Ledo ritulys - dinamiškas ir įdomus sportas, kuriame kiekviena pozicija turi savo specifinį vaidmenį. Tarp jų ypač išsiskiria vartininko pozicija. Šiame straipsnyje panagrinėsime ledo ritulio vartininko techniką, pasiruošimą varžyboms ir jo svarbų vaidmenį komandoje.
Vartininko vaidmuo komandoje
Ledo ritulyje ryškiai išskirtos trys pozicijos - vartininko, gynėjo ir puolėjo. Neabejotinai labiausiai pastebima pozicija ledo ritulyje - vartininko. Visgi, net ir dviejų komandoje esančių šios pozicijos žaidėjų rolė ir vaidmuo ženkliai skiriasi. Jei pagrindinis vartininkas turi susidoroti su spaudimu ir maksimaliai pasiruošti rungtynėms, tai antrasis vartininkas savo energiją skiria komandos draugų palaikymui.
Atsarginis vartininkas gali sau leisti kiek atsipalaiduoti: visgi, jei tu kiekvienoms rungtynėms sieksi maksimalaus susikaupimo, tu gali tiesiog perdegti, todėl reikia mokėti į dvikovą pažiūrėti iš kitos prizmės. Dienos metu stengiesi paraginti komandos draugus, juos palaikyti, būti pozityvus ir sukurti gerą atmosferą. Savo funkcijas atsarginis vartininkas turi ir rungtynių metu: jam tenka atidžiai stebėti kuris žaidėjas kada keičiasi, nes jis atidarinėja vartelius leidžiant kuo greičiau pasikeisti. Tiesa, rinktinėje to daryti nereikia, todėl galima mėgautis ir grožėtis žaidimu, palaikant savo komandos draugus.
Pasiruošimas varžyboms: fizinis ir psichologinis aspektai
Vartininkai yra subtilūs žmonės, kuriems kiekviena smulkmena yra labai svarbi. Jei atvyktumėte į areną anksčiau, galėtumėte pastebėti, jog starto laukiantys vartininkai savo pasiruošimą pradeda anksčiau nei kiti ledo ritulininkai. Ruoštis rungtynėms pradedu nuo ryto: stengiuosi mažiau naudotis telefonu ir nevarginti akių, kad jos būtų maksimaliai pasiruošusios varžyboms. Dieną svarbu atsipalaiduoti ir pravalyti save nuo nereikalingų minčių. Į areną stengiuosi atvykti pirmas ir vartininkai beveik visada apšilimą pradedi pirmi.
Švedijoje žaidžiantis ledo ritulininkas pripažįsta, jog neretai ruošiantis startui jis nebendrauja su komandos draugais, visą dėmesį sutelkiant laukiančioms rungtynėms. Jau prasidėjus dvikovai, nuo pirmos iki paskutinės jos akimirkos, vartininkams svarbiausia kiekvieną akimirką išlaikyti koncentraciją ir stebėti kiekvieną žaidimo momentą. Jei pagrindinio vartininko darbas puikiai matomas visiems esantiems arenoje, tai atsarginio vartininko galima ir nepastebėti.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Moterų ledo ritulys Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos
Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 90 moterų, žaidžiančių ledo ritulį. Tačiau reguliariai besitreniruojančių - kur kas mažiau. Komandos „Hockey Stars“ vartininkė Dalia Motėjūnaitė neslepia susidurianti su mūsų visuomenėje dar gaju stereotipu, kad ledo ritulys - ne moterų užsiėmimas. Neretas, sužinojęs apie jos pomėgį, nustemba ar net pašaipiai prunkšteli. Lietuvoje ledo ritulio entuziastės susibūrusios į dvi komandas. Mūsų šalies moterų ledo ritulyje galima aptikti retą reiškinį sporte - komandos viena iš kitos skolinasi žaidėjas, bendradarbiauja, draugauja. Taip pat yra „laisvųjų“ žaidėjų, kurios prisijungia prie treniruočių ar rungtynių kada gali.
Verslo vadybą baigusi Dalia komandos „Hockey Stars“ žaidėja tapo atsitiktinai.
