Europos krepšinio čempionatas, dar žinomas kaip EuroBasket, yra vienas svarbiausių sporto renginių Europoje. Šis straipsnis skirtas panagrinėti Latvijos ir Vokietijos krepšinio istorijas, pasiekimus ir indėlį į Europos krepšinį.
Europos krepšinio čempionato istorija ir reikšmė
EuroBasket - tai vyrų krepšinio turnyras, kuris vyksta kas dvejus metus neporiniais metais, kad nesutaptų su pasaulio čempionatais ir olimpinėmis žaidynėmis. Pirmasis FIBA Europos krepšinio čempionatas įvyko 1935 metais Ženevoje ir iškart tapo svarbiausia krepšinio švente žemyne. Nuo to laiko šis turnyras sparčiai augo ir pritraukė vis daugiau sirgalių, o komandoms suteikė progą rungtyniauti aukščiausio lygio arenose.
2025 m. Europos krepšinio čempionatas
Artėjantis 2025 m. Europos krepšinio čempionatas vyks nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 14 d. Jis bus surengtas keturiose šalyse: Latvijoje, Suomijoje, Kipre ir Lenkijoje. Varžybose dalyvaus 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes po šešias rinktines. A grupė žais Rygos „Arena Riga“, B - Tamperės „Nokia Arena“, C - Limasolio „Spyros Kyprianou Athletic Center“, o D - Katovicų „Spodek“. Po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas pateks į atkrintamąsias, o lemiamos kovos vyks Rygoje.
Į 2025 metų Europos krepšinio čempionatą pateko stipriausios Europos rinktinės - tarp jų ne tik gerai žinomi Europos krepšinio gigantai, bet ir kelių mažesnių šalių atstovai. Dalyvaujančios komandos: Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Čekija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Juodkalnija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Sakartvelas, Serbija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Turkija, Vokietija.
Šiais metais panašiu formatu vyks ir moterų Europos krepšinio čempionatas. Iš pradžių visos komandos bus suskirstytos į keturias grupes, kiekvienoje jų varžysis po šešias komandas. Grupių rungtynės vyks keturiose skirtingose šalyse, todėl sportininkams teks prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų. Šiame etape kiekvienas susitikimas itin svarbus, nes tik keturios geriausios kiekvienos grupės komandos pateks į atkrintamąsias varžybas. Tai reiškia, kad kiekvienas pelnytas taškas gali būti lemiamas kovojant dėl čempionų titulo.
Taip pat skaitykite: Kur žiūrėti Lietuva-Latvija krepšinį
Pasibaigus grupių etapui ir išaiškėjus keturioms geriausioms kiekvienos grupės komandoms (iš viso 16 dalyvių), prasidės atkrintamosios varžybos. Jos vyks pagal „iškritimo“ principą: komanda, patyrusi pralaimėjimą, pasitraukia iš čempionato, o laimėtoja keliauja toliau. Visi atkrintamųjų susitikimai, įskaitant pusfinalius bei finalą, bus surengti Rygoje, tad Latvijos sostinė šiuo laikotarpiu taps tikru krepšinio centru. Kiekviena klaida šiame etape gali lemti komandos likimą, todėl kovos bus itin atkaklios. Pusfinaliuose ir finale stipriausios rinktinės susikaus dėl aukso medalių ir geriausios Europos krepšinio komandos vardo.
Latvijos krepšinio istorija
Latvijos krepšinio rinktinė - krepšinio komanda, nuo 1932-ųjų tarptautiniuose turnyruose pradėjusi ginti šios šalies garbę. Iš Sovietų Sąjungos okupacijos išsilaisvinę latviai 1991-aisiais atkūrė nepriklausomybę ir į grįžo į pagrindinius krepšinio turnyrus.
Latvijos nacionalinė komanda FIBA reitinge yra laipteliu aukščiau nei Lietuva - užima 5 vietą (2025 m. liepa).
