Lietuvos krepšinio gerbėjai nekantriai laukia artėjančių krepšinio varžybų, kuriose dalyvaus Lietuvos rinktinė. Šis straipsnis apžvelgia svarbiausius faktus apie 2025 m. Europos moterų krepšinio čempionatą bei 2027 m. FIBA pasaulio krepšinio čempionato atrankos kovas, kuriose dalyvaus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.
2025 m. Europos Moterų Krepšinio Čempionatas
2025-ųjų Europos moterų krepšinio čempionatas vyks keturiose valstybėse: Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Graikijoje. Šiose pirmenybėse varžysis 16 stipriausių Senojo žemyno komandų, išskirstytų į keturias grupes po 4 rinktines.
- A grupės kovos vyks Pirėjuje (Graikija).
- B grupės rinktinės kausis Bolonijoje (Italija).
- C grupės komandos varžysis Brno mieste (Čekija).
- D grupės ekipos varžysis Hamburgo mieste (Vokietija).
Į atkrintamąsias varžybas, kurios vyks Pirėjuje, pateks po dvi geriausias kiekvieno pogrupio komandas.
Lietuvos Rinktinės Tvarkaraštis B Grupėje
V. Stanišausko treniruojama Lietuvos moterų krepšinio rinktinė varžysis B grupėje Italijoje. Kartu su lietuvėmis dėl dviejų bilietų į kitą etapą kovos šeimininkės italės, serbės ir slovėnės.
Tvarkaraštis:
- Birželio 18 d.: Lietuva-Slovėnija (18:30 val. Lietuvos laiku)
- Birželio 19 d.: Lietuva-Serbija (18:30 val.)
- Birželio 21 d.: Lietuva-Italija (22 val.)
Lietuvos krepšininkės varžysis legendinėje Bolonijos „PalaDozza“ arenoje, pastatytoje dar 1956 metais. Ši arena talpina daugiau nei 5 tūkst. žiūrovų ir ilgą laiką buvo legendinio Bolonijos „Virtus“ klubo namais. Arena dažnai vadinama „La Dozza“ ir yra viena iš ikoniškiausių krepšinio arenų Italijoje.
Taip pat skaitykite: Išvengti kelio traumų sportuojant
2027 m. FIBA Pasaulio Krepšinio Čempionato Atranka
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradeda atrankos kovas į 2027 m. FIBA pasaulio krepšinio čempionatą. Atranka prasidės 2025 m. lapkričio 27 d. Iš viso atrankoje dalyvaus 32 Europos rinktinės, suskirstytos į aštuonias grupes po keturias komandas.
Atrankos Tvarkaraštis
- Lapkričio 27 d.: Didžioji Britanija - Lietuva (Londone)
- Lapkričio 30 d. 18:30 val.: Lietuva - Italija (Klaipėda)
- Vasario 27 d.: Priešininkas nežinomas (išvykoje)
- Kovo 2 d.: Priešininkas nežinomas (namuose)
- Liepos 2 d.: Priešininkas nežinomas
- Liepos 5 d.: Priešininkas nežinomas
Antrajame atrankos lange laukia du susitikimai su Islandija - išvykoje ir namuose. Trečiajame lange, kuris vyks vasarą, vėl rungtynės prieš Didžiąją Britaniją ir Italiją.
Priešininkai: Italijos Rinktinė
Lietuvos rinktinės laukia rimtas iššūkis prieš Italijos rinktinę. Nuo 1995 metų Lietuva ir Italija tarpusavyje žaidė trylika kartų, iš kurių lietuviai laimėjo dešimt kartų. Tačiau svarbu pažymėti, kad nuo 2004 metų olimpinių žaidynių pusfinalio, kuriame italai laimėjo 100:91, lietuviai per devynerias rungtynes pralaimėjo vieną kartą - 2018 m.
Italijos vyrų krepšinio rinktinė 2025 m. Europos krepšinio čempionatą pradėjo pralaimėjimu Graikijai, tuomet iškovojo keturias pergales iš eilės, bet aštuntfinalyje 77:84 pralaimėjo prieš Slovėniją.
