Nors ledo ritulys Lietuvoje neprilygsta populiarumu krepšiniui ar futbolui, jis turi turtingą ir įdomią istoriją, siekiančią tarpukario laikus. Šiame straipsnyje panagrinėsime ledo ritulio raidą Lietuvoje nuo pirmųjų užuomazgų iki šių dienų, aptarsime svarbiausius įvykius, asmenybes ir pasiekimus, kurie formavo šios sporto šakos veidą mūsų šalyje.
Pirmieji žingsniai: tarpukario Lietuva
Po Pirmojo pasaulinio karo ir atkūrus nepriklausomybę, Lietuva patyrė kultūrinį ir sportinį atgimimą. Nors ledo ritulys nebuvo pats populiariausias sportas, jis sparčiai populiarėjo. Organizuotas sportas, įskaitant ledo ritulį, pradėjo formuotis XX amžiaus pradžioje. Nepriklausomybės atkūrimas 1918 m. atvėrė naujas galimybes sporto plėtrai.
Kęstutis Bulota - ledo ritulio pradininkas
Vienas iš svarbiausių asmenų, prisidėjusių prie ledo ritulio raidos Lietuvoje, buvo Kęstutis Bulota. Šis multi-sporto atstovas, dalyvavęs įvairiose sporto šakose, įskaitant futbolą, krepšinį ir čiuožimą, atliko svarbų vaidmenį populiarinant ledo ritulį šalyje. Kęstutis Bulota kritikavo tuometinį Lietuvos ledo ritulio žaidimą, kuriame buvo naudojamas kamuolys ir žaidžiama ne pagal galiojančias taisykles. Jis inicijavo permainas, ragindamas Lietuvą pereiti prie kanadietiškų žaidimo taisyklių. Šios permainos leido surengti pirmąsias tarpvalstybines rungtynes su Latvija, kurias Lietuva pralaimėjo rezultatu 0-3. Nepaisant pralaimėjimo, ledo ritulys Lietuvoje ėmė sparčiai populiarėti, o jo lygis - kilti.
K. Bulota taip pat pasižymėjo kaip sportininkas. Sankt Morice (Šveicarija) vykusiose varžybose jis varžėsi keturiose rungtyse, o aukščiausią - penktąją - vietą užėmė 10 000 m čiuožimo rungtyje. Įdomu tai, kad šios varžybos buvo nutrauktos dėl oro sąlygų. Deja, K. Bulotos likimas buvo tragiškas. 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungai vykdant masinį lietuvių trėmimą, jis buvo išvežtas į Sibirą, kur žuvo bandydamas pabėgti iš lagerio.
Pirmosios komandos ir varžybos
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. Tarpukariu populiarios buvo įvairios sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos sporto lyga, Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga ir kitos, kurios rūpinosi sporto rėmimu ir populiarinimu. Kretingoje, pavyzdžiui, ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ir Akmenos upės ledo jau buvo žaidžiamas ledo ritulys XX a.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Jonas Murauskas, gimęs 1913 m. Kaune, prisiminė, kad ledo ritulį pradėjo žaisti 1927-aisiais, būdamas keturiolikos. Anot jo, taisyklės praktiškai nesiskyrė nuo šiandieninių, tačiau rungtynės būdavo rengiamos po atviru dangumi ir tik tinkamomis oro sąlygomis. J. Murausko išsaugotose nuotraukose matyti, kad ledo ritulininkai žaisdavo be apsaugos priemonių, tik vartininkas būdavo šiek tiek labiau prisidengęs. Šoniniai aikštės borteliai būdavo suręsti iš lentų.
Nuo 1926 m. „Nepriklausomoje Lietuvoje tokio žodžio kaip „čempionatas“ iš vis nebuvo. Tai vadinosi pirmenybėmis. O tie, kas jas laimėdavo, buvo meisteriai. Įdomu tai, jog mes dar turime vieną meisterį - vyriausią Lietuvos sportininką Joną Murauską. Jam 104-eri. Tai labai šviesi asmenybė.
