Futbolas, kaip neatsiejama pasaulio gyvenimo ir istorijos dalis, Lietuvoje turi gilias tradicijas. Kretingoje futbolas pradėtas žaisti dar 1923 metais, o vėliau, 1958-1959 metais, "Melioratoriaus" komanda pasiekė aukštumų Lietuvos aukščiausioje lygoje, vadintoje A klase. Tačiau šis straipsnis ne tik apie futbolą, bet ir apie laisvalaikio bei sporto kompleksus, tokius kaip "Minija", kurie atlieka svarbų vaidmenį vietos bendruomenėse.
Futbolo istorijos Kretingoje pradžia
Dėl futbolo verda aistros, kyla riaušės ir net tarpvalstybiniai karai. Futbolas yra tapęs viso pasaulio neatsiejama gyvenimo ir jo istorijos dalimi. Kretingoje futbolas pradėtas žaisti 1923 metais. Futbolo aikštė buvo įkurta šalia dabartinės Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir miesto parko. Čia žaidė vietinės futbolo komandos „Šaulys“, vėliau Žemaitis“, bet reikšmingesnių laimėjimų jos nepasiekė, nors 1941-1944 metais „Žemaičio“ komandoje žaidė Kretingos gimnazijos mokytoju dirbęs Eduardas Balsys (1919-1984 m.), 1937 metais su Klaipėdos KSS komanda tapęs Lietuvos čempionu, o 1938 m. atstovavęs ir Lietuvos rinktinei.
Kretingos futbolo suklestėjimas su "Melioratoriumi"
Futbolo suklestėjimas Kretingoje siejamas su „Melioratoriaus“ komanda, kuri 1958-1959 metų Lietuvos aukščiausioje lygoje, vadintoje A klase, tarp 12 komandų buvo aštunta, o 1958 m. rugpjūčio 31 d. Kretingoje įvykęs Lietuvos taurės finalas tarp „Melioratoriaus“ ir Vilniaus „Spartako“ klubinės komandos tarp vyresnės kartos futbolo mėgėjų iki šiol kelia aistras. Rungtynės įvyko apie 1953 m. įrengtame dabartiniame stadione, stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje tuo metu gyveno apie 10 tūkst. žmonių. Šiose rungtynėse kretingiškiai pirmavo iki pat 88 minutės rezultatu 3:2, kai į jų vartus baudos aikštelėje buvo paskirtas abejotinas baudos smūgis, kurį iš 5-6 metrų atstumo realizavo vienas garsiausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Zenonas Ganusauskas (1920-1993 m.). Šios akivaizdžios neteisybės sugniuždyti kretingiškiai po pratęsimo pralaimėjo 3:5, o rungtynėms teisėjavusio Kęstučio Andziulio (1929-2007 m.), vėliau tapusio tarptautinės kategorijos (FIFA) teisėju, apsaugai ir pasipiktinusių kretingiškių raminimui milicijos pajėgos buvo skubiai mobilizuotos net ir iš aplinkinių rajonų. Šiose rungtynėse blizgėjęs ir 2 įvarčius pelnęs kretingiškių komandos snaiperis Algimantas Lučinavičius (gim. 1933 m.), 1961 metų Lietuvos aukščiausioje lygoje „Melioratoriaus“ komandai pelnęs 22 įvarčius, tapo šių pirmenybių rezultatyviausiu žaidėju. Ypač sėkmingi Kretingos futbolui buvo 1964 metai, kai rugsėjo 13 dieną, stebint 5 tūkst. žiūrovų, Lietuvos futbolo taurės finale Kretingoje vietos „Minija“ rezultatu 3:2 įveikė Klaipėdos „Baltiją“, o vėliau Lietuvos aukščiausioje lygoje užėmė III vietą, kai jos lyderis Romualdas Trumpenskas (1939-1993 m.) su 25 įvarčiais rezultatyviausių žaidėjų gretose užėmė II vietą. O juk tuo metu čia žaidė 16 komandų: iš jų Vilniui atstovavo 2, Kaunui - 5, Šiauliams - 2, Panevėžiui - 1, ir t. t.
