Olimpinės žaidynės - tai didžiausia sporto šventė pasaulyje, svarbus istorinis ir kultūrinis reiškinys, kuriame dalyvauja tūkstančiai atletų iš daugiau nei dviejų šimtų šalių. Jos skirstomos į vasaros ir žiemos žaidynes, kurios vyksta kas ketveri metai. Šiame straipsnyje aptarsime olimpinių žaidynių istoriją, simboliką, tradicijas ir išsiaiškinsime, kuriame žemyne jos dar neįvyko.
Olimpinių žaidynių istorija
Antika
Olimpinės žaidynės savo ištakas siekia Senovės Graikiją. Jos buvo rengiamos kas ketveri metai Olimpijos mieste, pagerbiant dievą Dzeusą. Pirmosios žinomos žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. ir tęsėsi iki 394 m. e. m., kai jas nutraukė Romos imperatorius Teodosijus. Laikotarpis tarp žaidynių buvo vadinamas olimpiada ir naudotas kaip laiko skaičiavimo vienetas. Senovės Graikijoje olimpinių žaidynių laikotarpis buvo skirtas pagerbti dievams ir neįtikėtinų jėgų turintiems atletams, kurie varžėsi įvairių sporto šakų rungtyse. Penkiakovininkai rungtyniavo jau senovės Graikijos olimpinėse žaidynėse.
Moderniųjų olimpinių žaidynių atgimimas
Antikos žaidynių idėja buvo prisiminta Renesanso epochoje, tačiau tik XIX a. pabaigoje prancūzų pedagogas ir istorikas Pierre de Coubertin inicijavo olimpinių žaidynių atgaivinimą. 1896 m. Atėnuose įvyko pirmosios moderniosios vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 245 atletai iš 14 šalių. Nuo 1900 m. žaidynėse pradėjo dalyvauti ir moterys. 1924 m. Šamoni (Prancūzija) įvyko pirmosios žiemos olimpinės žaidynės. Tokio buvo ir modernių žaidynių pradininko prancūzų pedagogo ir istoriko Pierre`o de Coubertino idėja - viena didele sporto švente suvienyti visas tautas.
Vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės
Olimpinės žaidynės skirstomos į vasaros ir žiemos žaidynes. Jos vyksta kas ketveri metai, vasaros - pirmaisiais, o žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo 1896 m. 2004 olimpinės žaidynės oficialiai vadinamos XXVIII olimpinėmis žaidynėmis. Jos įvyko Atėnuose - Graikijos sostinėje - senovės olimpinių žaidynių tėvynėje. Čia įvairiose sporto rungtyse susitiko 11 099 atletai, kurie atvyko iš 202 pasaulio valstybių. Šioje olimpiadoje buvo išdalinti net 301 medalių komplektai. Lietuva iškovojo net tris olimpinius medalius. Įdomu tai, kad rutulio stūmimo rungtis buvo organizuojama ne bet kur kitur, o Senovės Olimpijoje. Šaudymo iš lanko varžybos - Panathenaiko stadione, kuriame, beje, įvyko pirmos šiuolaikinės olimpinės žaidynės 1896-taisiais metais. Minėtame stadione, kurio trasa buvo autentiška 1896-tų metų žaidynėms, finišavo ir maratono bėgimas.
XXIX vasaros olimpinės žaidynės buvo organizuotos Pekine, Kinijos sostinėje. Tai 2008 olimpinės žaidynės, savo atidarymo laiku prisiminimus žadinanti olimpiada. Oficialiai šių žaidynių ceremonija buvo pradėta 2008-taisiais metais rugpjūčio 8 d. 8 val. 8 min. 8 sek. vakare vietos laiku. Į šias Pekino vasaros olimpines žaidynes atvyko 10 942 sportininkai iš 204 rinktinių, kuriems buvo išdalinti 302 medalių komplektai. Penki iš jų atiteko Lietuvai. Tadžikistanas, Afganistanas, Sudanas, Togas bei Mauricijus - šalys, kurios pirmą kartą iškovojo olimpinius medalius. Pačią programą papildė net devynios naujos rungtys. 2008 žaidynės pasižymėjo tuo, kad Usainas Boltas dešimt dienų prieš suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“.