1932 m. Lietuva Rygoje išbandė savo jėgas ir pirmosiose oficialiose tarptautinėse rungtynėse. Tiesa, jos mūsiškiams nebuvo pergalingos - 0:3 nusileista kaimynei Latvijai.
Lietuvos rinktinė ir tarptautiniai pasiekimai
Nepaisant sunkumų, ledo ritulys Lietuvoje sparčiai vystėsi, o jo kulminacija tapo Lietuvos ledo ritulio rinktinės dalyvavimas 1938 m. pasaulio ledo ritulio čempionate. Čempionate, vykusiame Prahoje, Čekoslovakijoje, Lietuvos rinktinė užėmė 10 vietą. Šis pasiekimas iki šiol yra nepakartotas.
Vasario 11 d. lietuvių laukė pirmosios rungtynės. Mūsiškių varžovais buvo rumunai. Šiame mače, kaip sako R.Čerškus, Lietuvos rinktinė „iškrėtė šposą“ ir tapo pirmąja pirmenybių sensacija. „Lietuva iškovojo istorinę pergalę 1:0 (0:0, 1:0, 0:0) įveikdama Rumuniją. Įvartį pelnė Vytautas Ilgūnas.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Ledo ritulys Kretingoje
Kretingoje sportas, įskaitant ledo ritulį, buvo populiarus nuo seno. 1923 m. žiemą ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ledo susirinkęs jaunimas žaidė ledo ritulį su lazdomis ir kamuoliuku. XX a.
Sportas kariuomenėje
Tarpukario Lietuvoje kariuomenė buvo viena labiausiai organizuotų institucijų, todėl jai teko svarbus vaidmuo organizuojant sportą, įskaitant ledo ritulį. Kariuomenės sporto draugija rūpinosi sporto literatūros sklaida, sporto instruktorių ruošimu ir varžybų rengimu. 1927 m. buvo organizuotos visos Lietuvos kariuomenės futbolo pirmenybės, o ledo ritulys taip pat buvo populiarus tarp karių.
Kiti sportininkai ir sporto organizatoriai
Be K. Bulotos, prie Lietuvos sporto plėtros prisidėjo ir kiti sportininkai bei sporto organizatoriai, tokie kaip Steponas Darius, Steponas Garbačiauskas, Kęstutis Dineika ir kiti. Jų dėka Lietuvoje buvo populiarinamos įvairios sporto šakos, įskaitant futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką ir, žinoma, ledo ritulį.
Tarpukario sporto infrastruktūra
Tarpukario Lietuvoje buvo statomos sporto bazės, tokios kaip Kūno kultūros rūmai Kaune ir Klaipėdoje, Kauno stadionas ir Kauno sporto halė.
Sportas Kaune tarpukario laikais
Kaunas, kaip laikinoji sostinė, buvo svarbus sporto centras tarpukario Lietuvoje. Čia vyko įvairios sporto varžybos, buvo leidžiami sporto leidiniai ir veikė sporto organizacijos. 1938 m. Lietuvos rinktinė debiutavo Europos bei pasaulio ledo ritulio pirmenybėse tuometinėje Čekoslovakijoje. Kalnų mūsiškiai nenuvertė, tačiau ryškiai įsirašė savo vardą į istoriją. Jie netgi buvo pavadinti pirmenybių sensacija. Be istorinės šventės ant ledo, tada lietuviai dar minėjo ir Valstybės atkūrimo 20-metį.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Įtaka kaimyninėms šalims
Ledo ritulys Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m., tuomet buvo suburta ir pirmoji šalies šios sporto šakos komanda, sužaistos pirmosios rungtynės. Pažvelgus į šiuos laikus turbūt kiekvienas išgirdęs teiginius „Latvija“ ir „ledo ritulys“ nė nemirktelėjęs pasakytų, jog kaimynai yra stiprūs šioje sporto šakoje ir turi gilias tradicijas.