Kretingos "Minija": nuo aukštumų iki apleisto stadiono
Paprasti žemaičių jaunuoliai, kuriuos užgrūdino sunkūs karo ir pokario metai, pirmuosius futbolo įgūdžius dažniausiai įgydavo Kretingos žvyrduobėje, kur nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro vykdavo vaikų futbolo kovos, nes jokių sporto mokyklų tuo metu nebuvo. Savamokslių futbolo virtuozų kretingiškių bijojo ir juos gerbė Lietuvos didmiesčių komandos, kai savo mieste jie buvo vietos valdžios ir kretingiškių gerbiami bei palaikomi. Jiems buvo suteiktos geros sąlygos neretai net 2 kartus per dieną treniruotis, o geriausi žaidėjai aprūpinami ir butais. Kretingos stadionas sutraukdavo tūkstančius žmonių, kuriems geras mylimos komandos žaidimas buvo tikra šventė, kai kasdienis sovietinis gyvenimas jų nelepino. Kretingos „Minija“ Lietuvos aukščiausioje lygoje žaidė iki 1978 metų, užimdavo vietas ir pirmame dešimtuke, o 1970 metais vėl buvo iškopusi į Lietuvos futbolo taurės finalą, kur nusileido Kėdainių „Nevėžiui“. 1971 metais jos atakų lyderis Edvardas Milius (gim. 1948 m.), įmušęs 13 įvarčių, tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju. Po 1978 metų Kretingos „Minijos“ rezultatai nepasiekė buvusių aukštumų, nors futbolo tradicijos ir atskirų žmonių entuziazmas išliko. Deja, šiandien Kretingos futbolo stadionas liūdnai rymo apleistas ir vienas. Nors šalies narystė Europos Sąjungoje suteikė didžiules galimybes Lietuvos žmonėms pagerinti savo gyvenimo, poilsio ir laisvalaikio sąlygas, Kretingoje tuo nepasinaudota. Bėgimo takai iškloti tomis pačiomis sovietinėmis atsilanksčiusiomis storos gumos plokštėmis, kurios, anot ilgamečio lengvosios atletikos trenerio Juozo Pelionio, tuo metu buvo naudojamos ir karvių fermose galvijų laikymo sąlygoms pagerinti. Šiandien stadiono tribūnos neturi menkiausio stogelio, kur nuo lietaus galėtų pasislėpti atėjęs žiūrovas, o apie tualetą geriau nekalbėti, nes žiūrovai savo gamtinius reikalus yra priversti atlikti plastikinėje, statybvietėms skirtoje būdelėje, kur apie kažkokią higieną ar pagarbą žmogui geriau patylėti. Stadioną tebejuosia ta pati tvora, per kurią lipdamas šių eilučių autorius prieš 50 metų išsitepė savo kelnes, nes jos viršus prieš varžybas, kad būtų galima apsiginti nuo į rungtynes be bilieto norinčių patekti „zuikių“, būdavo ištepamas neaiškios sudėties traktoriams skirtos alyvos mišiniu, kurio dėmių iš „zuikių“ kelnių „neišimdavo“ jokie ūkiški muilai ar skalbimo milteliai.