Taip pat skaitykite: Kanados didmiestis Vankuveris
Rio De Žaneire vykusios 2016 olimpinės žaidynės prisimenamos iki šių dienų, nes šiose žaidynėse buvo pasiektas dalyvavusių šalių ir spoto šakų skaičius. Tai XXXI vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 11 300 sportininkų iš 207 pasaulio šalių. Tai pirmosios olimpinės žaidynės, kurios buvo organizuojamos Pietų Amerikos žemyne bei pirmosios valstybėje, kurios valstybinė kalba - portugalų. Išdalinti 306 medalių komplektai. Lietuva šioje olimpiadoje iškovojo 4 medalius. Rio De Žaneire taip pat įvyko ir regbio-7 rungtis, o net po dvylikos metų pertraukos sugrįžo ir olimpinės golfo varžybos.
Ilgai lauktos ir pagaliau 2021-maisiais metais įvykusios 2020 olimpinės žaidynės buvo organizuotos Tokijuje (Japonijoje), kuriame žaidynės vyko jau antrą kartą. Nors XXXII olimpiada prisimenama kaip pandemijos žaidynės, tačiau tai nesutrukdė sėkmingo jų įgyvendinimo. Daugiau nei vienuolika tūkstančių atletų sulaukusi olimpiada pasižymėjo tuo, kad joje žiūrovai nedalyvavo. Šiuo metu Tokijuje buvo paskelbta ekstremali situacija, kuri galiojo visu olimpiados metu. Tai pirmasis toks istorinis įvykis, kurio metu olimpiada vyko už uždarų durų sienų. Išimtis nepadaryta net ir uždarymo bei atidarymo ceremonijoms. Olimpinės 2021 įdomios dar ir tuo, jog jose debiutavo keturios visiškai naujos sporto šakos. Taip pat į rungčių programą buvo įtraukta karatė, riedlenčių sportas, sportinio laipiojimo ir banglenčių sporto šakos. Pažymėtina, kad šioje olimpiadoje atletai buvo apdovanojami medaliais, kurie pagaminti iš senų japonų telefonų bei kitų elektroninių įrenginių iš kurių išgavo tauriuosius metalus. Aukso medaliai svėrė 556 gramus, sidabro - 550 gramus, bronzos - 450 gramus. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau nei 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos, išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 m.
Žiemos olimpinės žaidynės
I olimpinės žiemos sporto žaidynės vyko 1924m. sausio 25d.-vasario 4d. Prancūzijoje. Dalyvavo 294 sportininkai (13 moterų) iš 16 šalių. Į programą buvo įtraukta slidininkų lenktynės, šuoliai nuo tramplino, dvikovė, keturios greitojo čiuožimo klasikinės rungtys, bobslėjus, be to, dailusis čiuožimas ir ledo ritulys, anksčiau įėję į olimpinių vasaros žaidynių programą. Po 3 aukso medalius laimėjo norvegų slidininkas Turleifas Haugas ir suomių čiuožėjas Arnoldas Klasas Tunbergas.
II olimpinės žiemos žaidynės įvyko Šveicarijos Sankt Morico kurorte 1928m. vasario 11-19d. Olimpinėse žiemos žaidynėse dalyvavo lietuvis Kęstutis Bulota. Nors šis čiuožėjas įskaitinių vietų neužėmė, bet neliko paskutinis nė viename iš trijų nuotolių.
III žiemos olimpiadoje Leik Pleside, kurios vyko 11932m. vasario 4-15d.dalyvavo 306 sportininkai (30 moterų) iš 17 šalių. Amerikiečiai pasiūlė naują greitojo čiuožimo varžybų sistemą. Nors dalyviai ir protestavo, bet organizacinis komitetas patvirtino šią sistemą. Visi keturi medaliai teko amerikiečiams. Slidinėjime vėl pirmavo skandinavų šalys.