Pasak R.Čerškaus, ledo ritulys Lietuvoje gali pasigirti tuo, jog vienintelė iš visų sporto šakų 1937 m. jau turėjo ir legionierių. Kauno LFLS komandai atstovavo Edgaras Merfis (Edgar Murfy). „Jis žaidė ir už Kauno rinktinę, kai Kaune viešėjo stipri Rytprūsių komanda iš Karaliaučiaus. Prieš tai žaidė žinomuose Prancūzijos klubuose ir net gynė šios šalies rinktinės garbę. Tiesa, jis pats buvo amerikietis. Tačiau, jo teigimu, Lietuva gali didžiuotis ir tuo, kad davė stiprų akstiną visų trijų Baltijos šalių ledo ritulio vystymuisi. Mat pradžioje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje buvo žaidžiamas vadinamasis „rusiškasis ledo ritulys“ - bandis. Tai į ledo ritulį panaši sporto šaka, kuri turi futbolo elementų. „Generolo Jono Jurgio Bulotos sūnus Kęstutis, kuris buvo Lietuvos įvairių sporto šakų pradininkas ir meisteris, studijavo inžinerinius mokslus Berlyne. Jis ten lankė vietinį - Berlyno pačiūžų klubą. Ten jau intensyviai buvo žaidžiamas kanadietiškas ledo ritulys, - kalbėjo R.Čerškus. - Grįžęs į Lietuvą K.Bulota pradėjo stipriai propaguoti kanadietišką ledo ritulį. Tai padėjo greičiau įsitvirtinti šiai sporto šakai visame regione, išstumiant į praeitį rusiškąjį bandį. O Sovietų Rusija prie jo ir liko. Rusai iki 1946 m. Anksčiau ledo ritulys buvo žaidžiamas po atviru dangumi. Taigi orai šiai sporto šakai darė didžiulę įtaką. Pas mus juk žiemos nevienodos, tad, jei ledas pažliugsta, tampa neįmanoma žaisti, tai ir pirmenybės neužbaigiamos.
Ledo ritulys sovietmečiu
Sovietmečiu ledo ritulys Lietuvoje nebuvo pamirštas, tačiau jo plėtra buvo apribota ideologinių ir finansinių faktorių. 1947-1948 SSRS I lygos pirmenybėse žaidė Kauno Spartako komanda. Zenonas Ganusauskas ir Juozas Pimpis tuo metu buvo SSRS rinktinės nariai. 1958-61 Lietuvos rinktinė žaidė SSRS B klasės pirmenybėse, 1962-78 - SSRS tautų žiemos spartakiadose.
Elektrėnai - ledo ritulio centras
1976 m. į Lietuvos ledo ritulio istoriją savo vardą įrašo Elektrėnai, kai lapkričio 7 d. buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla ir vyko pirmosios ledo ritulio varžybos. Susitiko dvi energetikų komandos, kurioms buvo garbė pirmosioms žaisti savo statytuose rūmuose. Pirmasis Elektrėnų ledo ritulio treneris Rimantas Sidaravičius, žemaitis iš Telšių, pirmuosius įgūdžius įgavęs ant užšalusio Masčio ežero, vėliau baigė Kauno kūno kultūros institute ledo ritulio trenerio specialybę. R. Sidaravičius prisimena, kad anuomet pirmoji užduotis buvo surinkti vaikus, norinčius žaisti ledo ritulį. Sunku nebuvo, nes norinčių atsirado labai daug, net nesitikėta, kad nauja sporto šaka galėtų būti tokia populiari.
Ko gero, elektrėniškius viliojo ir jau baigiamos statyti čiuožyklos perspektyvos, ir įdomus žaidimas, apie kurį vyresni vaikai jau turėjo savo nuomonę, nes žaidė ledo ritulį ant užšalusių balų. O dabar vėrėsi naujos galimybės - treniruotis ir žaisti uždarose patalpose. Buvo suformuotos keturios vaikų komandos pagal amžių: ketvirtų klasių mokinių, penktų-šeštų, septintų-aštuntų, devintų-vienuoliktų. Komandos didelės, turėjo net po keturiasdešimt žaidėjų.