Iš viso ši komanda dalyvavo 15-oje Europos čempionatų, kuriuose po sykį yra nuskynę aukso (1935 m.) bei sidabro medalius (1939 m.). Latviai taip pat po kartą dalyvavo planetos pirmenybėse ir olimpinėse žaidynėse. Eurobasket 2025 čempionate komandą treniruos italas Luca Banchi, kuriam tai bus paskutinis turnyras nuo darbų pradžios šiame poste 2021-aisiais. Latvijos rinktinę 2008-2009 m. treniravo lietuvis Kęstutis Kemzūra.
Latvijos rinktinės triumfas pirmajame Europos čempionate
Debiutiniame čempionate triumfavo Latvijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. 2025-aisiais, praėjus lygiai 90 metų nuo istorinės latvių pergalės, ši šalis dar kartą sugrįš į svarbiausias Europos krepšinio kovas, todėl artėjantis EuroBasket čempionatas Latvijai bus ypač reikšmingas.
Taip pat skaitykite: Čempionato perspektyvos
Įdomūs faktai apie Latvijos krepšinį
- Didžiausias latvių pralaimėjimas per visą istoriją buvo patirtas būtent prieš Lietuvos rinktinę - 1993-ųjų Europos čempionato B grupėje mūsiškiai „braliukus“ sutriuškino rezultatu 108:65.
- Tačiau paskutinį kartą juokėmės ne mes, o latviai - 2023-ųjų planetos pirmenybėse rungtynėse dėl 5-6 vietos jie lietuvius pranoko rezultatu 98:63.
Žymiausi Latvijos krepšininkai
Kristapas Porzingis, Rolandas Šmitas, Artūras Žagaras, Andris Biedrinis, Ainaras Bagatskis, Rodionas Kurucsas, Davis ir Dairis Bertaniai, Janis Strelniekas, Janis Timma, Janis Blūms.
Vokietijos krepšinio istorija
Vokietija buvo vienintelė komanda, kuri Pasaulio taurėje laimėjo visus 8 susitikimus. G. Herberto komanda pasaulio čempionate buvo tarsi darniai sutemptas mechanizmas, kuris puikiausiai įkūnija daugiau nei 20 metų trukusį darbą. Pasaulio čempionais Filipinų sostinėje Maniloje tapo: Isaacas Bonga, Maodo Lo, Nielsas Giffey, Johannesas Voigtmannas, Franzas Wagneris, Danielis Theisas, Moritzas Wagneris, Dennisas Schroderis, Justusas Hollatzas, Johannesas Thiemannas, Andreas Obstas, Davidas Krameris. Vokietijos rinktinė finale nukovė Svetislavo Pešičiaus vadovaujamą Serbiją.
Vokietijos kelias į pasaulio krepšinio Olimpą
Kaip prasidėjo Vokietijos skrydis į pasaulio krepšinio Olimpą? Kokie žingsniai lėmė tokią neįtikėtiną sėkmės istoriją? Visas krepšinio reformas iš vidaus stebėjęs ir jų dalimi buvęs Š. Sakalauskas sutiko pasidalinti savo unikaliais prisiminimais su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ko mes, lietuviai, galime pasimokyti iš vokiečių reformų? Ar jos apskritai pritaikomos Lietuvoje? „Tai buvo lūžinis laikotarpis. Tada Vokietijoje buvo Dirkas Nowitzki ir „mediniai“ krepšininkai. Dabar jie turi be galo daug talento ir turime suvokti, kokį kelią nuo tada vokiečiai nuėjo,“ - savo pasakojimą pradeda pašnekovas.
Kokie tie pagrindiniai veiksniai, lėmę drastišką Vokietijos krepšinio pokytį? Pradžia buvo nelabai linksma. „Bundesliga“ čempionate kasmet bankrutuodavo 1-2 klubai. Lyga nebuvo stipri organizaciniu ir finansiniu požiūriu. Ką padarė „Bundesliga“? Pakvietė į organizaciją aukščiausio lygio vadybininkus-vadovus. Lygai vadovauti buvo pakviestas vienos žinomiausių Vokietijos verslo kompanijų „Frosta“ generalinis direktorius Thomas Braumannas. Teko su juo daug bendrauti. Dirbant „Frosta“ korporacijoje jo metinis atlyginimas siekė virš milijono eurų. Galima įsivaizduoti, kokio kalibro žmonės atėjo vadovauti į „Bundesliga“. Kartu su juo atėjo visa grupė žmonių, kurie ir padarė tuos pokyčius.
