2018 m. vasario 9 d. Pjongčange, Pietų Korėjoje, oficialiai prasidėjo XXIII žiemos olimpinės žaidynės, kurios tęsėsi iki vasario 25 d. Ši olimpiada buvo istorinis įvykis, pritraukęs rekordinį skaičių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Atidarymo ceremonija tapo įspūdingu reginiu, atspindinčiu Korėjos kultūrą, technologinę pažangą ir siekį taikai.
Istorinis Kontekstas ir Pasirengimas
Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai, nukonkuruodamas Miuncheną ir Ansi. Pietų Korėjai tai buvo trečias bandymas laimėti teisę rengti žiemos olimpines žaidynes, po nesėkmingų bandymų 2010 ir 2014 metais. Žaidynės vyko Pjongčango apskrityje, Gangvono provincijoje, daugiau nei 160 km į rytus nuo Seulo, Taebaek kalnuose. Daugelis rungčių vyko populiariame „Alpensia“ sporto parke.
Įspūdinga Atidarymo Ceremonija
Atidarymo ceremonija vyko specialiai pastatytame olimpiniame stadione, talpinančiame 35 tūkst. žiūrovų. Renginys truko 2 valandas, o TV transliaciją stebėjo 200 valstybių žiūrovai. Ceremonija buvo sutelkta į penkis istoriją sapne pasakojančius vaikus iš Kangvono provincijos, kurie patyrė daugybę nuotykių, kol iškovojo taiką. Iš viso žiūrovams pasirodė apie 2 tūkst. žmonių. Renginio metu įspūdžius sustiprino papildytos realybės ir 5G technologijos. Ceremonijos meninę programą kūrė prodiuseriai ir režisieriai Yang Jung Woongas bei Song Seung Whanas. Pasirodyme dalyvavo apie 2 tūkst. atlikėjų ir statistų, pasitelkusių įspūdingas mitologinių gyvūnų dekoracijas ir modernias technologijas. Penkių vietos vaikų nuotykius korėjietiškoje žiemos pasakoje nupiešusios programos leitmotyvai buvo taika ir šalies pasididžiavimas - mokslo pažanga.
Dalyvių Paradas: Vienybės ir Įvairovės Simbolis
Šiose žaidynėse dalyvavo daugiausia sportininkų olimpiados istorijoje - apie 3000 iš 92 valstybių, įskaitant 48 iš Europos. Pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo Afrikos komanda - Nigerijos bobslėjaus komanda.
Dalyvių parade lietuviai olimpinio stadiono take pasirodė neįprastai anksti - penkiolikti, nors dažniausiai žygiuodavo daug vėliau. Pirma žengė šiuolaikinių olimpinių žaidynių pradininkė Graikija. Po jos plojimais pasitikta ne, kaip įprasta, valstybė, kurios pavadinimas prasideda A raide, bet Gana. Už jos ėjo Nigerija, Pietų Afrika, Nyderlandai, Norvegija, Naujoji Zelandija, Danija, Vokietija, Rytų Timoras, Latvija, Libanas, Rumunija, Liuksemburgas ir Lietuva. Tokia rikiuotė buvo sudėliota pagal korėjietišką raidyną. Didžiausią delegaciją šiose olimpinėse žaidynėse turėjo Jungtinės Amerikos Valstijos.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Korėjos Bendradarbiavimas
Vienas svarbiausių ceremonijos momentų - Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos komandų žygiavimas kartu, su mėlynos ir baltos spalvos Korėjos suvienijimo vėliava. Paskutinį kartą tai įvyko Turine 2006-aisiais. Šiaurės Korėja sutiko dalyvauti žaidynėse, o abiejų Korėjų atletai žygiavo su viena vėliava. Tai buvo reikšmingas žingsnis, demonstruojantis taikos siekį regione.
Rusijos Sportininkų Dalyvavimas
Dėl dopingo skandalo Rusijos sportininkai negalėjo nešti savo šalies vėliavos ir dalyvavo kaip „olimpiniai sportininkai iš Rusijos“ su IOC vėliava. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) praėjusį gruodį suspendavo Rusijos olimpinį komitetą ir formaliai diskvalifikavo visą 2014 metų Sočio žaidynių nugalėtojų rinktinę. Dalyvauti Pjongčango olimpiadoje leista tik 169 Rusijos atletams, kurie specialiai IOC komisijai nesukėlė jokių abejonių dėl sukčiavimo. Pastarieji varžysis kaip neutralūs atletai: iškovojus auksą, į viršų kils IOC vėliava ir skambės olimpinis himnas, Rusija nefigūruos valstybių įskaitoje.
