Lietuvoje, kur krepšinis tradiciškai laikomas karaliaujančia sporto šaka, futbolas bando įsitvirtinti ir pritraukti didesnį visuomenės dėmesį. Nors krepšinio populiarumas šalyje yra akivaizdus, įdomu pažvelgti į futbolo padėtį ir jo potencialą mesti iššūkį krepšinio dominavimui.
Masinio futbolo asociacijos iniciatyvos
Masinio futbolo asociacija (MFA) aktyviai siekia populiarinti futbolą Lietuvoje ir įtraukti kuo daugiau žmonių į šią sporto šaką. MFA direktorius Ignas Marcinkevičius teigia, kad futbolą žaidžiančiųjų Lietuvoje yra daugiau nei krepšinį. Anot jo, besitreniruojančių vaikų skaičius siekia apie 25 tūkstančius, o krepšinį žaidžia tūkstančiu mažiau. Asociacijos duomenų bazėje registruota daugiau nei 30 tūkstančių futbolo mėgėjų, o įskaičiuojant neregistruotus, šis skaičius gali siekti 60 tūkstančių.
Futbolo gerbėjų skaičius Lietuvoje
MFA vertinimu, Lietuvoje yra apie 60-70 tūkstančių futbolo gerbėjų, įskaitant vaikus ir suaugusius. Pagal UEFA direktyvas, reguliariai futbolą žaidžiančiu laikomas asmuo, kuris tai daro bent dešimt kartų per metus. Tokių žmonių MFA duomenų bazėje yra daugiau nei 30 tūkstančių. Be to, asociacija organizuoja vienadienius renginius, kuriuose kamuolį gainioja dar apie 40 tūkstančių vaikų ar suaugusiųjų.
Rinktinių pasirodymų įtaka masiniam futbolui
MFA projektų vadovė Greta Guižauskaitė teigia, kad susidomėjimas futbolu Lietuvoje nepriklauso nuo rinktinių pasirodymų. Nors Lietuvos rinktinės rezultatai tarptautinėje arenoje nėra patys geriausi, tai neturi įtakos masinio futbolo tendencijoms. Anot jos, kasmet masinio futbolo renginiuose dalyvauja vis daugiau žmonių iš įvairių socialinių ir amžiaus grupių, įskaitant močiutes ir darželinukus.
Ignas Marcinkevičius priduria, kad po vasarą vykstančių Europos ir pasaulio čempionatų padaugėja vaikų, norinčių žaisti futbolą. Tėvai, paveikti vaikų norų, leidžia jiems lankyti futbolo treniruotes. Statistiniai duomenys rodo, kad pasaulio futbolo čempionato kovos Lietuvoje yra žiūrimesnės už Europos krepšinio akistatas, kuriose varžosi lietuviai.
Taip pat skaitykite: Sėkmės istorijos loterijose
Masinio futbolo koncepcija
MFA siekia, kad futbolas būtų žaidžiamas nepriklausomai nuo specialybės, amžiaus, tikėjimo ar rasės. Asociacijos tikslas - įtraukti kuo daugiau žmonių į futbolo judėjimą. MFA organizuoja veiklas įvairioms amžiaus grupėms ir socialinėms grupėms, įskaitant vaikų grupes nuo trejų metų, močiučių futbolą ir programas neįgaliesiems. Greta Guižauskaitė masinį futbolą apibūdina kaip piramidės pagrindą, kurios viršūnėje yra rinktinės. Tai viskas, kas nėra profesionalu, tačiau suteikia pasitenkinimą, norą judėti, mokytis ir tobulėti.
Masinio futbolo kryptys ir segmentai
MFA išskiria tris pagrindines masinio futbolo kryptis: fizinis aktyvumas, skatinimas treniruotis ir kvietimas išbandyti futbolą. Masinio futbolo koncepcija yra labai lanksti, leidžianti kiekvienam rasti sau tinkamą būdą įsitraukti į šį judėjimą.
Masinį futbolą sudaro įvairūs segmentai, įskaitant futbolą ugdymo įstaigose, globos namuose, neįgaliųjų sportą, studentų futbolą, Sekmadienio futbolo lygą, senjorų ir močiučių lygas. Futbolą galima pritaikyti kiekvienam, norinčiam įsijungti į judėjimą.
Futbolo aktyvistų vaidmuo
Regionų gyventojai, vadinami futbolo aktyvistais, atlieka svarbų vaidmenį buriant bendruomenes, organizuojant renginius ir neprofesionaliai treniruojant vaikus. Šie aktyvistai dažnai suburia komandas, kurios atstovauja regionams, miestams ar miesteliams turnyruose. Jei aktyvistų vaikai lanko darželius, komanda dalyvauja darželinukų projekte „Futboliukas“, kuriame svarbi ne tik futbolo, bet ir edukacinė programa vaikams.
