Įvadas
Fizinis aktyvumas yra būtinas kiekvienam žmogui, norinčiam išsaugoti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kas motyvuoja vyrus ir moteris sportuoti, kokie veiksniai skatina fizinį aktyvumą ir kokie trukdo. Taip pat aptariama fizinio aktyvumo svarba įvairaus amžiaus žmonėms bei jo įtaka smegenų veiklai ir onkologinių susirgimų prevencijai.
Fizinio Aktyvumo Svarba Jaunimui
Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių jaunuolių sveikatos ir geros savijautos ramsčių. Net ir technologijų amžiuje, daugelis jaunuolių susiduria su kliūtimis, trukdančiomis jiems būti fiziškai aktyviais. „Samsung“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad nors didžioji dalis (40,6 proc.) Lietuvos respondentų teigia sportuojantys 3 ar daugiau kartų per savaitę, net 27 proc. sportuoja rečiau.
Populiariausios veiklos tarp 14-19 m. amžiaus vaikinų yra važinėjimas dviračiu (32 proc.), sporto salės ir fitneso treniruotės (30 proc.) bei krepšinis (24 proc.). Merginos dažniau renkasi treniruotes sporto klube (31 proc.), dviračio minimą (29 proc.) ir šokio pamokas (21 proc.).
Visgi, net trečdalis respondentų nurodė, kad sportuoti jiems trukdo motyvacijos ir laiko stoka (34 proc.), o dar 30 proc. jaučiasi per daug pavargę po pamokų. Beveik dešimtadalis (9 proc.) mokinių mano, kad jų mokykla nepakankamai skatina jaunuolių judėjimą.
Technologijos gali padėti jaunuoliams įsitraukti į fizinę veiklą. Pusė (50 proc.) apklaustų moksleivių Lietuvoje mano, kad technologijos jiems padeda lengviau sportuoti. Jos palengvina treniruočių planavimą, sekimą, padeda stebėti širdies ritmą, planuoti poilsio pertraukėles, skatina bendraamžių įsitraukimą ir motyvaciją. Nepaisant to, net 38 proc. jaunuolių vis dar susiduria su sunkumais įsitraukiant į fizinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Fizinis Aktyvumas ir Smegenų Veikla
Mankštinimasis kasryt ar kelis kartus per savaitę yra naudingas ne tik kūnui, bet ir smegenims. Neuropsichologė dr. Ramunė Dirvanskienė teigia, kad tyrimai rodo, jog mažiau judantys vaikai pasižymi pažintinių funkcijų sutrikimais.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie mažiau juda, dažniau turi pažintinių funkcijų sutrikimų. Būrelių lankymas, pavyzdžiui, gimnastikos, vėliau palengvina matematikos mokymąsi. Judesiai, orientuoti į tikslą ir atliekami pagal ritmą, yra ypač naudingi.
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išsaugoti protines funkcijas vyresniame amžiuje. Joks vaistas nesuteikia tokios pagalbos protinių funkcijų išlaikymui, kaip sudėtiniai fiziniai pratimai.
Suaugusiųjų Fizinis Aktyvumas Lietuvoje
Beveik pusė (47 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų sportuoja ar užsiima kita fizine veikla bent kartą per savaitę, o 4 iš 10 žmonių to nedaro niekada. Fizine veikla bent kartą per savaitę užsiima kur kas daugiau vaikų ir paauglių (77 proc.).
Dažnai (5 ir daugiau kartų per savaitę) sportuoja 1 iš 10 (11 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Dar 17 proc. respondentų nurodė, kad sportuoja 3-4 kartus per savaitę, 19 proc. - 1-2 kartus per savaitę. Vis dėlto, 43 proc. respondentų atsakė, kad niekada nesportuoja. Pasyvių šalies gyventojų rodikliai reikšmingai nesikeičia nuo 2022 m.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai
Pasaulinė sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo arba bent 75-150 minučių didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
Fizinio Aktyvumo Formos ir Motyvacija
Populiariausios fizinio aktyvumo formos Lietuvoje yra bėgiojimas ar vaikščiojimas gamtoje (27 proc.). Suaugę asmenys dažniausiai nurodo, kad sportuoja dėl geresnės fizinės savijautos ir didėjančio fizinio pajėgumo (88 proc.). Ketvirtadalis respondentų (26 proc.) nesportuoja, nes nemato fizinio aktyvumo prasmės ar nejaučia poreikio sportuoti.
Fizinis Aktyvumas Vaikų ir Paauglių Tarpe
Dažnai (5 ir daugiau kartų per savaitę) sportuoja kas penktas (18 proc.) apklaustas vaikas ar paauglys (7-17 m.). Dar trečdalis (34 proc.) šios amžiaus grupės respondentų nurodė, kad sportuoja 3-4 kartus per savaitę, ketvirtadalis (25 proc.) - 1-2 kartus per savaitę. 14 proc. vaikų ir paauglių atsakė, kad niekada nesportuoja.