Kretingos valdžios požiūris į sporto kompleksus
Kretingos rajono valdžia apsimeta nepastebinti, kad aplinkiniai Žemaitijos miestai Palanga, Gargždai, Telšiai ir kt. bei juose gyvenantieji žmonės džiaugiasi naujais, iš dalies už ES lėšas rekonstruotais stadionais, jų bėgimo takais ir futbolo aikštėmis, kur gali vykti aukščiausio lygio lengvosios atletikos ir futbolo varžybos, o ten atėję žmonės gali kultūringai pasportuoti ar oriai ir sveikai pailsėti. Maža to, ji į istorinio Kretingos stadiono teritoriją „įbruko“ ir sporto komplekso pastatą, tuo atimdama galimybę ateityje antroje futbolo aikštėje įrengti dirbtinės dangos normalių išmatavimų oficialioms futbolo varžyboms tinkančią aikštę, taip reikalingą tolimesniam futbolo Kretingoje vystymui. Į miestelėnų siūlymus Sporto kompleksą statyti prie netoli stadiono įsikūrusios Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos nebuvo atsižvelgta, nors tai būtų išsprendę ne vieną dirbtinai sukurtą problemą. Deja, Kretingoje tebevyrauja sovietinis požiūris - „viršininkas visada teisus“, kai valdžios kabinetuose priimti abejotini sprendimai per jėgą, bet kokia kaina bandomi įgyvendinti, nors tai miestui ir jos žmonėms nėra naudinga, o neretai net žalinga. Abejingas požiūris į savo miestą, gero ir patogaus gyvenimo jame perspektyvas, ignoruojant žmonių norus ir jų siūlymus - akivaizdi Kretingos rajono valdžios problema, ir tai žmonės bei miesto svečiai kasdien pastebi, kai abejingumas geroms savo miesto tradicijoms net ir stebina. Rajono Savivaldybė „Minijos“ futbolo komandą parėmė 19 tūkst. Eur suma, kai už naujai sukurtą Kretingos prekinį ženklą - stilizuotą „akį“ nepagailėta ir visų 12 tūkst. Visos teisės saugomos. pingvinas
Taip pat skaitykite: Laisvalaikis ir sportas Plungėje: „Minijos“ vaidmuo
Naujo Kretingos sporto komplekso statybos peripetijos
Galų gale Kretingos sporto kompleksas iškilmingai atidarytas. Šio objekto statyba tik patvirtino seną gerą posakį: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Baigėsi statybų istorija, kurios pradžia buvo jau tolima 2015 m. gruodžio 1-oji. Tačiau netgi ne 2015 m. galima laikyti Sporto komplekso istorijos pradžia. Primirštas faktas yra tai, kad dar 2006 m. Vyriausybė patvirtino Lietuvos sporto objektų plėtros strategiją, kurioje buvo numatytos ir sporto bazės rajonų savivaldybėse, tarp jų - ir Kretingos. 2013 m. 2015 m. Kretingos rajono savivaldybė paskelbė konkursą komplekso statybos rangovui, konkursą laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Kretingos rajono savivaldybė su „LitCon“ pasirašė komplekso statybos darbų sutartį. Pradedant statybas buvo skaičiuojama, kad kompleksas kainuos 6 mln. 200 tūkst. eurų. 2015 m. Sporto centro statybai iš Valstybės investicijų programos (VIP) savivaldybė gavo 144 tūkst. eurų, kurie buvo panaudoti statybvietės paruošimui, pamatų montavimui bei daliai lauko inžinerinių tinklų įrengti. Planuota, kad 2016 m. statybai Kretingos rajono savivaldybė iš VIP gaus apie 2 mln. Statybos daugmaž sklandžiai vyko iki 2018 m. rudens. Iki tų metų rugsėjo „LitCon“ vykdė įsipareigojimus, tačiau vėliau prasidėjo nesklandumai. Savivaldybės vadovai jau tada žinojo, kad statybų bendrovė stokoja lėšų atsiskaityti su tiekėjais, o netrukus buvo gautas jų prašymas, kad savivaldybė laiduotų imant paskolą sporto salės įrangos pirkimui. Savivaldybės administracija tai atmetė. Finansinius sunkumus patirianti bendrovė „LitCon“ buvo restruktūrizuota 2019 m. birželį. Kretingos rajono savivaldybė rangos sutartį su „LitCon“ galutinai nutraukė 2020 m. kovo mėnesį. O prieš tai bemaž metus vyko ginčai dėl netinkamos sporto salės grindų dangos, buvo nepriklausomų ekspertų samdymas, savivaldybės politikai sprendė klausimą dėl bemaž milijono eurų paskolos paėmimo sporto komplekso statyboms tęsti. O kur dar savivaldybės kova dėl brangių LED šviestuvų, bylinėjimasis teisme dėl draudimo bendrovės neapsižiūrėjimo, kai paaiškėjo negaliojantis draudimo garantas: „LitCon“ nesugebėjo sumokėti 2 tūkst. 70 eurų draudimo įnašo, nors statė objektą už 6 milijonus! Paskutinius pinigus iš savivaldybės “LitCon” pasiėmė paskutinėmis 2019 m. dienomis. Eur įmonei savivaldybė pervedė nieko nelaukdama, per kelias dienas, nors jau žinojo apie kai kuriuos darbų defektus iš ankstesnių metų. Kai objekte nebeliko „LitCon“, pasimatė daugybė padaryto broko. 2020-2023 (trejus metus!) darbai sporto komplekse tai stovėjo, tai po truputį judėjo. Praėjusių metų pabaigoje jau atrodė - dar kiek, ir centras bus atidarytas. Bet ne: laikas bėgo, politikai dar rado laiko kiek pasiginčyti, koks iš tikrųjų turėtų būti to statinio pavadinimas.