Kelias į vartininko poziciją
Kaip tapau vartininke? Atsitiktinai. Iš pradžių mes visos tik „pratinomės“ ledo ritulį, mokėmės čiuožti, kūno laikysenos, laikyti lazdą, valdyti ritulį. Kai jau šiek tiek prakutome, bet dar ne itin mokėjome valdyti lazdą ir ritulį, mums ant ledo leisdavo žaisti futbolą. Kamuolį spardydavome pačiūžomis. Ir tada natūraliai paaiškėjo, kad kažkas turi saugoti vartus. Aš bežaidžiant ėmiau vis stoti į vartus gaudyti kamuolio. Mano komandos kolegė Aksana stodavo į kitus vartus, nes turėjo supratimo apie vartininko poziciją - jos sūnus vartininkas. Tiesiog tuo metu niekas daugiau neparodė iniciatyvos saugoti vartų, visos norėjo spardyti ir žaisti. Sakiau, gerai, aš pastovėsiu… Taip natūraliai ir atsitiko, kad ir aš tapau vartininke, ir Aksana. Gerai, jei komanda turi du vartininkus, nes sporte yra nemaža traumos tikimybė.
Treniruočių procesas ir iššūkiai
2016 metų kovo 12 dieną įvyko mūsų, moterų, pirmoji treniruotė, į kurią susirinko penkiolika merginų ir moterų. Jos buvo besitreniruojančių berniukų mamytės, sesutės, artimos aplinkos moterys. Pirmąsias treniruotes labai sunku pavadinti rimtomis treniruotėmis. Tai greičiau buvo labai linksmas bandymas atsistoti ant pačiūžų ir prisijaukinti ledą. Ant ledo ritulio pačiūžų nebuvau stovėjusi. Vaikystėje aš ant užšalusio ežero buvau šiek tiek čiuožusi su vadinamomis figūrinėmis pačiūžomis. Bet ledo ritulio pačiūžos - visai kas kita. Skiriasi ir bato forma, ir pati geležtė. Figūrinės pačiūžos turi priekyje dantukus, kuriais gali atsispirti, stabdyti, dėl mažiau išlenktos geležtės yra lengviau laikyti balansą. O ledo ritulio pačiūžų geležtė yra siauresnės, yra sunkiau išlaikyti balansą, bet lengviau išvystyti greitį, ir visa yra daroma geležtės briaunų pagalba. Yra vidinė briauna ir išorinė briauna, atsispyrimas pirštais arba nuo kulno… Čiuožimo technikos skiriasi.
Iš tikrųjų tai reikia labai daug valios, užsispyrimo, fizinės jėgos. Reikia suprasti, kad teisingai čiuožti reikia mokytis, ir tai nėra nei lengva, nei greita. Turi išmokti teisingos laikysenos - laikyti nugarą, teisingai sulenkti kojas, kad treniruojantis nepakenktum sau ir negautum traumos. Reikia daug darbo su savimi ir fizinių pastangų. Taip pat labai svarbu reguliariai atlikti pratimus ne ant ledo - mes juos vadiname „žemės“ pratimais. Jie padeda sutvirtinti raumenis. Dar vienas didelis išbandymas yra pilna ledo ritulio ekipuotė. Ji gana brangi ir nešiotis sunki, ypač vartininko. Vien kojų apsaugos vartininkui kainuoja mažiausiai 300 eurų (gerokai dėvėtos). Ledo ritulio žaidėjo aprangą sudaro daug dalių, visa tai reikia nusipirkti pačioms ir prieš kiekvieną treniruotę atsivežti į ledo rūmus, apsirengti.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Smagu. Mus suvedė smagumo jausmas ir noras įvaldyti tai, ko, sakoma, moterys negali… Pirmiausia buvo noras išbandyti, tada atsirado sportinis azartas, nes ledo ritulys yra azartiškas žaidimas. Taip pat buvo noras paneigti stereotipą, kad ledo ritulys - ne moterims. Tačiau šis noras toli gražu ne svarbiausias. Jei jis būtų svarbiausias, tai galėjome išmokti, pačiuožti metus ir išsiskirstyti. Susibūrėme, apie mus parašė, parodėme kad galime ir išsiskirstėme. Į mūsų komandą ateina jaunų merginų, kurios jau iš karto turi sportinį interesą tobulėti, kilti, varžytis. Mūsų komandos narė Jurgita mėgsta sakyti, kad mums reikia medalių. Taip, mums jau norisi pergalių ir reikia medalių. Tiesą sakant, kad žaistum ledo ritulį, turi būti ir lengvai „pamišusi“.