Sportinis gyvenimas anuometinėje Lietuvoje buvo gan aktyvus, vyko vaikų ledo ritulio turnyras, pavadintas gražiu vardu, „Auksinis ritulys“. Turnyre dalyvavo trijų amžiaus grupių vaikai. Taip pat vykdavo Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionatas, kas 4 metus vyko spartakiados, vyrų ledo ritulio čempionatas.
Turnyras „Auksinis ritulys“
Elektrėnų ledo ritulio komanda - turnyro „Auksinis ritulys“ prizininkė, 1977 m. Elektrėnų vaikų ledo ritulininkų komandos dalyvavo ir sąjunginiame turnyre „Auksinis ritulys“. 1984 m. turnyras vyko Almetjevske, Elektrėnų komanda tapo prizininkė. Vėliau elektrėniškiai daugiau nei 15 kartų tapo „Auksinio ritulio“ čempionais. Kasmet vyko Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionatai - Elektrėnų komandos daugkartinės čempionės. Kas 4 metus vyko Lietuvos jaunimo žaidynės, kuriose dalyvaudavo rajonų rinktinės, Trakų rajonui atstovaudavo Elektrėnų ledo ritulininkai, vadovaujami trenerio R.
Elektrėnuose dažnai vykdavo ir Lietuvos vyrų ledo ritulio čempionatai. Šiuose čempionatuose dalyvaudavo ir Elektrėnų jaunių komanda, vadovaujama R. Sidaravičiaus. Jauniai garbingai žaisdavo su vyrų komandomis: su „Energija“ (Elektrėnai), „Baltija“ (Klaipėda), „Staklėmis“ (Vilnius), „Masčiu“ (Telšiai) ir kitomis.
Didelis laimėjimas buvo ir tai, kad Elektrėnų jaunių komanda pradėjo žaisti Sovietų Sąjungos aukščiausio lygio jaunimo čempionatuose ir buvo pavojinga varžovė stiprioms kitų respublikų ar svarbių sąjungos miestų komandų rinktinėms. Elektrėnų jauniai kovojo su Maskvos „Dinamo“, Leningrado SKA, Maskvos CASK, Minsko „Junost“, Rygos „Dinamo“ ir kt. komandomis.
Tradicijų puoselėjimas
R.Čerškus apgailestavo, jog dar nepavyko išsiaiškinti visų mūsų 1938 m. rinktinės žaidėjų pavardžių, vardų ir likimų. „Mūsų rinktinės kapitonu buvo J.Grigalauskas. Įdomus sutapimas, jog gimiau ir augau tame pačiame name, kuriame anais laikais jis gyveno. J.Grigalausko tėvai Kaune, Gedimino ir Kęstučio gatvių kampe, turėjo vaistinę. Iš tiesų ir dabar ten dar yra vaistinė. Jurgis kažkada net buvo išrinktas geriausiu Lietuvos ledo ritulio puolėju. Jis buvo labai geras žaidėjas, todėl tapo ir rinktinės kapitonu. Jei dabar kas paklaustų, kuo žymūs Elektrėnai, turbūt visi atsakytų, jog ledo rituliu. Juk ten išaugintos dabartinės mūsų šios sporto šakos žvaigždės. Tačiau, pasak R.Čerškaus, tokie Elektrėnai anuomet buvo Vilkaviškis. „Tos gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas Zigmas Varanka išaugino ne vieną Lietuvos rinktinės žaidėją. Tai ir J.Klimas, ir E.Bačinskas. Tiesa, mokytoją su žmona, važiuojančius vežimu kaimo keliu, po karo sutraiškė okupantų sunkvežimis. Galbūt tai buvo padaryta ir tyčia. Įdomu tai, jog Vilkaviškyje buvo aikštelė, kurioje ilgai laikydavosi ledas. Negana to, kad, kaip minėta, lietuviai prisidėjo prie to, jog latviai ir estai greičiau perėjo prie kanadietiško ledo ritulio, bet jo paslapčių kauniečiai kartu su rygiečiais išmokė ir rusus. „Rusų ledo ritulys