Ištarus Laimono Noreikos vardą prieš kelis dešimtmečius, iškart tapdavo aišku, apie ką kalbama. Tai buvo aktorius, kurį iš jo vaidmenų spektakliuose, kino filmuose, iš poezijos vakarų pažinojo didžioji pusė Lietuvos. Rašyti apie tokį žmogų - nelengva, nes kiekvienas jį prisimena savaip.
Ankstyvieji Metai ir Šeimos Įtaka
Laimonas Noreika gimė Joniškyje, tačiau jo kūrybinis kelias prasidėjo toli nuo gimtinės. Jo šeima buvo neįprasta - tėvai nebuvo susituokę, o mama, Kotryna Oginskaitė, kilusi iš vargingos, bet save didingais laikomos Oginskių giminės. Tėvas, Leonas Noreika, iš pradžių nepritarė sūnaus pasirinkimui tapti aktoriumi, tačiau motina visada palaikė Laimoną ir džiaugėsi jo sėkme.
Teatro Kelias: Nuo Šiaulių Iki Nacionalinio Dramos Teatro
Noreikos kelias į teatrą prasidėjo nuo vaikystės, kai jis, būdamas šešerių metų, pirmą kartą pamatė spektaklį ir nuo to laiko nieko kito nenorėjo. Paauglystėje jis peržiūrėjo visą Kauno teatro repertuarą, o būdamas 16 metų, įstojo į Šiaulių teatro studiją.
Baigęs garsųjį GITIS'o institutą Maskvoje, L. Noreika dirbo Šiaulių, Kauno teatruose. Didžiausia ir gražiausia kūrybinio gyvenimo dalis atiduota Akademiniam, dabar Nacionaliniam dramos teatrui Vilniuje. Čia sukurti ryškūs vaidmenys spektakliuose „Be kaltės kalti", „Trys seserys", „Kazimieras Sapiega", „Karalius Lyras", trys nepamirštami personažai Justino Marcinkevičiaus trilogijoje „Mindaugas", „Katedra" ir „Mažvydas".
Vaidmenys Kine: Nuo "Marytės" Iki "Niekas Nenorėjo Mirti"
L. Noreikos karjera kine taip pat siejama su lietuvių kino šedevrais. Suvaidinta filmuose „Niekas nenorėjo mirti", „Jausmai", „Laiptai į dangų", „Sodybų tuštėjimo metas". Aktorius prisiminė, kaip pirmą kartą susipažino su aktoriaus darbu kine pirmajame pokariniame filme su lietuvių aktoriais „Marytė“, kur atliko nedidelį vaidmenį. Po ilgos pertraukos sekė garsusis Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“. Šiame filme Laimonas pirmą kartą pakviestas išbandyti jėgas ne teigiamo herojaus, o „geriečių“ oponento vaidmenyje.
Taip pat skaitykite: Kur sekti teniso rezultatus
Poezijos Magija: Sielos Giminystė Su Poetais
Dar viena labai svarbi L. Noreikos kūrybos dalis - poezijos vakarai, kuriuose aktorius šimtus kartų skaitė savo pamėgtų poetų - Salomėjos Nėries, Maironio, Marcelijaus Martinaičio, Vinco Mykolaičio Putino eiles net mažiausiuose Lietuvos miesteliuose. Laimono skrydis į poezijos erdves patvirtina „laimės nelaimėje“ teoriją. Persikėlęs kartu su šeima į Vilnių ir sugrįžęs į savo jaunystės teatrą, Laimonas kurį laiką neturėjo svarbesnių vaidmenų. O jis gi buvo nepataisomas darboholikas. Tad paruošė vieną poezijos programą, pradėdamas Vincu Mykolaičiu-Putinu, kitą, trečią. Pajuto, kad jis labai reikalingas ir laukiamas ir dideliuose miestuose, ir miesteliuose, ir kaimuose, mokyklose, ligoninėse, bibliotekose, pagaliau ir rinktinės intelektualų publikos susiėjimuose.
Aktorius jautė kažkokią sielų giminystę su gyvaisiais ir mirusiais poetais, rinkosi skaityti tai, kas buvo esmingai lietuviška. Jis rėmėsi į galingus ąžuolus - Mickevičių, Maironį, Mykolaitį-Putiną. Su mylimiausiais Justinu M., Alfonsu M. ir Marcelijumi M. jis apvažiavo visą Lietuvą.
Asmeninis Gyvenimas: Šeima, Netektys Ir Atgimimas
Laimono asmeninis gyvenimas buvo neatsiejamas nuo jo kūrybos. Jis buvo vedęs Sigitą, kuri buvo pirmoji jo programų klausytoja, rūpindavosi jo išvaizda ir stengdavosi nepraleisti nė vieno jo koncerto. Sigitos netektis sukrėtė Laimoną, tačiau jis rado jėgų tęsti kūrybinį kelią.
Atgimimo banga įtraukė Laimoną į politikos verpetus. Išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu, jis skaitė eiles mitinguose ir kituose renginiuose, lydėjo po Lietuvą Bernardą Brazdžionį, atsiliepdavo į kvietimus suruošti poezijos vakarus.
Rašytojo Talentas: Dienoraščiai, Tapę Knygomis
Pauzė teatre, kine ir poezijos skaitymuose leido jam pajusti rašytojiškos duonos skonį. Atgimimo atneštos permainos, cenzūros nustūmimas į tolimą praeitį leido jam rašyti taip, kaip jis nori, ką galvoja. Nepamirštamus susitikimus su garsiausiais režisieriais, rašytojais, aktoriais menininkas įamžino savo prisiminimų knygose „Aktoriaus dienoraščiai", „Vidurnakčio užrašai", „Čiurlionio 16".
Taip pat skaitykite: Teniso ir padelio turnyras Dubingiuose 2015: apžvalga
Perskaičius „Aktoriaus dienoraščius“, Laimonas nustebino ketvirtą kartą. Tai buvo gilūs, skvarbaus žvilgsnio ir paprasti apmąstymai apie aktorystę, dramaturgiją, poeziją ir poetus, santūrūs, tikslūs, taupūs žodžiui. Dar įdomesni pasirodė „Vidurnakčio užrašai“ - portretai, prisiminimai apie karo metus Kaune, žudynes Lietūkio garaže, pokario trėmimų tragediją.
Paskutiniai Metai ir Atminimas
Šis pokalbis su L. Noreika įrašytas ramią 2001 metų lapkričio 27-osios popietę, rūkant cigaretę po cigaretės aktoriaus bičiulių paveikslais nukabintame kambarėlyje Čiurlionio gatvėje.
Laimonas Noreika mirė 2007 metais, palikdamas didžiulį kūrybinį palikimą. Jo vaidmenys teatre ir kine, poezijos vakarai ir knygos iki šiol jaudina ir įkvepia žmones. Jis buvo aktorius, poetas ir asmenybė, kuri paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Taip pat skaitykite: Dvejetų stalo teniso taisyklės