Plungės "Minija": iššūkiai ir galimybės
Plungės laisvalaikio ir sporto kompleksas "Minija" yra svarbus objektas Plungės rajono gyventojams, suteikiantis galimybę sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį. Tačiau pastaruoju metu kompleksas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant patalpų šildymo problemas ir sporto bazių trūkumą.
"Minijos" sporto salės šildymo problema
Viena opiausių problemų, su kuria susiduria "Minijos" kompleksas, yra šildymo sistema. Treneriai ir sportininkai skundžiasi, kad salėje yra per šalta, o temperatūra siekia vos 9-11 laipsnių. Tokios sąlygos yra nepriimtinos sportinei veiklai, nes higienos normos reikalauja, kad temperatūra sporto salėje būtų ne žemesnė nei 16 laipsnių. Šildymo problema kelia susirūpinimą ne tik sportininkams, bet ir Moksleivių krepšinio lygai, kuri grasina nutraukti varžybas, jei sąlygos nebus pagerintos. Plungės sporto ir rekreacijos centras (SRC) yra pasirašęs nuomos sutartį su UAB "Žemaitijos suvenyras", kuri yra salės savininkė. Tačiau rasti bendrą kalbą su savininkais dėl šildymo problemos sprendimo yra sudėtinga.
Bandymai spręsti problemą
SRC direktorius A. Viršilas teigia, kad bandoma įvairiais būdais gerinti sportavimo sąlygas salėje. Buvo bandoma įjungti elektrinius šildytuvus, tačiau perkaito laidai. Taip pat paaiškėjo, kad kaloriferiai pučia šaltą orą, nes yra užsikišę. Po kreipimosi į Plungės šilumos tinklus, brigada pakeitė siurblį ir išvalė užsikišimus. Paaiškėjo, kad iš keturių siurblių veikė tik vienas.
Finansiniai aspektai
Už salės nuomą ir šildymą "Žemaitijos suvenyrui" mokama atskirai. Salės nuoma kas mėnesį atsieina iki 1 300 eurų. SRC svarsto galimybę patiems sutvarkyti šildymo reikalus ir išminusuoti reikiamą sumą iš nuomos.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti sportinius batus
Galimi sprendimo būdai
Sporto tarybos pirmininkas Julius Nekrašas pripažįsta, kad Savivaldybė kartu su krepšininkais yra tapę situacijos įkaitais. Gintaras Bagužis siūlo apsvarstyti "Minijos" salės pirkimą kaip galimą problemos sprendimą, tačiau tai yra ilgas ir sudėtingas procesas. Atsižvelgiant į tai, kad sporto bazių trūkumas Plungėje yra opus klausimas, Sporto taryba teko pripažinti, jog Savivaldybė kartu su krepšininkais yra tapę situacijos įkaitais, kai derybose dėl geresnių sąlygų treniruotis tenka susitaikyti su karčia realybe.
Sporto bazių trūkumas Plungėje
Šildymo problema "Minijos" sporto salėje atskleidžia kitą svarbią problemą - sporto bazių trūkumą Plungėje.
Plungės SRC veikla ir projektai
Nepaisant iššūkių, Plungės SRC aktyviai vykdo veiklą ir įgyvendina projektus, skirtus skatinti sportą ir sveiką gyvenseną. 2023 metais užsiėmimų ir renginių skaičius neįgaliesiems siekė 60.