oficialiai prasidėjo 1946 m. J.Klimas prisidėjo prie rusų ledo ritulio istorijos atsiradimo. Taigi, vyko pirmosios Rusijos ledo ritulio pirmenybės. Rungtynės buvo suorganizuotos tuo pačiu metu penkiuose miestuose. Latvijoje, dvikovoje tarp Estijos ir Latvijos „Dinamo“ komandų, teisėjavo J.Klimas. Beje, prieš šių pirmenybių startą latviai rusų treneriams bei teisėjams dar pravedė seminarą. Ledo ritulio tyrinėtojo teigimu, iki tol rusai net neskirdavo pačiūžų rūšių. Prasidėjus Rusijos pirmenybėms į Kauną atvažiuodavo įvairios komandos. „Kadangi Kaune visi jau seniai žaidė kanadietiškąjį ledo ritulį, tai publikai tos pačiūžos su ilgais peiliais sukeldavo juoką, - kalbėjo R.Čerškus. - Įdomu tai, jeigu rusų kalba ieškosime duomenų apie ledo ritulį, tai minima, kad pirmąjį įvartį Rusijos pirmenybėse 7 min. įmušė jų žaidžiantis treneris mače Archangelske tarp vietinės komandos ir Maskvos ekipos. O iš tikrųjų pirmasis pasižymėjo to paties mokytojo Z.Varankos auklėtinis iš Vilkaviškio gimnazijos Vladas Danilevičius, rungtynėse Kaune 2 min. mūšyje su Užhorodo ekipa. Tad Kaune, prie Halės, prasidėjo rusų ledo ritulio istorija. Tačiau jiems tai nepatogi tiesa. O antrąjį įvartį įmušė ukrainietis, 3 min. Kaune. Tai buvo išlyginamasis įvartis, nors galiausiai mes laimėjome 12:1. Tad jų tas neva pirmasis įvartis iš tiesų buvo tik trečiasis. Taigi rygiečiai ir kauniečiai, kurie nebuvo pasitraukę į Vakarus, išmokė rusus ledo ritulio.
Ledo ritulys atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos sportininkai įsijungė į Europos sportinį gyvenimą. Unikalus reiškinys tai, kad Elektrėnų, nedidelio miestelio, komanda, treniruojama vieno trenerio, tapo visos Lietuvos rinktinė ir kovojo Pasaulio ledo ritulio čempionatuose. Žaidė su Slovėnijos, Lenkijos, Danijos, Austrijos, Japonijos, Latvijos, Kroatijos rinktinėmis.
1992 Tarptautinė ledo ritulio federacija atkūrė Lietuvos narystę.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
2010-ais metais įsikūrė Nacionalinė ledo ritulio lyga, kuri jau suorganizavo septynis Lietuvos čempionato sezonus.
Nuo 2010-2011 metų rengiamame atnaujintame Lietuvos čempionate „Energija“ dalyvavo keturis kartus.
Dariaus Kasparaičio indėlis
Darius Kasparaitis - viena ryškiausių Lietuvos ledo ritulio žvaigždžių, padariusi didelę įtaką šios sporto šakos populiarumui Lietuvoje. Jo karjera, prasidėjusi Elektrėnuose pas trenerį Aleksejų Nikiforovą, greitai peržengė Lietuvos ribas. Būdamas vos 14 metų, D. Kasparaitis išvyko treniruotis į Rusiją.
Pirmą kartą pagrindinės Maskvos „Dinamo“ ekipos marškinėlius užsivilkęs būdamas vos šešiolikos, lietuvis per keletą sezonų įsitvirtino kaip vienas iš geriausių gynėjų Sovietų Sąjungos čempionate. „Laimi pasaulio jaunimo čempionatą, tuomet laimi olimpines žaidynes, dalyvauji pasaulio čempionate. Galiausiai būni pašauktas „Islanders„“ ekipos: išvyksti į JAVbei žaidi NHL. Neįtikėtina. Ledo ritulininko gyvenimas yra nuostabus“, - prisimindamas tuos metus kalbėjo D.