Jau minėjau ekipuotę. Pirmai bandomajai treniruotei komanda paskolina, bet skolinta ekipuotė nebus tobulai tinkanti. Merginos į ekipuotę nemažai investuoja, susiperka dalimis. Naujokės paprastai neperka visos naujos ekipuotės, dalį perka dėvėtą, bet ir ji nemažai kainuoja. Vilniuje mes jau turime tris ledo ritulio parduotuves bei FB grupes ledo entuziastų, kur perka-parduoda naudotas ekipuotes. Ekipuotę sudaro pačiūžos, kojų blauzdų apsaugos, šortai, apsauginė krūtinėlė, alkūnių apsaugos, pirštinės, šalmas, lazda - tai pagrindiniai dalykai. Nors iš pradžių dalį ekipuotės galima įsigyti jau dėvėtos, pačiūžas patartina pirkti naujas ir sau specialiai pritaikyti. Ledo ritulio parduotuvės turi įrenginius, veikimo principu panašius į mikrobangų krosneles, kur pačiūžos batas yra pakaitinamas (pačiūžų batas pagamintas taip, kad reaguotų į šilumą), o vėliau apsiavus pačiūžą, ji prisitaiko prie jūsų pėdos. Suteikus batui pėdos formą sumažėja galimybė pritrinti pūsles ar nuospaudas. Jei tai negelbsti ir jaučiamas diskomfortas, tai pačiūžų batus galima formuoti specialiomis žnyplėmis įspaudžiant reikiamose vietose, taip pat įsigyti ergonomiškus padelius…
Komandos "Hockey Stars" kelias
Kaip jau minėjau, trenerio Artūro Katulio iniciatyva 2016 m. kovą įvyko pirmoji mūsų treniruotė. Nuo 2017 m sezono vidurio mus pradėjo treniruoti Mauras Baltrukonis. Jis - Sostinės ledo ritulio akademijos treneris ir taip pat Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjas. Be galo džiaugiamės, kad mūsų treniruotėse dalyvauja ir treneriai Laurynas Vonzodas bei Marius Muralius, kurie kaip puikūs asistentai padeda mūsų komandos merginoms puikiais patarimais ir palaikymu, ypač kai turime naujokių ir jos žengia pirmuosius nedrąsius žingsnius. Mes jau pirmojo sezono pabaigoje sudalyvavome savo pirmajame moterų turnyre „Lady cup“, kurį organizavo asociacija „Hockey Lietuva“. Kadangi mes tada turėjome geriausiu atveju kokias aštuonias merginas, pasiryžusias lipti ant ledo, o be penkiolikos žaidėjų ir vartininko nėra kaip žaisti varžybose, tai mes pasikvietėme ledo ritulį žaidžiančių merginų iš Klaipėdos, iš Vilniaus ir kitur. Ir mes labai sėkmingai pasirodėme. Šiuo metu komandoje turime beveik dvidešimt merginų, kurios reguliariai lanko treniruotes, bet jos yra labai skirtingo pasirengimo lygio. Dar yra apie dešimt merginų, kurios prie mūsų prisijungia tada, kada gali, kada turi laiko. Ar mes visos vilnietės? Tikrai ne. Tarkime yra Diana, kuri pas mus treniruotis atvažiuoja iš Utenos. Ji dar treniruojasi ir su Elektrėnų komanda, ir su vyrais Vilniuje. Ji - ledo ritulio entuziastė. Dar turime tris merginas, kurios gyvena Klaipėdoje, vieną jauną damą Juodupėje. Jos su mumis nesitreniruoja, bet su mumis žaidžia varžybose.