Sveikatingumo veiklos senjorams
Plungės SRC organizuoja išvykas į gamtą, pėsčiųjų žygius, mankštas ir sveikatingumo renginius/susitikimus su kitų miestų senjorais. Aktyvus laisvalaikis ir fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su visų mūsų fizine, psichologine sveikata ir sveikesniu rytojumi.
Tinklinio populiarumas
Pastaraisiais metais ypač išaugo tinklinio sporto šakos populiarumas. Kasmet daugėja vaikų, kurie nori lankyti tinklinio treniruotes, todėl Plungės SRC trenerių personalą papildė dar viena tinklinio trenerė.
Taip pat skaitykite: Sportas visai šeimai Šilalėje
Bendradarbiavimas su Trečiojo amžiaus universitetu
Plungės SRC glaudžiai bendradarbiauja su Trečiojo amžiaus universitetu (TAU), organizuodami bendras veiklas. TAU studentai aktyviai dalyvauja sporto renginiuose ir užsiėmimuose.
Projektai finansuojami iš Sporto rėmimo fondo
Projekto veikloms įgyvendinti iš Sporto rėmimo fondo buvo skirta 50 825,43 eurų, o rajono savivaldybė prisidėjo 9 005 eurų.
Plungės rajono savivaldybės pirkimai ir projektai
Plungės rajono savivaldybė aktyviai dalyvauja įvairiuose pirkimuose ir projektuose, skirtuose gerinti infrastruktūrą ir paslaugų kokybę.
M. Oginskio dvaro sodybos pastato - žirgyno rangos darbai
Vykdomi M. Oginskio dvaro sodybos pastato - žirgyno (II ir III etapas) rangos darbai. Planuojama parengti darbo projektą ir atlikti darbus pagal techninį projektą „Plungės dvaro sodybos Žirgyno pastato (u.k. 24772) Parko g. 5, Plungės m., Plungės raj. sav., pritaikymo kultūros reikmėms, kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektas“ (II ir III etapas). Sutarties galiojimo laikotarpis: bendras sutarties galiojimo terminas ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Kiti savivaldybės pirkimai
Savivaldybė taip pat vykdo mobilių dyzelinių elektros generatorių su automobilių priekabomis pirkimą, teritorijos sutvarkymo, pritaikant lankymui, Plungės m., Dariaus ir Girėno g. 29 ir 27, naujos statybos supaprastinto projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas, mirusių smurtine ar netikėta mirtimi asmenų palaikų išvežimo iš įvykio vietos ir nuvežimo į teismo medicinos įstaigą ekspertizei atlikti, bei jų laikino laikymo paslaugą, baldų įsigijimą Apsaugotam būstui pagal projektą "Apsaugoto būsto infrastruktūros plėtra Plungės rajono savivaldybėje", žaliųjų atliekų surinkimo, transportavimo ir sutvarkymo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje paslaugos teikimą, Platelių ežero, esančio Plungės rajono savivaldybėje, pritaikymo lankymui naujos statybos supaprastinto projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas, gatvių paskirties (susiekimo komunikacijų statinių paskirties grupės) Rietavo gatvės, įrengiant dviračių taką, Plungės m. ir Pakerų k., kapitalinio remonto projekto parengimo ir įrengimo darbus, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių avarinių ir kitų gedimų remonto darbus, Plungės miesto viešosiose erdvėse esančių objektų įrenginių priežiūrą, animacinės projekcijos sistemos įsigijimą, kriochirurginio aparato pirkimą, terapinių dienos stovyklų vaikams ir jų tėvams organizavimo paslaugas, lentynų, spintų, spintelių pirkimą, SUP turinčių vaikų nusiraminimo kambarių įrangą su montavimo darbais Plungės r. Žemaitijos kadetų gimnazijai, SUP diagnozę turinčių asmenų terapijų su gyvūnais paslaugų pirkimą, Plungės miesto šaligatvių dangos priežiūros ir remonto darbus, interaktyvių ekranų pirkimą, Žemaitijos gatvės Babrungo sen. dviračių tako projekto parengimo ir įrengimo darbus.