Nuo pat pirmųjų akimirkų NHL lygoje, D. Kasparaitis pasižymėjo kietu žaid…
Ledo ritulys Kaune
Ledo ritulys Kaune itin populiarus. Kaunas Hockey klube šiuo metu sportuoja itin daug sportininkų. Turime tris skirtingas amžių grupes: vaikai, suaugę ir senjorai. Į Kaunas Hockey klubą gali įstoti visi norintys, neturime amžiaus ir fizinės parengties limitų. Atėję pas mus ne tik išmoksite čiuožti ant ledo, bet tuo pačiu ir sutvirtinsite savo kūną. Treneriai turi pritaikytas specialias programas pagal jūsų amžių bei fizinę būklę. Dauguma žmonių bijo pradėti mokintis žaisti ledo ritulį, nes nemoka čiuožti ant ledo, tačiau tai neturėtų būti kliūtis. Mūsų treneriai padės žengti pirmuosius žingsnius ant ledo.
Kaunas Hockey klubo istorija
Kaunas Hockey klubas yra ledo ritulio klubas. Šis klubas įsteigtas Kaune 2017 metais. Reprezentacinis Kaunas Hockey klubas šiuo metu turi 7 trenerius. Klubas treniruoja tiek profesionalius sportininkus, tiek megėjus. Ledo ritulio klubas per šį laikotarpį dalyvavo profesionaliose varžybose ir iškovojo medalius:
- 2018 metais sidabro medaliai
- 2019 metais bronzos medaliai
- 2020-2021 aukso medaliai
Klube treniruojantys treneriai yra kvalifikuoti specialistai, turintys itin daug patirties ledo ritulio žaidimę, dauguma iš jų buve profesionalus žaidėjai, todėl mokinsitės iš geriausių.
Ledo ritulys Kaune - samprata
Ledo ritulys žaidžiamas ant specialiai tam skirtos dangos - dirbtinio ledo arba tikro. Paprastai norint žaisti ledo ritulį reikia žaisti ant tam specialiai skirtos dangos arba laukti žiemos, kol užšals vanduo ir galima bus tai daryti ant paprasto ežero. Ledo ritulininkai turi specialiai būtent šiam sportui skirtą aprangą, apranga susideda iš tam tikrų apsaugų. Ši sporto šaka itin pavojinga, todėl apsaugas dėvėti privaloma viso žaidimo metu. Ledo ritulio žaidimo tikslas įmušti arba apsaugoti vartus, kad priešininkai neįmuštų.
Ledo ritulio atsiradimo istorija
Ledo ritulys atsirado Kingstone 1855 metais. Lietuvoje ši sporto šaka pradėta propaguoti tik 1922 metais. Tuomet buvo surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Praėjus daug metu buvo pastatyta pirmoji dirbtinio ledo arena Elektrėnuose. Ši arena atitiko visus ledo ritulio standartus. Pastačius šią arena galima buvo pradėti rengti profesionalias varžybas pagal visus reikalingus ledo ritulio reikalavimus. Lietuva į Tarptautinę ledo ritulio federaciją buvo priimta per 1938 m. pasaulio ledo ritulio pirmenybių metu vykusį kongresą Pragoje.
Dabartiniai iššūkiai ir perspektyvos
Viena svarbiausių problemų, pasak D.Zubraus, - bazių trūkumas. Tačiau šiemet daug daugiau bėdų visam sportui sukėlė COVID-19 pandemija. Visai netoli finišo kovo mėnesį buvo nutrauktas ir Lietuvos ledo ritulio čempionatas. Be to, koronavirusas sudaužė viso pasaulio ledo ritulininkų planus išmėginti jėgas įvairaus lygmens pasaulio čempionato pakopose.
Lietuvos vyrų rinktinė pavasarį turėjo rungtyniauti planetos pirmenybių pirmojo diviziono B grupės varžybose Katovicuose. Tačiau dėl pandemijos čempionatas šiemet neįvyko ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sprendimu buvo perkeltas į 2021 m.