Treneris paprastai turi susidaręs treniruotės planą ir juo vadovaujasi. Treniruotė prasideda apšilimu besirengiant ekipuotę, nes tai, kaip sakiau, užtrunka laiko ir pastangų. Tada būna apšilimas ant ledo. Jį darome pačios, be trenerio įsikišimo. Lengvi raumenų tempimo pratimai, pačiuožiame ratukais pirmyn-atgal, kad apšiltų visi raumenys, kad nepatirtume traumų. Po to pirma treniruotės dalis visada būna skirta ugdyti gebėjimams - ar čiuožimui, ar ritulio varymui, ar jo perdavimams. Antroji treniruotės dalis būna „saldžioji“ - gauname progą pažaisti, jei rimtai pasitreniruojame. Kartais mes treniruojamės ir su vyrų mėgėjų komandomis.
Kol kas mes varžytis turime galimybę tik draugiškose varžybose su Elektrėnų merginų komanda „Hockey Girls“. Pavasarį asociacija „Hockey Lietuva“ visada organizuoja moterų turnyrą „Lady cup“. Į šiuos turnyrus be mūsų ir elektėniškių yra kviečiamos taip pat ir latvės.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Skirtingai. Vieniems smagu, džiugu žaisti su moterimis. Kiti beveik pasipiktina, ką jos čia daro..! Moterų ledo ritulys yra ramesnis nei vyrų, jos nesistumdo, nesielgia grubiai, jų žaidime nėra fizinio kontakto, jos nesidaužo viena į kitą, nespaudžia priešininkės į bortą. Besitreniruodami kartu su moterimis, vyrai kartais ir užsimiršta. Nepakeldami galvos, žiūrėdami tik į ledą ir į ritulį, jie kartais bumpteli, nutrenkia moterį… netyčia, o gal kartais ir tyčia… maždaug, norėjote lygių teisių - turėkite… Pasitaiko tokių akimirkų, bet jos nėra masinės. Mūsų komandos narės mieliau dalinasi priešingais įspūdžiais - jos pasakoja, kad būna labai malonu, kai nugriuvus pričiuožia vyrukas, ištiesia ranką, kad įsikibtum ir atsistotum. Su vyrais žaidžiame įvairiai. Dažnai moterys padalinamos tarp vyrų į priešingas komandas, jos integruojasi į vyrų penketukus ir žaidžia kartu. Tai, beje, yra naudingas dalykas, tačiau nemažas iššūkis. Dabar su mūsų komanda reguliariai treniruojasi trys vyrai. Mes pusiau juokais sakome, kad žaidimas su vyrais labai priverčia merginas pasitempti.
Lietuvos moterų rinktinė į savo pirmąjį oficialų čempionatą stos dar šiemet: gruodžio 2-8 dienomis jos varžysis pasaulio čempionate Bulgarijoje. Rinktinei vadovaus ilgametis Lietuvos rinktinės treneris Berndas Haakė (Bernd Haake). Iki šiol nebuvo Lietuvos moterų rinktinės, nes tiesiog nebuvo pakankamai moterų, merginų, kurios aktyviai užsiimtų šia sporto šaka. Prieš šešetą metų trenerė iš Kauno Ramunė Maleckienė Elektrėnuose buvo subūrusi merginas iš įvairių Lietuvos miestų, ir tas darinys buvo pavadintas rinktine. Ta komanda sužaidė kelias rungtynes ir išsibarstė. Tokio dalyko kaip rinktinė nebeliko. Taigi, šiuo metu, kaip sakiau, Lietuvoje yra dvi moterų ledo ritulio komandos - mūsų „Hockey Stars“, kuri treniruojasi Vilniuje, ir Elektrėnų „Hockey Girls“. Mūsų varžovės elektrėniškės labiau pažengusios, nes jų komanda susikūrė anksčiau. Jos ir Latvijos čempionate dalyvauja. Mūsų komanda taip pat pasiryžusi neatsilikti ir drąsiai eiti į priekį. Dedame visas pastangas, kad treniruočių būtų kuo daugiau, kad mūsų lygis kiltų. Mes paprastai treniruojamės Ledo pramogų arenoje Vilniuje, ten, kur ir gimė mūsų komanda. Tačiau vasarą su ledu - problema. Vasarą jo yra tik prekybos centre „Akropolis“, o ledo užimtumas labai didelis. Taigi, treniruojamės tada, kada gauname laiką - tik kartą per savaitę, 21 val. vakare. Bet tai mūsų nesustabdo. Rudenį vėl grįšime į Pramogų areną, kur jau esame susiderinę pratęsti savo treniruotes bei gauti laiką papildomai antrai treniruotei.