Taip pat skaitykite: Futbolo stadionų apžvalga Lietuvoje
IV žiemos olimpiados Garmiš Partenkirhene programą papildė trys slidinėjimo rungtys. 1936m. olimpiados didvyris buvo čiuožėjas Ivanas Balangrdas, laimėjęs 3 aukso ir 1 sidabro medalius.
V olimpines žiemos žaidynes 1948m. turėjo organizuoti Anglija, tačiau ji atsisakė, ir antrąkart buvo organizuota Šveicarijoje. Čia suvažiavo 713 sportininkai iš 28 valtybių. Slidiinėjime pirmavo švedai, greitajame čiuožime- norvegai, dailiajame čiuožime- Amerikos atstovai.
VI olimpines žiemos žaidynes surengė norvegai OOslo mieste 1952m. vasario 14-25d. Šių olimpinių žaidynių didvyriu tapo norvegas čiuožėjas Jalmaras Andersenas, pagerinęs Balangrudo olimpinius rekordus.
VII žiemos olimpiada įvyko 1956m. Italijoje, Kortinoje d’Ampeco.Varžybose dalyvavo 818 sportininkai iš 32 šalių.
VIII olimpinės žiemos žaidynės įvyko JAV, Kalifornijoje 1960m. Šioje olimpiadoje J. Grišinas pelnė 2 aukso medalius. Tarybiniai ssportininkai iškovojo 7 aukso, 5 sidabro, 9 bronzos medalius ir neoficialioje įskaitoje užėmė I vietą.
Taip pat skaitykite: Triskart Olimpiniai Miestai
IX olimpinės žiemos žaidynės įvyko Austrijoje, Insbruke 1964m. Į olimpiadą atvyko rekordinis dalyvių skaičius-1093 sportininkai iš 36 šalių. Pirmą kartą porinį figūrinį čiuožimą laimėjo tarybiniai sportininkai. Greitajame čiuožime triumfavo Lidija Skoblikova, slidinėjime laimėjo Klavdija Bojarskich.
X olimpinėse žiemos žaidynėse Prancūzijoje, Grenoblyje 1968m. dalyvavo 1293 sportininkai iš 37 šalių.
XI olimpinės žiemos žaidynės vyko Japonojoje, Saporo mieste 1972m. Čia rungtyniavo 1232 sportininkai iš 35 šalių. Pirmuosius olimpinius porinio čiuožimo medalius pelnė Irina Rodnina ir Aleksejus Ulanovas.
XII žiemos olimpiadoje, vykusioje 1976m. jau žinomose Insbruko trasose, tarybiniai sportininkai rungtyniavo sėkmingai. Nė per vieną žiemos olimpiadą TSRS sportininkai neiškovojo tiek laimikių: 13 aukso, 6 sidabro ir 8 bronzos medalius; neoficialioje įskaitoje surinkę 192 taškus, užėmė I vietą.
XIII oolimpinės žiemos žaidynės, surengtos 1980m. vasario mėnesį nedideliame JAV kalnų kurorte Leik Pleside, pasibaigė ryškia socialistinių šalių pergalę: TSRS olimpiečiai laimėjo 10 aukso, 6 sidabro ir 6 bronzos medalius, VDR atstovai- 9 aukso, 7 sidabro ir 7 bronzos medalius.
Lietuvoje taip pat yra žiemos sporto dalyvių, kurie ne kartą dalivavo olimpinėse žaidynėse ir iškovojo pryzines vietas.
Sporto šakos olimpinėse žaidynėse
Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse buvo šios sporto šakos:
Badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Olimpinė simbolika ir tradicijos
Olimpinės žaidynės turi savitą simboliką ir tradicijas:
- Olimpinė ugnis: įžiebiama Olimpijoje ir nešama deglo estafete į žaidynių miestą.
- Olimpinis kaimelis: vieta, kurioje apgyvendinami sportininkai. Nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje.
- Žaidynių atidarymas ir uždarymas: iškilmingos ceremonijos olimpiniame stadione.
- Varžybų nugalėtojų apdovanojimas: medalių įteikimas.
- Olimpiniai žiedai: penki sunerti žiedai, simbolizuojantys penkis žemynus ir viso pasaulio sportininkų susitikimą. Žiedų spalvos: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona.
