Įvadas
Tenisas Lietuvoje turi turtingą istoriją, prasidėjusią XX a. pradžioje. Aristokratijos susidomėjimas šiuo sportu išaugo į populiarų užsiėmimą su daugybe klubų ir entuziastų visoje šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime teniso klubų raidą Lietuvoje, pradedant dvarų kortais ir baigiant šiuolaikiniais teniso kompleksais, ypatingą dėmesį skiriant Tauragės miesto teniso klubams.
Teniso Užuomazgos Lietuvoje
Pirmoje XX a. pusėje Lietuvos aristokratija ėmė domėtis tenisu. Dvaruose imta organizuoti turnyrus, įrenginėti kortus. Pirma cementinė lauko aikštelė įkurta Grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Biržų rajone, Astravo dvare. Netrukus, 1901-aisiais, siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse. Palangos rūmų didikų organizuojami privatūs turnyrai tapo Lietuvos teniso židiniu, kurio ugnis nuvilnijo per visą šalį. Pirmoji teniso aikštė Lietuvoje projektuota Palangos Birutės parko komplekso vadovo, Europos kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua.
Visgi, pasakyti, kuris miestas - Kaunas ar Palanga - turi stipresnę įtaką Lietuvos teniso kultūrai, gana sunku. Nors šalies kurorte įrengti kortai vieni pirmųjų ir sutraukdavo gausius būrius interesantų, Kaune anksčiau kūrėsi infrastruktūra, kuri buvo atvira ne bajorų luomui, būtent šiame mieste buvo įsteigta teniso asociacija.
Grafas Juozapas Tiškevičius pasakojo, kad Birutės parko kortas buvo skirtas tik artimai dvaro aplinkai, todėl visuomenės tarpe tenisas išplito tik po pirmojo pasaulinio karo.
Kauno Teniso Pradininkai
Chaotiško pokario kontekste, metai iki Kaunui tampant laikinąja sostine, Kaune pradėjo formuotis lauteniso (tuometinis teniso pavadinimas) bendruomenė. 1919 m. Kaune iškilo pirmoji miesto teniso sekcija. Tarpukario Kaune steigėsi įvairios visuomeninės organizacijos, telkėsi inteligentija, todėl mieste susidarė puikios sąlygos elegantiško aukštuomenės žaidimo populiarėjimui. Kauno teniso klubas (KTK) - vienas seniausių ir brandžiausių teniso klubų Lietuvoje, įkurtas 1924 m. vasario 9 d. K. Blažio, B. Navickienės ir V. Žadeikos iniciatyva.
Taip pat skaitykite: Išsamus YONEX raketės vadovas
Palangos Teniso Renesansas
Eiliniams miestiečiams teniso malonumai Palangoje pasiekiami tapo tik 1923-iaisiais, kai į kurortą atsikraustė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas. Po kelių metų jo pastangomis Palangos mokyklos teritorijoje jau buvo įrengta specialiai tenisui skirta aikštelė. 1928 metais M. Gedvila surengė pirmąsias teniso varžybas, kurias laimėjo Antanas Ragauskas. Taip Ragauskų šeima pasinėrė į lauko tenisą, jo populiarinimą. Žaidė ir jaunesnysis Antano brolis Kazimieras, o tėvas šalia savo vilos išgrindė privačią aikštelę, kurią nuomuodavo poilsiautojams. Pamažu šalyje formavosi teniso elitas, o Palangoje esanti infrastruktūra viliojo sportininkus ir miesto svečius.
1932 m. šalyje įsteigta Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. Palangoje įkūrė teniso klubą. Metai iki klubo įkūrimo mieste įrengta dar viena lauko aikštelė - tinkama profesionalioms tarptautinėms varžyboms. Kortas buvo įkurtas policijos sanatorijos „Palanga“ teritorijoje. Šios sąlygos leido organizuoti tarpmiestinius, tarptautinius turnyrus bei pasigirti sąlygomis, kurios prieš tai Lietuvoje buvo pasiekiamos tik laikinajai sostinei. Aukšto lygio sportininkų mačai sutraukdavo poilsiautojus net iš aplinkinių šalių.
Tarpukario Teniso Klestėjimas
Tarpukaris Lietuvos teniso raidai buvo vaisingas - teniso asociacijos pastangomis visoje šalyje aktyviai steigėsi klubai, buvo ruošiami kortai, brendo perspektyvi sportininkų karta. Šalyje varžėsi teniso sporto įžymybės iš kitų Europos šalių, kurioms mūsų tenisininkai savo profesionalumu nenusileido.
Žymiausias palangiškis tenisininkas - K. Ragauskas, paskutinį kartą rungęsis „Palanga Open - 1999“. Sportininko garbei įsteigta K. Ragausko taurė, o po mirties suteiktas Palangos teniso klubo Garbės nario vardas. Tarp ryškiausių šalies teniso XX a. žvaigždžių - Vytautas Gerulaitis, daugiausiai apdovanojimų pelnęs XX a. pirmos pusės tenisininkas. Lietuvos kurorto kortuose paskutinį turnyrą laimėjęs 1937-aisiais.