Gynėjų vaidmuo: gynyba ir ataka
Gynėjų pozicijos žaidėjai neretai susilaukia mažesnio dėmesio nei puolime rungtyniaujantys jų kolegos. Visgi, jų rolė itin svarbi, o be gerų gynėjų tikėtis pergalių labai sunku. Visų pirma tai gynėjas aikštėje turėtų padaryti tai, kad varžovams būtų kaip įmanoma sunku mesti ir susikurti progų prie mūsų vartų. Kitas svarbus akcentas: gynėjai turi kuo greičiau atimti ritulį ir kuo greičiau pradėti ataką, įeinant į priešininkų zoną. Gynėjas visų pirma yra tas žmogus, kuris savo zonoje bando užblokuoti kuo daugiau ritulių, laimėti kuo daugiau dvikovų prie borto tuomet, kai varžovai valdo ritulį. Jei anksčiau visas gynėjų dėmesys būdavo sukaustytas gynybai, šiuolaikiniame ledo ritulyje jie svarbią rolę užima ir puolant varžovų vartus. Prie varžovų vartų ne kartą atsiduria ir pats K. Turinti ritulį pirmiausia turi atlikti tikslų perdavimą į priekį čiuožiantiems komandos draugams. Kuo lengviau ir greičiau tai padaroma, tuo greičiau atsiduri puolimo zonoje ir gali rengti savo atakas. Puolimo zonoje visi 5 žaidėjai gali ir, netgi sakyčiau, turi, improvizuoti kaip įmušti įvartį. Svarbius uždavinius gynėjai turi ir žaisdami daugumoje bei mažumoje. Dažniausiai daugumoje dabar matome žaidžiantį vieną gynėją. Jis diriguoja atakos pradžią, jam labai svarbu išvesti komandos draugus į varžovų zoną. Išsidėsčius, gynėjas dažniausiai stovi vadinamoje „on top“ pozicijoje: taške, iš kurio jis gali paleisti tolimą metimą vienu prisilietimu. Tuo tarpu mažumoje gynėjams svarbiausia užduotis yra užblokuoti kuo daugiau metimų, kuo greičiau išmesti ritulį iš savo zonos.
Puolėjų rolė: greitis, perdavimai ir improvizacija
Nors žaidžiant formatu 5 prieš 5 ant ledo matome tris puolėjus, visų jų rolės skiriasi. Žaidžiant centre realiai esi kaip penketuko smegenys, turi padėti gynėjams gynyboje, taip pat dažniausiai būni pirmas iš puolėjų grįžtant į savo zoną iš puolimo zonos. Taip pat per centrą dažniausiai vykdomi išėjimai iš savo zonos, turi kovoti dėl ritulio numetimų ir dažniausiai organizuoti koks penketuko planas laimėjus/pralaimėjus numetimą. Rinktinėje U. Čižui treneriai pastaruoju metu patiki pirmojo centro puolėjo poziciją. Realiai centras ir yra centru nes turi gerą supratimą apie puolimą ir gynybą.
Į kokius dalykus žiūrovai turėtų atkreipti dėmesį stebėdami puolėjų žaidimą? Patarčiau atkreipti dėmesį į tai kokius greičius išvysto krašto puolėjai, taip pat į tai, kaip ritulį penketo draugams skirsto centro puolėjai.
tags: #ledo #ritulio #vartininkas #figuros