tam tikrose varžybose.
Airinės Palšytės Patirtis ir Nuomonė
Viena iš Lietuvos sportininkių, kuri susidūrė su naujos atrankos sistemos iššūkiais, buvo šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Ji atvirai pripažino, kad pasikeitusi atrankos sistema ir gerokai užkelti normatyvai kėlė jai nerimą. Po sėkmingo Europos komandinio čempionato bei šalies pirmenybių sportininkė jautėsi rami dėl patekimo į žaidynes, tačiau pripažino, kad reitingų sistemoje buvo daug spragų. A. Palšytė išreiškė viltį, kad ateityje ši sistema bus pakeista ir bus galima normaliu, senoviniu būdu patekti į olimpines žaidynes.
Adrijus Glebauskas: Svajonė Tapo Realybe
Nepaisant varžybų stygiaus, įspūdingą sportinę formą demonstravusiam šuolininkui į aukštį Adrijui Glebauskui pavyko prasibrauti į pirmąsias karjeroje olimpines žaidynes. Sportininkas rinkti reitingo taškus buvo priverstas Lietuvoje, o ne aukšto rango komerciniuose startuose užsienyje. A. Glebauskas džiaugėsi, kad jam pavyko įgyvendinti savo svajonę, apie kurią svajojo nuo vaikystės.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Lietuvos Lengvaatlečių Pasiekimai ir Kvietimai į Tokiją
Nepaisant visų iššūkių, Lietuvos lengvaatlečiai pademonstravo puikius rezultatus ir iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse. Lietuvos lengvaatlečių skaičius olimpinėse žaidynėse prasiplėtė iki 11. Prie šešių anksčiau normatyvus įvykdžiusių lietuvių prisijungė pagal reitingą kvietimų varžytis Tokijuje sulaukę penki mūsiškiai:
- Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) - patyrusi sportininkė, dalyvavusi Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, abu kartus prasibrovusi į finalą.
- Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį) - įspūdingą sportinę formą demonstravęs sportininkas, kuriam tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės karjeroje.
- Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas) - sportininkė, kuri po nesėkmės atrankoje į 2016 metų žaidynes sugrįžo stipresnė ir be didesnių problemų iškovojo kelialapį į Tokijo žaidynes.
- Agnė Šerkšnienė (400 m) - Europos čempionato finalininkė, pasaulio čempionato pusfinalio dalyvė, daugkartinė Lietuvos rekordininkė, kuriai dalyvavimas Tokijo žaidynėse tapo vyšnia ant torto įspūdingoje karjeroje.
- Gediminas Truskauskas (200 m) - jauniausias Lietuvos lengvaatlečių olimpinės rinktinės narys, kurio olimpinį kelialapį galima laikyti didžiausiu atrankos netikėtumu.
Livetos Jasiūnaitės Patarimas
Ietininkė Liveta Jasiūnaitė, kuriai pačiai teko patirti nesėkmę atrankoje į 2016 metų žaidynes, patarė kitiems sportininkams nepasiduoti po nesėkmių ir siekti savo tikslų. Ji pabrėžė, kad gyvenimas ir sportinė karjera nesusideda tik iš olimpinių žaidynių, ir galima pasiekti daug gražių dalykų ir nenuvažiavus į žaidynes.
Gedimino Truskausko Netikėtas Kelias į Tokiją
23-ejų Gediminas Truskauskas Tokijuje buvo jauniausias Lietuvos lengvaatlečių olimpinės rinktinės narys. Iki šios vasaros sprinteris nefigūravo kandidatų sąrašuose ir jo olimpinį kelialapį galima laikyti didžiausiu atrankos netikėtumu. Trūkstamus reitingo taškus sprinteris iškovojo triumfavęs Vilniaus sporto klubo „Cosma“ taurės varžybose.
Pasiruošimas Tokijo Olimpinėms Žaidynėms: Iššūkiai ir Lūkesčiai
Suformavus olimpinę rinktinę, tikslus jai ir kiekvienam sportininkui atskirai kelia federacijos bei LTOK ekspertų komisija. Šis procesas vykstą prieš pat olimpines žaidynes.
Klimato Iššūkiai
Tuo metu, kai vyko žaidynės, Tokijuje buvo karščiausios ir tvankiausios dienos metuose. Temperatūra dienomis galėjo pakilti net iki 40 laipsnių, naktį įprastai nenukrisdavo žemiau 23 laipsnių šilumos. Karštis ir tvankuma - vieni didžiausių laukiančių iššūkių. Taip pat - ilgas skrydis, laiko juostų skirtumas, aklimatizacija, maistas. Tokie išbandymai LTeam atletams nebuvo netikėti.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Naujos Sporto Šakos
Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos penkios naujos sporto šakos: beisbolas-softbolas, karate, sportinis laipiojimas, riedlenčių bei banglenčių sportas. Iš viso programoje - 33 sporto šakos, 339 rungtys. Tokijuje varžėsi 11 090 sportininkų.
Sporto Bazės ir Infrastruktūra
Tokijo olimpinės žaidynės pasižymėjo modernia sporto infrastruktūra. Sporto bazių buvo penkiomis daugiau nei Rio de Žaneire, dauguma jų jau paruoštos naudojimui. Tęsėsi testinės varžybos, medalius jose iškovojo treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir baidarininkas Artūras Seja. Sporto bazes taip pat išbandė penkiakovininkai bei irkluotojai.
Olimpinis Kaimelis
Tokijo žaidynių olimpinį kaimelį iš trijų pusių supo vanduo. Pasak organizatorių, dėl šios priežasties jis buvo ypač saugus. Dėl saugumo įkurta net speciali olimpinių žaidynių žvalgybos tarnyba. Kambariuose sportininkai gyveno po vieną-du. Įdomus sprendimas - sportininkų lovos, jų rėmas ekologiškas, pagamintas iš labai kieto popieriaus.
Ateities Perspektyvos: Naujas Nacionalinių Rinktinių Kalendorius
Tokia atrankos sistema į olimpines žaidynes apskritai gyvuoja paskutinį kartą. FIBA patvirtino naują nacionalinių rinktinių kalendorių, kuris įsigalios nuo 2017 metų. Vietoje to, nuo 2017 metų lapkričio startuos atranka į pasaulio čempionatą. Ji vyks per 6 devynių dienų „langus“ 2017-2019 metais. Planuojama, kad 2017 m. lapkritį, 2018 m. vasarį, birželį, rugsėjį, lapkritį ir 2019 m. vasarį bus išskiriamos 9 dienos, per kurias rinktinės žais naujose atrankos varžybose. Naujasis pasaulio čempionatas, kuriame žais 32 rinktinės, vyks 2019 m. rugsėjį Kinijoje.
Keisis ir atrankos į žemynų čempionatus formatas. Pasibaigus 2019 m. pasaulio čempionatui, tų pačių metų lapkritį, o taip pat 2020 m. vasarį ir lapkritį bei 2021 m. Vietoje vieno 12 komandų atrankos į olimpines žaidynes turnyro vyks 3 atrankos turnyrai po 6 komandas. Žemynų čempionatai vyks 2017, 2021, 2025 m. Pasaulio čempionatai vyks 2019, 2023, 2027 m.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
tags: #olimpines #zaidynes #pakvietimus #turi