„Norint plėtoti šią sporto šaką, reikia čiuožyklų. Jų Lietuvoje akivaizdžiai per mažai. Mes net neturėdami sąlygų gana neblogai atrodome tarptautinėje arenoje - tiek vyrų ir vaikinų, tiek moterų rinktinės, o ledo ritulį Lietuvoje žaidžia maždaug tūkstantis vaikų. Jei atsirastų daugiau bazių, šis skaičius dar labiau išaugtų.
Čiuožyklos atsiradimo reikalai juda ir Klaipėdoje. Kalbėjomės su miesto valdžia, ten viskas eina teisinga linkme. Kelis kartus buvau Alytuje. Šiame krašte ledo ritulio nėra. Dėl to man skaudu, nes esu dzūkas, mano tėvai yra iš Kaniūkų kaimo Alytaus rajone, ten praleidau ne vieną vasarą, todėl šis kraštas man labai artimas. Kiek žinau, jau yra patvirtintas planas, alytiškiai turi ledo arenai puikiai tinkamą žemės sklypą. Alytaus meras labai entuziastingai žiūri į šį reikalą, turi palaikymą. Jei viskas tęsis pozityviai, tai ir ten su laiku atsiras dar vienas taškas Lietuvos ledo ritulio žemėlapyje.
Čiuožyklų reikia ir kitur. Tame pačiame Vilniuje būtinai reikėtų dar bent vienos. Reikia Rokiškyje, kurio atstovai nuolat patenka į Lietuvos rinktines. Gilias tradicijas turi Plungė. Ir reikia ne pramoginių, o tikrų, sportinių čiuožyklų, kuriose vaikai 7-8 mėnesius per metus galėtų žaisti ledo ritulį. Po 2018 m. pasaulio čempionato Kaune susidomėjimas mūsų sporto šaka didžiulis.
Moterų ledo ritulys
Pernai pasaulio čempionato žemiausio lygmens turnyre debiutavo Lietuvos moterų rinktinė. Nors ji liko be medalių, bet iškovojo ne vieną pergalę. Susidomėjimas moterų ledo rituliu didėja visame pasaulyje.
Baltijos lyga
Kol kas nežinia gaubia bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ledo ritulio federacijų projektą - Baltijos lygą, kuriame turėtų dalyvauti po du kiekvienos šalies klubus. Planuojama, kad Lietuvai atstovautų dėl pandemijos nutraukto praėjusio mūsų šalies čempionato lyderis „Kaunas Hockey“ ir Vilniaus „Hockey Punks“.
Kur kas geresnė vaikų ledo ritulio padėtis. Net 13 mūsų šalies vaikų ir jaunimo komandų išbandys jėgas kaimyninių šalių - Latvijos ir Baltarusijos - čempionatų amžiaus grupių iki 13, iki 15 ir iki 17 m. turnyruose.
Kineziterapeuto indėlis
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ledo ritulio pasaulyje keitėsi žaidėjų kartos, treneriai, pakilimus keitė nuosmukiai, bet vyrų rinktinės žaidėjai visą šį laiką savo pašonėje turėjo kineziterapijos specialistą Piotrą Dubrovskį. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos rinktinių atstovais įvairiuose čempionatuose ir turnyruose besirūpinantis P. Dubrovskis į Lietuvos ledo ritulio rinktinių pasaulį pateko dar 2011 metais.
Energija
Naujasis Asociacijos LRK Energija valdančios ledo ritulio klubą Elektrėnų „Energija“ direktorius Rolandas Aliukonis tęs ne tik pradėtus darbus, bet ir sieks ambicingesnių tikslų. Ledo ritulio klubas „Energija“ gyvuoja nuo 1977.
Planai ir tikslai
Pagrindinis tikslas - kelti „Energijos“ žaidėjų meistriškumą ir lygiuotis i stipriausius klubus mūsų regione - Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos. Todėl jau kitame sezone „Energija“ ketina žaisti Baltarusijos ledo ritulio čempionato pirmenybėse.
tags: #ledo #ritulio #atsiradimas