Laisvalaikio galimybės Plungės rajone ir Lietuvoje
Plungės rajonas ir visa Lietuva siūlo įvairias laisvalaikio galimybes gamtoje. Galima stovyklauti prie ežerų, pasivaikščioti pažintiniais takais ir mėgautis gamtos grožiu. Lietuvoje yra daug stovyklaviečių, kur galima apsistoti su palapine prie ežerų ar kitų vandens telkinių.
Gargždai: nuo istorijos iki šių dienų
Gargžda, miestas Lietuvos vakaruose, 17 km į rytus nuo Klaipėdos, Minijos dešiniajame krante; Klaipėdos rajono savivaldybės, Gargždų seniūnijos centras. 15 932 gyventojai (2023). Pro Gargždus eina Vilniaus-Klaipėdos automobilių magistralė; geležinkelis į Klaipėdą. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Naftos gavyba (bendrovė Lotos Geonafta), statybinių medžiagų (Mida LT, Gargždų plytų gamykla ir kita), naminių gyvūnų ėdalo gamyba (Mars Lietuva), chemijos pramonė (Gargždų agrochemija), kuro prekyba (Trevena), statybos darbų bendrovės (Hidrostatyba, Gensina). Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, visuomenės sveikatos biuras. Gimnazija, progimnazija, pagrindinė, muzikos, sporto mokyklos, vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, 4 lopšeliai-darželiai, kultūros namai, Jono Lankučio biblioteka, atviras jaunimo, turizmo informacijos, socialinių paslaugų centrai. Viliaus Gaigalaičio globos namai. Gargždų krašto muziejus. Leidžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės laikraštis Banga (nuo 1945). Miesto gatvių senasis tinklas spindulinis, centre - keturkampė aikštė. Vyrauja 2-5 aukštų mūriniai pastatai. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (pradėta statyti 1989 senosios bažnyčios vietoje, pašventinta 1992) šventoriuje - klasicistinė koplyčia (1841), varpinė (19 a. vidurys). Senosiose kapinėse (19 a. pirma pusė) daug tautodailininkų sukurtų medinių skulptūrų (Pieta, Nazarietis, Šventojo skulptūra). Pirmąkart paminėti 1253 Vokiečių ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. 15 a. buvo Žemaitijos seniūnų Kęsgailų dvaras, vėliau didžiojo kunigaikščio seniūnijos centras, nuo 1797 - privati valda. apie 1535 pastatyta bažnyčia (per reformaciją uždaryta; 1590 perstatyta, 18 a. pabaigoje sudegė). Prie dvaro ir bažnyčios kūrėsi miestelis. 1540 įsteigta muitinė. 1600 suteikta turgų ir prekymečių privilegija (pakartota 1782), 1792 - miesto teisės. 1672 buvo 55 kiemai (2 žydų); 1765 gyveno 86 žydai (11 jų namų). 1789 buvo 94 kiemai. 19 a. 1830-1831 sukilimo pabaigoje netoli Gargždų per Rusijos imperijos-Vokietijos sieną į Prūsiją perėjo sukilėlių likučiai; buvo nušautas A. Gelgaudas. Po 1835 Gargždų savininkas dalį miestelio gyventojų katalikų iškeldino į kaimus, jų vietoje apgyvendino žydų (19 a. sudarė gyventojų daugumą, iki I pasaulinio karo turėjo sinagogą, mokyklą). 1861-1950 Gargždai buvo valsčiaus centras. Per 1863-1864 sukilimą Gargždų vikaras Izidorius Noreika buvo vienas sukilėlių vadų. Iki 1871 atidaryta vaistinė. Lietuvių spaudos draudimo metais (1864-1904) per Gargždus buvo gabenama lietuviška literatūra. 1908-14 veikė Blaivybės, 1909-14 Saulės draugijų skyriai. Per I pasaulinį karą Gargždai apgriauti ir sudeginti. 1926 įsteigta pieninė, 1939 - biblioteka. 1939 sudegė 153 miestelio pastatai. 1941-52 ištremta 16 Gargždų gyventojų. 1941 miestelis vėl degė. 1941 06 24-25 Tilžės gestapo operatyvinis būrys nužudė 384 Gargždų gyventojus (daugiausia žydus). Sovietų okupacijos metais nuo 1950 Gargždai buvo Klaipėdos rajono centras. 1997 patvirtintas Gargždų herbas.
