Akmenslydis, kartais vadinamas šachmatais ant ledo, yra unikali sporto šaka, apjungianti fizinę ištvermę, strateginį mąstymą ir komandinį darbą. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprastas, akmenslydis reikalauja didelio tikslumo, koordinacijos ir taktinio išmanymo. Šiame straipsnyje gilinamės į akmenslydžio istoriją, taisykles, inventorių ir jo populiarumą Lietuvoje bei pasaulyje.
Istorija ir kilmė
Akmenslydis gimė XVI amžiuje Škotijoje, kur buvo žaidžiamas ant užšalusių ežerų ir upių. Pirmieji akmenys buvo paprasti, natūralūs akmenys, o žaidimo taisyklės - gana primityvios. Tačiau laikui bėgant akmenslydis vystėsi ir tobulėjo. 1838 m. įkurtas Karališkasis Kaledonijos akmenslydžio klubas, kuris standartizavo taisykles ir padėjo pagrindus šiuolaikiniam akmenslydžiui. 1924 m. akmenslydis debiutavo olimpinėse žaidynėse, o 1966 m. įkurta Pasaulio kerlingo federacija (WCF), kuri rūpinasi šios sporto šakos plėtra ir populiarinimu visame pasaulyje.
Akmenslydžio taisyklės ir žaidimo eiga
Akmenslydis žaidžiamas ant specialios ledo aikštės, kurios ilgis yra 46 metrai, o plotis - 5 metrai. Dvi komandos, susidedančios iš keturių žaidėjų, paeiliui leidžia 16 granitinių akmenų (po 8 kiekvienai komandai) link taikinio, vadinamo „namu“. Žaidimo tikslas - kuo tiksliau nustumti akmenį į priešininkų taikinio centrą.
Kiekvienas kėlinys susideda iš 16 akmenų paleidimų, po du kiekvienam žaidėjui. Komanda, kurios akmuo žaidimo pabaigoje yra arčiausiai centro, laimi tašką. Be to, komanda gauna papildomų taškų už kiekvieną savo akmenį, esantį arčiau centro nei arčiausiai centro esantis varžovų akmuo.
Žaidėjai naudoja specialias šluotas, kuriomis trina ledą prieš akmenį. Šluotelėmis trinant ledą, galima pakeisti akmens slydimo greitį ir kryptį, taip padedant jam pasiekti norimą poziciją. Šlavimas yra daugiau judesys iš kairės į dešinę, kuris nuo paviršiaus nuvalo šiukšles. Tai, ką daro žaidėjas, yra trynimas, kai šluotelė ne tik kuo greičiau judinama pirmyn atgal, tačiau ant jos žaidėjas dar ir perkelia visą savo svorį, užgula ją.
Taip pat skaitykite: Išvengti kelio traumų sportuojant
Svarbu tai, kad akmuo prieš paleidžiant yra pasukamas - pagal laikrodžio rodyklę arba prieš. Todėl, jeigu jūs paleidžiate akmenį tiesiai, bet pasukate, kad jo rankena suktųsi, kaip laikrodžio rodyklė, jis nuslys į dešinę aikštelės pusę. Lietuviškai kerlingas vadinamas akmenslydžiu, nors iš esmės turėtų būti akmensukiu nuo angliško „curl“ (suktis).
Akmenslydis dažnai vadinamas šachmatais ant ledo dėl sudėtingų strateginių sprendimų, kuriuos reikia priimti žaidimo metu. Komandos kapitonas, vadinamas skipu, vadovauja komandai, sumąsto žaidimo strategiją, šluotele parodo kitiems žaidėjams akmens stūmimo liniją, informuoja, kada ir kokiu stiprumu šluotelėmis reikia trinti ledą, kad akmuo geriau slystų.
Akmenslydžio inventorius
Akmenslydžio inventorius susideda iš kelių pagrindinių elementų:
- Akmenys: Akmenys yra pagaminti iš specialaus granito, kuris kasamas tik keliose vietose pasaulyje. Akmens svoris yra 19,6 kg. Ant akmens yra pritvirtinta plastikinė rankena, leidžianti žaidėjams patogiai paimti akmenį ir pasukti jį norima kryptimi. Vienas akmuo kainuoja apie 500 eurų.
- Šluotos: Šluotos naudojamos ledo paviršiui trinti prieš akmenį. Šiuolaikinės šluotos yra pagamintos iš tvirtų sintetinių medžiagų. Šluotelės nuvalo ne tik ant ledo atsirandančias šiukšlytes akmens slydimo trajektorijoje, bet ir sušildomas ledas. Su jomis dažniausiai darbuojasi du žaidėjai.
- Batai: Žaidėjai dėvi specialius batus, kurių vienas padas yra padengtas teflonu, leidžiančiu slysti ledu, o kitas padas užtikrina sukibimą su ledu.
- Apranga: Tarptautinėse varžybose apranga griežtai reglamentuota - juodos ilgos kelnės ir tam tikrų atspalvių marškinėliai. Svarbiausia šilta, tačiau patogi, sportinė apranga. Džinsai netinka, nebent norite per klyną juos suplėšyti.
Akmenslydis Lietuvoje
Akmenslydis Lietuvoje nėra itin populiarus, veikiau egzotinis žaidimas. Tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas šia sporto šaka auga. Lietuvoje veikia akmenslydžio klubai Vilniuje ir Kaune. Deja, Lietuvoje nėra specializuotų akmenslydžio arenų, todėl sportininkai treniruojasi ant netinkamo ledo arba vyksta treniruotis į Latviją.
Nepaisant sunkumų, Lietuvos akmenslydžio asociacija aktyviai propaguoja šią sporto šaką ir siekia, kad Lietuvoje būtų pastatyta bent viena akmenslydžio arena. Lietuvos vyrų, moterų bei mišrių dvejetų komandos dalyvauja Europos čempionatuose. 2022 m. Vilniuje planuojama surengti Europos akmenslydžio čempionato C diviziono varžybas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio apžvalga
Akmenslydis: sportas kiekvienam
Akmenslydis yra unikalus tuo, kad tinka žaisti kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo. Ši sporto šaka lavina strateginį mąstymą, koordinaciją, komandinio darbo įgūdžius ir fizinę ištvermę. Akmenslydis yra socialus žaidimas, kuriame svarbu gera komandos narių chemija ir tarpusavio supratimas.
Jeigu ieškote naujos, įdomios ir intelektualios sporto šakos, akmenslydis gali būti puikus pasirinkimas. Neturime. Jau 10 metų bandome gauti patalpas, rasti sklypą - nieko. Valdžia vis žada, kartais jau atrodo, kad jau tuoj, tuoj susitarsim, bet ir vėl… Tai atsiranda kiti, kam reikia labiau, tai sklypo savininkai ir taip jau daug metų. Turime ir investuotoją, kuris padengtų palyginti didelius arenos statybos, įrengimo kaštus, tačiau panašu, kad kol kažkam neįkiši į kišenę, tol ir į arenos statybas nereiks nieko kišti.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo gidas Prancūzijoje