- Olimpinė vėliava: balto fono vėliava su penkiaspalviu olimpiniu simboliu centre.
- Olimpinis devizas: Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau).
- Olimpiniai medaliai: aukso, sidabro ir bronzos medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Sidabras - didžioji olimpinio aukso medalio svorio dalis.
Politiniai konfliktai ir boikotai olimpinėse žaidynėse
Vienas kertinių sporto varžybų aspektų - visi turi laikytis taisyklių. XX a. valstybės neperėmė senovės graikų palikimo - užuot per olimpiadą nutraukus karą, daroma atvirkščiai - dėl karo nerengiamos žaidynės. Taip nutiko 1916 m., vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Tačiau, tankams sustojus ir suskaičiavus nuostolius bei aukas, konfliktai nesibaigdavo - Pirmasis pasaulinis turėjo įtakos 1920 m. Antverpene (Belgijoje) vykusioms žaidynėms.
1936 m. olimpinės žaidynės vyko Berlyne, nacistinės Vokietijos sostinėje. Adolfas Hitleris vasaros žaidynes laikė „savo paties olimpinėmis“ ir siekė jas panaudoti kaip po Pirmojo pasaulinio karo atsitiesusios Vokietijos simbolį. Daugelis tarptautinių organizacijų bei politikų ragino žaidynes boikotuoti, kiti siūlė jas perkelti kitur. Daugiausia susirūpinimo kėlė faktas, kad valdančiosios Nacionalsocialistų partijos rasistinė ir antisemitinė politika bus pritaikyta ir olimpinėms žaidynėms. Daugybė žymių sportininkų buvo pašalinti dėl antisemitinių pažiūrų. Vienintelė žydų kilmės sportininkė, įtraukta į Vokietijos rinktinę, buvo fechtuotoja Helene Mayer. Kaip ir per Pirmąjį pasaulinį karą, Europai stengiantis atsilaikyti prieš Hitlerio ir jo sąjungininkų kariuomenę, olimpinės žaidynės nevyko tiek 1940 m., tiek 1944 m., karui besitęsiant. Tradicija buvo atnaujinta dar po ketverių metų Londone. Dviem svarbiausioms Ašies šalims - Vokietijai ir Japonijai - buvo uždrausta dalyvauti.
1956 m. vasaros olimpiada vyko Melburne, Australijoje. Jas dėl įvairių priežasčių boikotavo septynios valstybės. Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija, atsisakydamos siųsti savo sportininkus, išreiškė protestą prieš ką tik įvykusią Sovietų Sąjungos invaziją į Vengriją. Šis konfliktas persikėlė ir į sportines varžybas - vykstant vandensvydžio rungtynėms tarp abiejų šalių, sportininkai nesivaržydami liejo savo įtūžį vienas kito atžvilgiu.
1972 m. vasaros žaidynės Miunchene, Vakarų Vokietijoje, tapo teroristų taikiniu. Taivano pripažinimo klausimas iškilo ir 1976 m. žaidynėse Monrealyje, Kanadoje. Kadangi valstybė šeimininkė nepripažino Taivano nepriklausomybės, jo sportininkai galėjo dalyvauti tik kokios nors kitos komandos sudėtyje.
Dviejų supervalstybių konfliktas pasireiškė 1980-1984 m. JAV prezidentas Jimmy Carteris įsakė boikotuoti žaidynes Maskvoje dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą. Vietoj jų buvo surengtos Draugystės varžybos.
Gruzijos vyriausybė, vos sužinojusi, kad žaidynės vyks Rusijoje, paskelbė boikotuosianti renginį kaip atsaką į šalies dalyvavimą Pietų Osetijos kare 2008 m. Kadangi šių metų olimpinės žaidynės vyksta Pietų Korėjoje, šalies įtempti santykiai su Šiaurės Korėja taip pat atsidūrė dėmesio centre. Po ilgų derybų nuspręsta, kad Šiaurės Korėjos delegacija vis dėlto atvyks į Pjongčangą. Pietų Korėjos vyriausybė uždraudė 36 tūkst. užsieniečių įvažiuoti į šalį. Ketvirtadienį Šiaurės Korėja surengė įspūdingą karinį paradą. Jis skirtas 70-osioms valstybės kariuomenės įkūrimo metinėms. Paprastai paradas vyksta balandį, bet šiemet jis buvo atkeltas į dieną prieš olimpines žaidynes. Nors pastaruoju metu įtampa padidėjusi, žaidynėse dalyvaus 22 Šiaurės Korėjos sportininkai, įskaitant ir bendrą Korėjos moterų ledo ritulio komandą.