Vokiečių krepšinio reformos
Nuo tada kiekvienas lygos klubas privalo turėti tris jaunimo trenerius. Tu gali užimti kokias tik nori vietas, tavo biudžetas gali būti milijoninis, bet tu nepateksi į elitinę „Bundesliga“, jeigu neturėsi bent trijų jaunimo trenerių. Ir jiems atlyginimus nustatė ne klubai, o pati „Bundesliga“. Klubai privalėjo mokėti tokius atlyginimus, kokius nustatė lyga. Be jokios abejonės, tai yra orūs atlyginimai. Mes juk žinome, kaip klubai žiūri į jaunimo trenerius - „ateisi ir dirbsi už lėkštę sriubos“. Visi klubai - pirmos ar antros lygos - moka jaunimo mokestį į „bendrą katilą“. Yra nustatytas mokestis, kuris yra kasmet sumokamas ir skiriamas jaunimo ugdymo programai. Žinoma, mokesčio dydis priklauso nuo to, kurioje lygoje klubas žaidžia.
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Lietuvoje
Duosiu pavyzdį Lietuvos kontekste. Treneris dirbdamas, pavyzdžiui, Šakiuose gali uždirbti labai daug pinigų. Jeigu jis atranda ir paruošia žaidėjų, kurie nueina iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL), Lietuvos rinktinės, jis iš to „bendro katilo“ gauna atlyginimą. Vokiečiai motyvavo trenerius kiekvienam mažame miestelyje - ne tik Miunchene, Berlyne, Frankfurte, bet ir visiškai mažuose kaimeliuose. Tai padėjo atrasti talentus. Dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF) apie visa tai kalbėjau su LKL valdžia. Buvau susitikęs su lygos vadovais ir siūliau jiems šitai daryti. Dabartinės LKF ir LKL bėda - ten nėra sporto žmonių. Ten yra vadybininkai, kurie nesupranta, kaip ruošiamas krepšininkas ir kaip jis ateina. Reikia, kad organizacijų viduje dirbtų ir buvę treneriai. Jiems jau nereikia garbės ar pinigų. Jiems tiesiog smagu toliau dalintis savo žiniomis ir patirtimi.
Užsienio trenerių indėlis į Vokietijos krepšinį
Pažiūrėkime, kokie treneriai dirba ar neseniai dirbo „Bundesliga“ čempionate - Pablo Laso, Aito Garcia Renesesas. 2022-2023 m. sezone elitinėje Vokietijos lygoje net 14 klubų iš 18 treniravo specialistai iš užsienio. Tai - dar vienas kelias, kaip vokiečiai susirenka išmintingiausias žinias iš didžiausių krepšinio protų? Būtent. Čia kaip ir bet kurioje srityje - ekonomikoje ar medicinoje. Jeigu mes atsivešime europinio lygio gydytoją, jis pakels mūsų mediciną. Taip ir treneris - jis dalinasi žiniomis.
Pavyzdžiui, būdamas „Bundesliga“ klubo vyr. treneriu, tu atsakai už visą miesto krepšinio ūkį. Dirbdamas Brėmenhavene turėjau kasmet paruošti planą, kaip atrodys visas miesto krepšinis. Vaikai, jaunučiai, jauniai, kiek komandų, kur jos žais ir kas jas treniruos. Skaitai paskaitas treneriams, daliniesi su jais informacija, mokai. Ir tai daro kiekvienas čempionato vyr. treneris.
Vokietijos klubų finansavimas
Negalėčiau atsakyti už visus klubus, bet galiu pasakyti, kaip buvo „Eisbaren“. Buvo griežtos ir aiškios atsakomybės. Treneris atsakingas tik už sportą, klubo direktorius - už organizacinę dalį ir finansus. Bent jau mus remdavo miesto savivaldybė ir remdavo stiprokai. Turbūt problema ir ta, kad mūsų miesto savivaldybės perveda pinigus klubui, šis visas gautas lėšas sumoka žaidėjams, kurie labai greitai išvyks, o tęstinėms jaunimo programoms nieko nelieka? Jeigu miesto savivaldybės nieko apie tai nesupranta, tą turėtų suprasti LKL, kuriam turėtų rūpėti lygos meistriškumas. Būtent vietinių žaidėjų meistriškumas. Ne tik fasadas, šventės ir renginiai, bet elementarus meistriškumas.