Vaikai taip pat gali varžytis „Pradinukų lygoje“, kurioje žaidžia už mokyklas, o vėliau dalyvauja savivaldybių ir apskričių finaluose. Be to, vykdomi tokie projektai kaip „Mistergolas“ berniukams ir „Ladygolas“ mergaitėms, kurie orientuoti į salės futbolą. "Golo" projektas skirtas žaisti futbolą lauke. MFA akcentuoja, kad šie projektai nėra atskirti, ir skatina visus kartu treniruotis ir įsijungti į futbolo judėjimą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Iššūkiai ir problemos
Masinis futbolas susiduria su tam tikromis problemomis, įskaitant konkurenciją su krepšiniu ir sporto salių trūkumą. Ignas Marcinkevičius pažymi, kad galvojant apie sporto salių nuomą, dažnai prioritetas teikiamas krepšiniui, o ne futbolui. Tačiau MFA kartu su Lietuvos futbolo federacija siekia keisti šią situaciją, dovanodama mokykloms vartus ir skatindama futbolą žaisti salėse.
MFA taip pat bando įteigti, kad salės futbolo kamuoliai yra kitokie nei lauko, mažiau šokinėja, todėl sumažėja galimybė ką nors sudaužyti. Vis dėlto, didmiesčiuose krepšinis dažnai labiau įsileidžiamas į sales nei futbolas. Sėkmė priklauso nuo futbolo aktyvistų, kurie savo energija užkrečia kitus ir skatina futbolą mokyklose. Greta Guižauskaitė pabrėžia, kad mokyklose daug kas priklauso nuo pedagogų. Jei mokytojas myli futbolą, nekyla problemų dėl galimybės treniruotis ar burti futbolo komandą.
Aktyviausi regionai
Aktyviausi masinio futbolo judėjime regionai yra Kauno ir Šiaulių apskritys. Tačiau MFA nenori visko skirstyti į kategorijas. Natūralu, kad Vilniuje, turinčiame daug gyventojų, žaidžiančių futbolą bus daugiausiai. Svarbu žiūrėti į patį judėjimą ir jo apimtis. Pavyzdžiui, Vilkijos miestelyje prie Nemuno daugiau kaip penkiasdešimt procentų vaikų lanko futbolo treniruotes. Taip pat aktyvūs yra Ramygalos miestelis ir Keturvalakiai, kur yra ir močiučių futbolas. Svarbus yra tęstinumas - nuo vaikų darželio iki senjorų futbolo.
Kaunas - krepšinio meka ir masinis futbolas
Nors Kaunas vadinamas krepšinio meka, Greta Guižauskaitė teigia, kad šis miestas turi daug ką bendro su masiniu futbolu. Kaune vyksta daug renginių, pavyzdžiui, „Futboliuko Kalėdos“, į kurį susirenka šalies darželių vaikučiai.
Projektas „Ladygolas“
MFA plėtoja „Ladygolo“ projektą, skirtą mergaitėms. Šio projekto šūkis yra „Ateik su svajone, išeik čempione“. Projektas suteikia galimybę mergaitėms pažaisti futbolą ir atrasti savo talentą. Jau buvo atvejų, kai mergaitės, pradėjusios žaisti „Ladygolo“ turnyre, buvo pakviestos į Lietuvos jaunimo rinktinę. Projektas siekia įtraukti kuo daugiau mergaičių į futbolo judėjimą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Šis mergaičių čempionatas vyksta tris mėnesius ir trimis etapais: savivaldybių, apskričių finalai ir lemiami turnyro finalai. Kasmet turnyre varžosi apie 300 komandų iš 200 mokyklų. Yra trys amžiaus grupės: mergaitės iki šeštų klasių, iki aštuntų ir iki dešimtosios klasės.
„Mistergolas“ ir „Ladygolas“ palyginimas
Greta Guižauskaitė pastebi, kad berniukai „Mistergole“ žūtbūt nori laimėti ir siekia taurės, o merginos „Ladygole“ labiau galvoja apie tai, kaip susitikti su drauge treniruotėje ir įdomiau praleisti laiką. Ji, pati žaidusi futbolą 12 metų, teigia, kad merginoms svarbus ne tik fizinis pasirengimas, bet ir bendravimas. MFA prisitaiko prie šių skirtumų, organizuodama fanų zonas mergaičių turnyruose, kur po rungtynių galima linksmiau praleisti laiką ir pasifotografuoti.
Įspūdingas laimėjimas prieš Portugaliją
Ignas Marcinkevičius mano, kad netikėta Lietuvos pergalė prieš Portugaliją 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankos mače pridėtų pliusų futbolui, nes visi rašytų, kad lietuviai laimėjo ne prieš Portugaliją, o prieš Cristiano Ronaldo.