Dopingo skandalai olimpinėse žaidynėse
1989 m. Australijos senato pateiktoje ataskaitoje buvo pareikšta, kad olimpinės žaidynės Maskvoje gali būti vadinamos Chemikų žaidynėmis, nes vargu ar bent vienas medalį laimėjęs sportininkas nevartojo dopingo preparatų. Per šias žaidynes užfiksuoti „kraujo dopingo“ atvejai - prieš startą medalius laimėjusiems bėgikams būdavo perpilama daugiau nei litras kraujo.
Dažnos XXI a. olimpinės žaidynės taip pat neapsieidavo be dopingo skandalų - 2008 m. vasaros olimpiada Pekine, Kinijoje, tapo rekordine. Dėl neleistinų preparatų vartojimo medalių neteko 50 atletų, 14 jų - iš Rusijos. Po dvejų metų, 2014-aisiais, žiemos olimpinės žaidynės vyko dopingo skandalų krečiamoje Rusijoje, Sočio mieste.
2014 m. gruodį vokiečių televizija ARD išleido dokumentinę medžiagą, kur Rusijos dopingo tinklas prilyginamas buvusios Rytų Vokietijos. Filmo herojais tapo rusų lengvaatletė Julija Stepanova ir jos vyras Vitalijus, dirbęs Rusijos antidopingo agentūroje. Jie pateikė dopingo preparatų vartojimo valstybiniu mastu įrodymų - kad atletai, norėdami uždangstyti teigiamus dopingo rezultatus, mokėdavo milžiniškas sumas, o preparatus jiems parūpindavo treneriai. Po metų, Pasaulio antidopingo agentūra išleido šiuos faktus patvirtinančią ataskaitą.
2016 m. Kanados teisininkas Richardas McLarenas paviešino dviejų dalių ataskaitą, įrodančią, kad 2011-2015 m. Paviešinti faktai turėjo įtakos ir 2016 m. vasaros žaidynėms Rio de Žaneire, Brazilijoje. Rusijos sunkumų kilnotojams buvo uždrausta dalyvauti varžybose. Pasaulio antidopingo agentūra pasiūlė neleisti dalyvauti visai Rusijos komandai. Likus dienai iki Rio de Žaneiro žaidynių, Tarptautinis olimpinis komitetas išteisino 278 atletus, bet 111 dopingo vartojimu apkaltintų atletų kelialapių į žaidynes neteko.
Dopingo skandalas lydi ir penktadienį prasidėjusias žiemos olimpines žaidynes Pjongčange, Pietų Korėjoje. Tarptautinis olimpinis komitetas uždraudė dalyvauti žaidynėse visai Rusijos delegacijai.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K.
Žemynai, kuriuose vyko olimpinės žaidynės
Olimpinės žaidynės vyko šiuose žemynuose:
- Europoje: Žaidynės vyko daugelyje Europos šalių, įskaitant Graikiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Šveicariją, Angliją, Norvegiją, Švediją, Austriją ir Rusiją.
- Šiaurės Amerikoje: Žaidynės vyko JAV ir Kanadoje.
- Azijoje: Žaidynės vyko Japonijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje.
- Australijoje: Žaidynės vyko Australijoje (Melburne).
- Pietų Amerikoje: Žaidynės vyko Brazilijoje (Rio de Žaneire).
Žemynas, kuriame dar nebuvo olimpinių žaidynių
Išanalizavus olimpinių žaidynių istoriją, matyti, kad Afrika yra vienintelis žemynas, kuriame dar nebuvo surengtos nei vasaros, nei žiemos olimpinės žaidynės.