Naujas Treneris Italijos Rinktinėje
Po rugsėjo mėnesį vykusio Europos krepšinio čempionato iš vyr. trenerio posto pasitraukė rinktinės veidu tapęs Gianmarco Pozzecco. Italijos krepšinio sąjungai (FIP) pradėjus ieškoti naujo trenerio, kaip vienas iš pagrindinių kandidatų iškart buvo minimas Luca Banchi, iki tol sėkmingai treniravęs Latvijos rinktinę. Spalio pradžioje krepšinio sąjungos vadovai oficialiai pranešė, kad su L. Banchi sudarė trejų metų sutartį, kuri baigsis po Los Andželo olimpinių žaidynių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio apžvalga
L. Banchi rinktinių varžybose - ne naujokas. L. Banchi per kelerius praėjusius metus dirbo „Bamberg“, Atėnų AEK, Krasnodaro „Lokomotiv“, „Long Island Nets“, Strasbūro SIG, Stambulo „Anadolu Efes“ klubuose. Šiuo metu L. Banchi nedirba jokiame klube, todėl gali visą dėmesį ir jėgas skirti rinktinei, o kartu ir labiau įsigilinti į Italijos krepšinio reikalus. Rinktinės treneris visą rudenį keliavo po Italiją ir įvairiuose miestuose stebėjo tiek „Serie A“, tiek Europos turnyrų, tiek Italijos antrosios lygos rungtynes, kuriose žaidė jį dominantys krepšininkai.
L. Banchio sudarytas kandidatų sąrašas gavosi labai margas. Šios savaitės pradžioje į rinktinę atvyko net devynių Italijos (Milano „Olimpia“, „Brescia“, Kremonos „Vanoli“, Tortonos „Derthona“, Trapanio „Shark“, Venecijos „Reyer“, Sasario „Dinamo“, „Varese“, antrosios lygos Čividalės „Eagles“) ir dviejų užsienio klubų žaidėjai.
Italijos Rinktinės Sudėtis
Italijos vyrų krepšinio rinktinė irgi remsis krepšininkais, kurie rungtyniauja vietinėje lygoje. Kandidatų sąraše yra trys užsienyje rungtyniaujantys krepšininkai: Gabriele Procida (Madrido „Real“), Luigi Suigo (Belgrado „Mega“), Diego Caravaglia (Ulmo „Ratiopharm“). Amedeo Della Valle Italijos lygoje renka po 19,7 taškus ir yra ketvirtas rezultatyviausias krepšininkas bei pirmas tarp italų.
Olimpinei atrankai besiruošianti Italijos krepšinio rinktinė pristatė galutinę sudėtį, kuri Puerto Rike kausis dėl vienintelio bilieto į Paryžių:
- Marco Spissu
- Nico Mannionas
- Awudu Abassas
- Stefano Tonutas
- Danilo Gallinari
- Nicolo Melli
- Gianpaolo Ricci
- Giordano Bortolani
- Guglielmo Caruso
- Achille Polonara
- Alessandro Pajola
- Johnas Petrucelli
Lietuvos Rinktinės Sudėtis
Prieš rungtynes su Didžiąja Britanija, Rimantas Kurtinaitis paskelbė žaidėjų sąrašą, kuriame buvo trylika pavardžių. Vienuolika žaidėjų turėjo garantuotą vietą, o Donatas Tarolis ir Ąžuolas Tubelis buvo papildomi kandidatai. Deja, Klaipėdos „Neptūno“ puolėjas D. Tarolis patyrė traumą ir negalės prisijungti prie rinktinės. Jeigu Ą. Taip pat buvo paskelbtas išplėstinis kandidatų sąrašas, kuriame yra vienuolika pavardžių. Beveik visa Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmajame atrankos lange sudaryta iš krepšininkų, kurie rungtyniauja Lietuvoje. Rinktinėje bus penki krepšininkai iš Vilniaus „Ryto“: Ignas Sargiūnas, Artūras Gudaitis, Martynas Paliukėnas, Gytis Radzevičius ir Gytis Masiulis. Iš Kauno „Žalgirio“ sudėtyje yra Mantas Rubštavičius ir, galbūt, Ąžuolas Tubelis. Lietuvoje dar taip pat rungtyniauja Arnas Velička ir Paulius Danusevičius. Jeigu traumos būtų išvengęs D. Tarolis, rinktinėje galėjo būti visi keturi LKL naudingiausi lietuviai: D. Tarolis (16,6 naudingumo balų), A. Velička (13,9), A. Gudaitis (13,0) ir I. Sargiūnas.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo gidas Prancūzijoje
Iš užsienyje rungtyniaujančių krepšininkų rinktinėje yra trys: Kristupas Žemaitis, Marekas Blaževičius ir Laurynas Beliauskas. K. Žemaitis ir M. Blaževičius rungtyniauja Turkijoje - Manisos „Basket“ ir Bursos „Tofas“, o L. Beliauskas žaidžia Italijoje - Sasario „Dinamo“.