Tenisas Sovietmečiu ir Nepriklausomoje Lietuvoje
Nors sovietmečiu tenisas ir nebuvo prioritetinis sportas, entuziastų dėka jis išliko gyvas. Įvairiuose miestuose veikė teniso sekcijos, buvo rengiami turnyrai. Atgavus nepriklausomybę, tenisas Lietuvoje pradėjo atgimti. Steigėsi nauji teniso klubai, gerėjo infrastruktūra, atsirado galimybių dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Šiuo metu Lietuvoje veikia dešimtys teniso klubų, kurie siūlo įvairias paslaugas - nuo treniruočių pradedantiesiems iki profesionalaus lygio sportininkų ugdymo.
Taip pat skaitykite: Lauko krepšinio batų gidas
Lauko Teniso Klubai Tauragėje
Viešoji Įstaiga "Tauragės Lauko Teniso Kortai"
Viešoji Įstaiga "Tauragės Lauko Teniso Kortai" (kodas 301171110) buvo įkurta 2007-10-25. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto, turizmo reikmenys. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2024 metais Viešoji Įstaiga "Tauragės Lauko Teniso Kortai" pardavimo pajamos siekė 1 160 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 302 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Viešoji Įstaiga "Tauragės Lauko Teniso Kortai" įsikūrusi adresu Švyturio g.
Kiti Sporto Klubai ir Iniciatyvos Tauragėje
Praėjusį šeštadienį oficialiai atidarytuose Bendruomenių namuose jau veikia šokių, aerobikos ir jogos klubai. Daugiau nei 1,5 tūkst. kv. m plote vietą atrado Tauragėje nematyta, susidomėjimą sukėlusi sporto šaka - skvošas.
Nauji Bendruomenių namai aprėps platų spektrą veiklų: kultūros, sporto, verslumo. Jas kuruos Tauragės miesto vietos veiklos grupė (VVG), kurios projektų vadovė, liepos mėnesį konkursą laimėjusi Asta Kondrotienė, ketina čia suburti dar daugiau nevyriausybinių organizacijų. Šiam projektui įgyvendinti skirta suma viršijo pusantro milijono eurų. Daugiau kaip pusė lėšų - iš Europos Sąjungos fondų, per 600 tūkst. eurų - Tauragės rajono savivaldybės biudžeto lėšos, 76 tūkst. pridėjo Vyriausybė. Bendras jų plotas siekia daugiau kaip 1750 kvadratinių metrų.
Antrame pastato aukšte veikia naujovė - skvošo salė. Skvošas, tai sportinis žaidimas salėje, kurį raketėmis ir kamuoliuku žaidžia du asmenys. Žaidimo metu kamuoliukas smūgiuojamas į patalpos sienas, siekiant neleisti jam liesti grindų daugiau nei vieną kartą iš eilės.
Tauragės miesto VVG projektų vadovės Astos Kondrotienės teigimu, skvošo treniruotės Bendruomenių namuose jau vyksta. Kol kas Tauragėje dar nėra skvošo trenerio, Bendruomenių namai nesuteikia ir reikalingo inventoriaus: kamuoliuko bei specialios raketės. Norintys sportuoti čia atsineša savo įrangą. Vienai valandai išsinuomoti skvošo salę kainuoja 6 eurus, galima įsigyti ir abonementą. Sudarius sutartį ilgesniam laikotarpiui, sportuojantieji galės suderinti lankymo laiką, bus rezervuojama salė, bus galimybė naudotis dušu, rūbine.
Taip pat skaitykite: Teniso raketės Head
Tauragės bendruomenių šeimos namuose jau veikia „Amadeus dance“, „Step aerobika“, „Šri Šri joga“, Vytauto Didžiojo universiteto „Verslo praktikų centras“, renkasi šokėjai, kuriems virš trisdešimt.
Neįgaliųjų stalo teniso klubas "TaurActive"
Neįgaliųjų stalo teniso klubas "TaurActive" (kodas 307013416) buvo įkurta 2024-10-18. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Neįgaliųjų stalo teniso klubas "TaurActive" įsikūrusi adresu Naujakurių tak.
Lauko tenisas Jurbarke
Lauko tenisas Jurbarke išpopuliarėjo tarpukariu. 1924 m. miesto parke buvo įrengtas pirmasis teniso kortas. Vienas žinomiausių tarpukario tenisininkų - Džordžas Povilaitis. Respublikinėse teniso varžybose jis buvo iškovojęs septintąją vietą.