Vaikai ir paaugliai dažniausiai renkasi fizinį aktyvumą lauke - bėgioja ar vaikščioja gamtoje (29 proc.), mina dviratį (26 proc.), važinėja riedlente ar riedučiais (21 proc.). 42 proc. vaikų ir paauglių sportuoja, nes tai naudinga sveikatai, 35 proc. - savo malonumui arba patinka sportas, o 34 proc. - nes tai padeda atsipalaiduoti ir pailsėti.
Vaikams ir paaugliams rekomenduojama vidutiniškai bent 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aerobinės veiklos kiekvieną dieną.
Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Effectus“
Fizinis Aktyvumas ir Onkologinių Susirgimų Prevencija
Fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik apsaugant organizmą nuo vėžinių susirgimų, bet ir sergant, kaip papildoma terapijos priemonė. Jis pagerina sveikimo procesus, chemoterapijos, biologinės terapijos ir imunoterapijos įsisavinimą, stabdo lėtinių ląstelių plitimą.
Netiesioginė nauda pasireiškia tuomet, kai sportuojant patiriamas džiaugsmas, išsiskiria endorfinai, pagerėja nuotaika, sustiprinama širdies-kraujagyslių sistema, padidėja darbingumas. Sportuojant lauke, gaminasi vitaminas D, kuris taip pat svarbus sveikatai.
Fizinis aktyvumas sumažina insulino koncentraciją, maistas greičiau juda žarnynu, sumažėja žarnų patinimas, normalizuojamas svoris. Gydytojai dažniausiai pataria užsiimti įvairia, vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, bent 30 minučių per dieną, 5 dienas per savaitę.
Reguliariai besimankštinantys žmonės rečiau suserga vėžiu, o jau susirgę geriau toleruoja gydymą ir pasiekia geresnių rezultatų. Fizinė veikla gali sumažinti daugelį su vėžio gydymu susijusių šalutinių poveikių ir rizikų.
Sistemingai atliekant aerobinius pratimus, imuninė sistema atsikrato nereikalingų komponentų ir išsivalo nuo tų, kurie buvo sukaupti per ilgus metus, atlaisvindama vietos naujiems. Fizinis aktyvumas turi antistresinį poveikį, nes tam tikrais pratimais šarminamas kūnas, sumažinamas lėtinis uždegimas, mažinamas visceralinių riebalų kiekis.
Sportininkų Motyvacijos Tyrimai
Tyrimai rodo, kad tiek pirmos, tiek antros grupės sportininkų labiau išreikšta vidinė motyvacija negu išorinė ir labiausiai išreikšta vidinei motyvacijai priskiriama motyvų grupė, susijusi su siekiu patirti. Mažiau pažengę sportininkai labiau pasiduoda tiesioginiam išoriniam reguliavimui ir jiems būdingas aukštesnis vidinės motyvacijos sužinoti pasireiškimo lygis. Tuo tarpu amotyvacija labiau pasižymi Lietuvos rinktinės nariai palyginti su mažiau pažengusiais sportininkais. Vaikinams daugiau negu merginoms būdinga išorinė motyvacija. Rinktinės narėms merginoms būdingas aukštesnis amotyvacijos pasireiškimo lygis nei rinktinės nariams vaikinams.
Laisvalaikiu Sportuojančių Moterų ir Vyrų Motyvacija
Straipsnyje analizuojama vyrų ir moterų fizinio aktyvumo motyvacija, teigiama fizinio aktyvumo įtaka įvairaus amžiaus žmonių fizinės, socialinės ir psichinės sveikatos tausojimui ir fizinio pajėgumo gerinimui. Nors visi tai supranta, fiziškai aktyvių žmonių mažėja. Tyrimo tikslas - ištirti sportuojančių moterų ir vyrų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumus.
Tyrimo metodai: anketinė apklausa, naudojant D. Markland ir D. K. Ingledew (1997) parengtą sportavimo bei fizinio aktyvumo motyvų aprašą (Exercise Motivation Inventory). Tyrimas vykdytas 2011 m. gruodžio mėn.-2012 m. vasario mėn., apklausoje dalyvavo Šiaulių miesto sporto ir sveikatingumo klubų lankytojai: 58 moterys ir 50 vyrų.
Nustatyta, kad abiejų lyčių tiriamiesiems svarbūs rekreacijos, sveikatos siekimo, išvaizdos, džiaugsmo motyvai. Moterims svarbus streso valdymas, o afiliacijos motyvas mažai svarbus ir moterims, ir vyrams. Iššūkio motyvas svarbesnis vyrams nei moterims. Socialinis pripažinimas, varžymasis reikšmingas vyrams ir mažai svarbus moterims. Svorio kontrolės motyvai aktualesni moterims nei vyrams.
tags: #laisvalaikiu #sportuojanciu #moteru #ir #vyru #motyvacijos