Olimpinės žaidynės - tai didžiausias sporto renginys pasaulyje, kuriame varžosi sportininkai iš viso pasaulio. Šis tarptautinis sporto renginys vyksta kas ketveri metai ir sulaukia didžiulio dėmesio. Šiame straipsnyje panagrinėsime miestus, kuriems teko garbė tris kartus priimti vasaros olimpines žaidynes, jų istoriją, įtaką miestui ir pačias žaidynes.
Įvadas į Olimpines Žaidynes
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis antikoje. Senovėje jos buvo žymiausias sportinis renginys, vykęs kas ketveri metai šventame Olimpo slėnyje Peloponeso pusiasalyje. Žaidynės buvo skirtos Dzeuso garbei (nors yra nuomonė, kad iš pradžių jos buvo organizuojamos Dzeuso motinos Rėjos garbei) ir vyko nuo maždaug 776 m. pr. Kr. iki 393 m. po Kr. Laikotarpis tarp dviejų olimpinių žaidynių - 4 metai - vadinamas olimpiada.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). Jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją 1892 m., o 1894 m. birželio 23 d. buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Pirmosios modernios olimpinės žaidynės buvo surengtos 1896 m. Atėnuose. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės. Taip pat organizuojamos vasaros ir žiemos paraolimpinės žaidynės (nuo 1960 m. ir 1976 m. atitinkamai).
Londonas: Tris Kartus Olimpinių Žaidynių Sostinė
Londonas yra vienintelis miestas, kuriam pavyko surengti vasaros olimpines žaidynes net tris kartus:
- 1908 m. vasaros olimpinės žaidynės: Šios žaidynės Londone buvo surengtos netikėtai, nes iš pradžių jos turėjo vykti Romoje, tačiau dėl Italijos ekonominių problemų jos buvo perkeltos į Londoną. Žaidynės vyko White City stadione, kuris tuo metu buvo didžiausias stadionas pasaulyje.
- 1948 m. vasaros olimpinės žaidynės: Po Antrojo pasaulinio karo Londonas priėmė žaidynes, kurios simbolizavo atsigavimą ir viltį. Žaidynės buvo žinomos kaip "Taupymo žaidynės", nes Didžioji Britanija vis dar patyrė ekonominius sunkumus po karo.
- 2012 m. vasaros olimpinės žaidynės: Šios žaidynės buvo didžiulis įvykis Londonui ir visai Jungtinei Karalystei. Jos buvo surengtos naujai pastatytame Olimpiniame parke Rytų Londone ir paliko ilgalaikį palikimą miestui.
2012 m. Londono olimpinės žaidynės buvo sėkmingiausios nepriklausomos Lietuvos istorijoje - penki medaliai ir trylika 4-8 vietų.
Taip pat skaitykite: Kanados didmiestis Vankuveris
Kiti Miestai, Priėmę Olimpines Žaidynes Du Kartus
Nors Londonas yra vienintelis miestas, surengęs vasaros olimpines žaidynes tris kartus, yra ir kitų miestų, kuriems teko garbė priimti šį sporto renginį du kartus:
- Paryžius (Prancūzija): 1900 m. ir 1924 m.
- Los Andželas (JAV): 1932 m. ir 1984 m.
Olimpinės Žaidynės ir Jų Simbolika
Olimpinės žaidynės turi savo simboliką, kurią sukūrė Pjeras de Kubertenas.
Olimpinis simbolis - penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias - apačioje. Šis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. TOK patvirtino olimpinį simbolį 1913 m., tačiau pirmą kartą oficialiai jis buvo panaudotas 1924 metais.
Olimpinė emblema - vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpinė ugnis - TOK leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Ji simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę ir vienybę. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Olimpinė ugnis pirmą kartą pasirodė 1928 m. žaidynėse, o pirmą kartą buvo uždegta 1936 m. Olimpinėse žaidynėse Berlyne.
Taip pat skaitykite: Futbolo stadionų apžvalga Lietuvoje
Olimpinė vėliava - baltas audeklas su penkiais olimpiniais žiedais. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpe, Belgijoje. 1936 m. Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 55 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai - penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką.
Olimpinis šūkis - „Citius, Altius, Fortius“ (greičiau, aukščiau, stipriau). Šį šūkį sugalvojo Pjero de Kuberteno draugas dominikonų vienuolis Tėvas Henri Didon. Nuo 1920 m. šis devizas yra sudedamoji olimpinės emblemos dalis. Olimpinis devizas kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime.
Olimpiniai medaliai - atsirado nuo 1924 m.
Žaidynių Atidarymo Ceremonija
Olimpines žaidynes pradeda iškilmės, kuriose dalyvauja valstybės vadovas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto (TOK) prezidentas, olimpinių žaidynių organizacinio komiteto ir Nacionalinio Olimpinio Komiteto (NOK) vadovai bei jų palydovai. Dalyvių paradą pradeda Graikijos delegacija. Valstybės vadovui paskelbus žaidynes pradėtas, į stadioną įnešama olimpinė vėliava ir iškeliama skambant olimpiniam himnui. Sportininkas, kuriam pavesta užbaigti olimpinio deglo estafetę, apsukęs ratą stadione, uždega olimpinę ugnį.
Faktai Apie Olimpines Žaidynes
- Olimpinės žaidynės dar niekuomet nebuvo organizuotos Pietų Amerikos žemynuose žiemos metu.
- 40 šalių yra bent 3 žemynuose dalyvavę olimpinėse žaidynėse.
- Pirmosios olimpinės žaidynės 1896 m. Atėnuose (Graikijoje) apytiksliai atsiėjo 448 USD.
- 2008 m. olimpinės žaidynės Pekine prasidėjo 2008 m. rugpjūčio 8 d. vakaro (8:08:08).
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m.
Taip pat skaitykite: Dukart olimpinis Insbrukas
2020 m. Tokijo Olimpinės Žaidynės
2020 m. vasaros olimpinės žaidynės, kurios dėl pandemijos buvo perkeltos į 2021 m., vyko Tokijuje (Japonijoje) ir buvo XXXII olimpiada.
Artėjančios Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
Paryžiaus olimpinės žaidynės - 33-iosios vasaros olimpinės žaidynės, dar žinomos kaip „Paryžius 2024“, kurios vyks 2024 m. liepos 26 - rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje.
Vasaros žaidynės į Paryžių sugrįš praėjus šimtmečiui nuo 1924 m. olimpiados. Jos tampa šeštosiomis olimpinėmis žaidynėmis, kurias yra rengusi Prancūzija (trys vasarą ir trys žiemą). Tai bus pirmas kartas, kai dvejos iš eilės olimpinės žaidynės vyks Europoje - po Paryžiaus žaidynių Italijoje vyks 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės. Paryžiaus žaidynėse dalyvaus 10 tūkst. 500 sportininkų. Jie varžysis 32 sporto šakose. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims.
Žaidynėse debiutuos keturios sporto šakos: breikas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas.
Šioms žaidynėms keliami nauji tvarumo standartai. Palyginti su 2012 m. ir 2016 m. olimpinėmis žaidynėmis planuojama perpus sumažinti renginio metu pagaminamą anglies dvideginio kiekį.
Pirmą kartą žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, bet miesto centre, Senos upėje.