Sovietmečiu, 1962 m., teniso entuziastų - Dž. Povilaičio, A. Pikeliūno, P. Sviderskio, R. Vabalo, A. Tuzikaitės, A. 1980 m. tenisą Jurbarke atgaivino Severinas Paulaitis. Jis buvo žaidžiamas naujai pastatytoje statybinių medžiagų kombinato sporto salėje. Po poros metų teniso kortas įrengtas Severino sodyboje Greičiuose. Aktyviausi tenisininkai : Severinas Paulaitis, Remigijus, Brazaitis, Juozas Gustaitis, Audrius Kuprevičius, Laima Arbočiūtė, Aldona Kvietkienė, Jonas Liuokaitis.
Į šio sporto entuziastų gretas įsitraukė ir Jurbarko mokyklų moksleiviai : Diana Griškutė, Žilvinas Nedelčenka, Romas Galdikas, Daiva Treinytė. Šie jaunieji sportininkai keletą metų iš eilės Lietuvos moksleivių žaidynėse užėmė penktąją ir šeštąją vietas, aplenkdami daugelį Lietuvos didžiųjų miestų sportininkų, o jų treneris Remigijus Brazaitis tuo laikotarpiu laimėjo visus pagrindinius mėgėjų turnyrus Lietuvoje. Romas Galdikas Lietuvos vasaros čempionate buvo tarp dešimties geriausių žaidėjų.
1985 m. buvo įkurtas teniso klubas „ Skalda“, o 1986 m. Sunkūs klubui buvo 1990 m., nes neliko rėmėjų, salės žaidimui žiemą. Didžiulis optimizmas padėjo tęsti sportinę veiklą. Rajono savivaldybė įrengė dvi aikštes prie Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos (dabar pagrindinė mokykla), tebeveikė teniso kortas Greičiuose. Atsirado daug jaunimo, kurio lyderiai buvo Vytenis Gaspariūnas ir Sonata Liuokaitytė.
Šiuo metu tenisininkai žaidžia naujajame korte, prie Imsrės, jis įrengtas už ES struktūrinių fondų lėšas. 2010 m. vasario 11 d. buvo įkurtas Jurbarko teniso klubas, kurio prezidentu išrinktas Egidijus Safonovas. Klubo nariai organizuoja varžybas Jurbarke, draugiškuose susitikimuose kovoja su kitų miestų tenisininkais. Ne vienus metus yra laimėję Lietuvos draugijos „ Žalgiris“ komandines varžybas ir tapę jų prizininkais. Tradiciniai renginiai : Remigijaus Brazaičio vyrų dvejetų turnyras, mišrių dvejetų varžybos, draugiškos varžybos su kitais teniso klubais, vyrų ir moterų piramidės turnyrai, atviros vyrų ir moterų Jurbarko teniso pirmenybės.
Stalo Tenisas Lietuvoje
Šalia lauko teniso, Lietuvoje populiarus ir stalo tenisas. Stalo teniso pradininkai Lietuvoje - Kauno „Makabi“ sporto klubas. Pirmasis stalo teniso turnyras Lietuvoje įvyko 1925 m. 1926 m. Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Ping-pong komitetas. 1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta suruošti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. Pirmaisiais Lietuvos stalo teniso čempionais tapo Ona Gurvičaitė ir Jokobas Šimensas (abu priklausė „Makabi“ klubui). Nuo 1927 m.
Lietuvos Stalo Teniso Asociacija (LSTA)
LSTA, įkurta 1927 m, 1929 m. tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare. Dėl susiklosčiusių aplinkybių LSTA narystė buvo nutrūkusi, ir atnaujinta tik 1992-aisiais. Tais pačiais metais LSTA tapo Europos stalo teniso Sąjungos nare. LSTA yra viena iš stipriausių sporto organizacijų Lietuvoje: turi 34 klubus, kuriuose dirba 80 trenerių (50 iš jų dirba pilną etatą), bei treniruojasi 2400 sportininkų. LSTA organizuoja Komandinį čempionatą 6-se lygose, kuriame dalyvauja apie 170 komandų. Nuo 1927 metų vyksta reguliarūs Lietuvos čempionatai, taip pat organizuojamos jaunių, jaunučių, veteranų varžybos bei tarptautinis Br.Balaišienės vardo turnyras. Suaugusių bei jaunių rinktinės nuolat dalyvauja Europos bei Pasaulio čempionatuose.
Stalo Teniso Varžybos Lietuvoje
Nuo 1929 metų vykdomos vyrų ir moterų dvejetų varžybos, o nuo 1932 metų pradėti skaičiuoti komandiniai rezultatai pagal asmeninius pasiekimus. 1936 m. balandžio 3-5 dienomis Kauno kūno kultūros rūmuose įvyko Lietuvos pirmenybės, kuriose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius: 140 dalyvių iš Kauno ir 98 - iš kitų miestų. 1939 metais Kaune įvyko pirmosios Lietuvos komandinės pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė.
Slapukų naudojimas
Šiame straipsnyje taip pat svarbu paminėti, kaip interneto svetainės naudoja slapukus. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai prisitaiko prie vartotojų poreikių ir norų, užtikrina svetainės funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, kokią svetainę aplankėte prieš atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Taip pat, slapukai naudojami, kad sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
"Pixel" žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.