Oficiali rinktinės sudėtis rungtynėms su Italija:
- Įžaidėjai: Arnas Velička, Kristupas Žemaitis
- Atakuojantys gynėjai: Ignas Sargiūnas, Martynas Paliukėnas, Laurynas Beliauskas, Mantas Rubštavičius
- Lengvieji kraštai: Gytis Radzevičius
- Sunkieji kraštai: Gytis Masiulis, Paulius Danusevičius
- Centrai: Artūras Gudaitis, Marekas Blaževičius
Pirmosios Rungtynės ir Situacija Grupėje
FIBA pasaulio čempionato atrankos D grupės starte Ignas Sargiūnas trimis tritaškiais per paskutines 9 mačo sekundes išgelbėjo Lietuvos krepšinio rinktinę nuo skaudaus smūgio. Lietuviai 89:88 išnešė sveiką kailį Londone, o tikru pergalės kalviu tapo I. Sargiūnas. Tuo metu italai savo aikštėje patyrė netikėtą nesėkmę, kurie 76:81 nusileido Islandijai.
Priminsime, jog Rimo Kurtinaičio auklėtiniai FIBA pasaulio čempionato atranką pradėjo D grupėje, kurioje varžosi Didžioji Britanija, Italija ir Islandija. Naujas treneris, nauji krepšininkai, naujas požiūris, nauji darbo metodai. Italijos vyrų krepšinio rinktinė nuo rudens pradžioje vykusių Europos pirmenybių pasikeitė nuo pamatų ir šią savaitę pasaulio pirmenybių atrankos varžybas pradėjo supereksperimentine sudėtimi.
Ketvirtadienį pirmasis L. Banchio blynas naujose pareigose prisvilo. Atrankos turnyro pirmojo turo rungtynėse naujoje Tortonos miesto arenoje beveik penkių tūkstančių sirgalių palaikomi Italijos krepšininkai pralaimėjo Islandijos rinktinei 76:81.
Lietuvos rinktinė sekmadienį į aikštę žengs savo sąskaitoje jau turėdama vieną pergalę. Lietuviai ketvirtadienį išvykoje nugalėjo Didžiosios Britanijos komandą 89:88.
Šeštadienio vakarą asociacija „Lietuvos krepšinis“ pranešė, jog atrankos rungtynėse su Italijos rinktine visi bilietai buvo iššluoti. Lietuvos rinktinė sekmadienio Pasaulio čempionato atrankos rungtynes žais sausakimšoje Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
Lietuvos Kelias Į Olimpines Žaidynes: Istorinis Kontekstas
Lietuvos kelias į olimpines žaidynes yra ilgas ir vingiuotas, kupinas iššūkių ir triumfų. Šis kelias prasidėjo dar 1924 m. Paryžiuje, kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Tačiau nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą.
Būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes. LSL pasiekė dar keturi tokio pat pobūdžio oficialūs kvietimai: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir tų pačių metų Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Bet dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios jaunos valstybės Lietuvos finansinės padėties mūsų atstovai dvejose pastarosiose JAV rengtose žaidynėse nedalyvavo.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
Per ilgą ir turtingą istoriją Lietuvos sportininkai iškovojo daugybę medalių olimpinėse žaidynėse. Pirmasis olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje, o pirmasis olimpinis čempionas - boksininkas Danas Pozniakas - tapo 1968 m. Meksike.
Štai keletas ryškiausių Lietuvos sportininkų pasiekimų olimpinėse žaidynėse:
- 1924 m. Paryžius: Pirmasis Lietuvos olimpinis debiutas.
- 1928 m. Sankt Moricas: Pirmasis Lietuvos atstovas žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota.
- 1952 m. Helsinkis: Pirmieji sidabro medaliai - krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.
- 1956 m. Melburnas: Pirmasis asmeninės rungties medalis - ėjikas Antanas Mikėnas (sidabras).
- 1960 m. Roma: Pirmoji Lietuvos olimpietė, iškovojusi medalį - ieties metikė Birutė Kalėdienė (bronza).
- 1968 m. Meksikas: Pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas - Danas Pozniakas (boksas).