Garbingi Svečiai
Garbingų svečių tribūnoje sėdėjo JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Stenmeieris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Kanados generalgubernatorius Julie Payette'as, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos prezidentas Kimas Yong-namas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Olimpinės Ugnies Įžiebimas
Olimpinio deglo estafetėje lemtinga akimirka buvo patikėta 2010 metų olimpinei dailiojo čiuožimo čempionei Yunai Kim. Ji uždegė iš 30 degančių žiedų sudarytą olimpinį aukurą.
Lietuvos Dalyvavimas
Lietuvai Pjongčange atstovavo devyni sportininkai: keturi biatlonininkai, trys slidininkai ir du kalnų slidininkai. Tai: Diana Rasimovičiūtė (biatlonas), Natalja Kočergina (biatlonas), Tomas Kaukėnas (biatlonas), Vytautas Strolia (biatlonas), Marija Kaznačenko (slidinėjimas), Mantas Strolia (slidinėjimas), Modestas Vaičiulis (slidinėjimas), Andrej Drukarov (kalnų slidinėjimas), Ieva Januškevičiūtė (kalnų slidinėjimas).
Taip pat skaitykite: Olimpinis dailusis čiuožimas
Iš devynių žaidynėse startuosiančių Lietuvos sportininkų atidarymo parade nusprendė žygiuoti aštuoni. Tik Diana Rasimovičiūtė, dalyvaujanti jau penktosiose olimpinėse žaidynėse, liko olimpiniame kaimelyje ir ten kaupėsi šeštadienio biatlono sprinto lenktynėms. Nešti Lietuvos vėliavą patikėta biatlonininkui Tomui Kaukėnui, iš viso Lietuvos delegaciją sudarė penkiolika asmenų.
Tomo Kaukėno Pasiekimai
Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją, užimdamas 13 vietą persekiojimo lenktynėse.
Lietuvos Komandos Rezultatai
Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse, užimdama priešpaskutinę 19 vietą.
Žaidynių Sporto Šakos ir Medalių Lentelė
Žiemos olimpinėse žaidynėse buvo 15 sporto šakų su individualiomis ir komandinėmis rungtimis: kalnų slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, slidinėjimo krosas, akmenslydis, dailusis čiuožimas, akrobatinis slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, šiaurės dvikovė, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, skeletonas, šuoliai su slidėmis, snieglenčių sportas, greitasis čiuožimas. Iš viso vyko 102 varžybos, kuriose atletai galėjo iškovoti medalius savo šalims. Praėjusiose Žiemos Olimpinėse žaidynėse daugiausiai - 39 medalius - laimėjo Norvegija.
Kitos Detalės
Talismanas
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių talismanas buvo baltasis tigras Soohorangas. Jo vardas sudarytas iš keleto korėjiečiams svarbių žodžių. Žodis "sooho" į lietuvių kalbą verčiamas kaip "apsauga" ir simbolizuoja visų olimpinėse žaidynėse dalyvausiančių atletų, svečių ir žiūrovų saugumą. Skiemuo "rang" paimtas iš tigrą reiškiančio žodžio "ho-rang-i".
Taip pat skaitykite: Talismanų įdomybės
Oro Sąlygos
Prieš žaidynes buvo nerimaujama dėl šalčio, tačiau vėliau oro temperatūra pakilo, o organizatoriai parūpino įšildomas sėdynes ir kitas priemones.
Lietuvos Dalyvavimas Žiemos Olimpinėse Žaidynėse: Istorinis Kontekstas
Lietuva pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1928 m. Sen Morise, Šveicarijoje. Tąkart mūsų šaliai atstovavo tik vienas atletas - Kęstutis Bulota. Paskui mūsų valstybė ilgus metus žiemos olimpiadose nebuvo atstovaujama - čia grįžo tik tapusi nepriklausoma.
Pirmasis Lietuvos Olimpietis
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. dalyvavo Sankt Morice.
Lietuvos Sugrįžimas į Olimpines Žaidynes
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Didžiausios Pergalės
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Istorija
1924-aisiais vyko pirmoji žiemos olimpiada. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus - tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada. 1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes.
tags: #pjongcango #olimpiniu #zaidyniu #atidarymo #ceremonija #gyvai