Geriausias „Bundesliga“ treneris
Kuo pavyko išsiskirti iš visų kitų trenerių, kad 2005-2006 m. sezone buvote pripažintas geriausiu elitinės „Bundesliga“ treneriu? Sakyčiau, pavyko suburti komandą iš nežinomų žaidėjų, kurie sezono metu tapo geresniais. Debiutuodami aukščiausioje lygoje reguliariajame sezone užėmėme 4 vietą. Rinkimuose balsavo žurnalistai ir visų klubų vyr. treneriai. Savo darbą Brėmenhavene vadinu „Projektas „Sakalai“ Nr. 2“. Žinote, kiek iš ten išėjo žaidėjų, kurie vėliau žaidė geruose klubuose ir rinktinėje. Taip ir iš „Eisbaren“ žaidėjai išvyko į Miuncheno „Bayern“, Berlyno ALBA, „Barceloną“. Viską dariau taip pat, kaip ir „Sakaluose“. Tikslas buvo atrasti žaidėjus ir atvesti juos iki labai gero lygio.
Gordonas Herbertas - Vokietijos krepšinio architektas
Jis yra Vokietijoje stipriai šaknis įleidęs kanadietis. Jis daug metų dirbo Frankfurto „Skyliners“ klube. Šis klubas turėjo išskirtinai stiprią organizaciją, kadangi tuo metu sporto direktoriumi ten dirbo dabartinis „FIBA Europe“ padalinio vykdantysis direktorius Kamilis Novakas. Jis pats žaidė Frankfurto klube, o baigęs karjerą tapo sporto direktoriumi. G. Herbertas buvo vyr. treneris ir tai yra be galo dvi ryškios ir sėkmingos asmenybės. Jie sukūrė labai stiprius pagrindus. G. Herbertas įdomus tuo, kad jis suderino įgūdžių ir derinių krepšinį. G. Herberto krepšinis - ne vien Šiaurės Amerikos įgūdžiai, bet ir Europai būdingi deriniai. Jis labai gerai surado viso to balansą.
Ateities perspektyvos
Manyčiau, kad taip. Jie pernai iškovojo Europos bronzą, dabar tapo pasaulio čempionais. Tai yra didelis postūmis ateiti naujai kartai ir naujiems talentams. Po finalo man teko kalbėti su keliais draugais iš Vokietijos. Jie sakė, kad šalyje dabar vyrauja neįtikėtinas džiaugsmas ir gera nuotaika. Nors tai yra futbolo šalis, krepšinis eina stipriai į priekį ir tai, kiek jie atrado talentų nuo maždaug 2006-2007 m., yra pasekmė to, ką matome dabar.
Lietuvos krepšinio indėlis į Europos krepšinį
Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Sportinė veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Nuo 1947 iki 1989 m. geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse. Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V. Garastas (1988-90) treniravo SSRS rinktinę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija: Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: Lietuva Iškovoja bronzos medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija: Lietuva iškovoja sidabro medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Lietuva iškovoja sidabro medalius. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Žymiausi Lietuvos krepšininkai
Modestas Paulauskas: Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas. Arvydas Sabonis: Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas. Šarūnas Marčiulionis: Olimpinis (1988), Europos (1985) čempionas. Rimas Kurtinaitis: Olimpinis (1988), Europos (1985) čempionas. Valdemaras Chomičius: Olimpinis (1988), Europos (1985) čempionas. Šarūnas Jasikevičius: Europos čempionas (2003). Linas Kleiza: Pasaulio čempionato bronzos medalininkas (2010). Jonas Valančiūnas: Europos vicečempionas (2013, 2015). Jonas Mačiulis: Europos vicečempionas (2015).