Liaudies kūrybos gaminių įmonė "Minija" Plungėje
Gruodžio 4-ąją Žemaičių dailės muziejuje surengta unikali paroda „Neleiskime sunykti „Minijos“ istorijai“. Į ją susirinko tautodailininkai ir kiti liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“ dirbę žmonės. Žemaičių dailės muziejaus vadovas Alvidas Bakanauskas priminė plungiškiams iki šiol geru žodžiu minimos mieste klestėjusios liaudies kūrybos gaminių įmonės istoriją. Beje, kaip sakė direktorius, muziejaus rūsyje ketinama įsteigti Plungės krašto istorijos muziejų. Liaudies kūrybos gaminių įmonė „Minija“ buvo įkurta 1964 metais Plungėje, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, o Telšių gatvėje buvo jos filialas. Vadovas - Vytautas Šlekonis. „Minija“ subūrė Žemaitijoje ir nemažai kituose Lietuvos regionuose gyvenusių tautodailės meistrų, organizavo parodas, medžio drožėjų dienas Plateliuose. 1970 metais įmonėje dirbo apie 2 000 žmonių. Suvenyrai iš lietuviško beržo, pušies buvo labai perkami. 1979 metais „Minijos“ įmonė įsteigė muziejų. Čia buvo kaupiami etalonai, autoriniai menininkų darbai. Eksponuota daugiau nei 7 000 meniškiausių ir unikaliausių įmonės dirbinių. Daug metų muziejui vadovavo Laimutė Baltrūnaitė. Jis buvo įtrauktas į turizmo maršrutą. 1989-aisiais, minint įmonės 25 metų jubiliejų, muziejų aplankė garsūs specialistai, meistrų būrys. Nuo 1991-ųjų įmonei vadovavo Kęstutis Domarkas. „Kaip skandinami kačiukai buvome įmesti į pasaulinę rinką“, - apie tuometinę „Minijos“ padėtį jis yra sakęs. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993 metais įmonė privatizuota. 1994-2004 metais beveik visi įmonėje pagaminti baldai (95 proc.) buvo parduodami Vakaruose. Deja, bet 2011 metais „Minijos“ nebeliko - paskelbtas bankrotas. O įmonę likviduojant buvo uždarytas ir muziejus, eksponatai išdalyti kelioms institucijoms, daug kas negrįžtamai prapuolė. Nemaža dalis meno kūrinių pateko į Žemaičių dailės muziejų. Pasak A. Bakanausko, 20 metų liaudies kūrybos gaminių įmonėje dirbo Donatas Vitkus, tad jis ir buvo pakviestas tarti žodį. D. Vitkus prisiminė, jog populiariausi gaminiai, kurie buvo lyg „Minijos“ vizitinė kortelė, - įvairių dydžių klumpaitės. Nuo 1983 metų dirbęs ir 1991 metais įmonei pradėjęs vadovauti K. Susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės meras Audrius Klišonis. „Turime daug kuriančių žmonių, ir tai - „Minijos“ indėlis. „Labai malonu matyti „minijiečius“, susibūrusius vienoje vietoje. Tai buvo nuostabus kolektyvas. Nors ir išsibarstęs po visą Lietuvą, jis sugebėdavo susirinkti, ne tik gerai dirbti, bet ir šokti, dainuoti. Įmonėje dirbę meistrai - šviesuliai, o tų, kurių jau nebėra šiame pasaulyje, niekur nedingo, juos primena išlikę darbai. Vyriausiasis dailininkas Juozas Šakinis džiaugėsi, kad ir dabar važinėdamas po Lietuvą pamato buvusių darbuotojų gaminių. „Džiugu, kad su įmonės veikla neužsibaigė jų darbai. „Minija“ garsino Žemaitiją, savo kraštą. Manau, kad ateinanti jaunoji karta išlaikys medžio drožybos tradicijas“, - išreiškė viltį J.
tags: #laisvalaikio #ir #sporto #kompleksas #minija