Šilutė - miestas, kuriame istorijos kartais užmiega, kad vėliau prabustų ir primintų apie neįgyvendintas galimybes. Viena tokių istorijų - Šilutės krepšinio arenos vizija, kuri prieš dešimtmetį atrodė pasiekiama, tačiau dėl politinių nesutarimų liko neįgyvendinta. Tačiau viltis atgimsta, nes nauji projektai ir planai vėl atveria duris sporto infrastruktūros plėtrai mieste.
Politinis nestabilumas - kliūtis arenos statyboms
Anot dabartinio mero V. Laurinaičio, pagrindinis trikdis arenos statyboms anksčiau buvo valdžios politinis nestabilumas. Senu merų išrinkimo tvarka trukdė koordinuoti veiksmus ir priimti sprendimus dėl arenos statybos. Tačiau, nepaisant praeities nesėkmių, nauji projektai ir iniciatyvos suteikia vilties, kad Šilutė pagaliau turės modernią sporto areną.
Naujas projektas - miesto ambicijų rentgenas
Naujas arenos projektas - tai ne tik brėžiniai, bet ir miesto ambicijų išraiška. Tai pareiškimas, kad Šilutė nebenori būti miestu, kuris laukia, kol kas nors už ją nuspręs. Projektas atspindi miesto norą turėti modernią sporto infrastruktūrą, kuri atitiktų gyventojų poreikius ir skatintų sporto plėtrą.
Architektūriniai ir funkciniai sprendimai
Siūlomas arenos projektas atrodo taip, lyg architektai būtų stengęsi sukurti pastatą, kuris pagaliau išdrįsta ištarti tai, ko Šilutė seniai laukė - mes galime daugiau. Centrinėje pastato dalyje numatyta universali arena, pritaikyta krepšiniui, rankiniui, salės futbolui ir kultūros renginiams. Mobilios teleskopinės tribūnos leidžia transformuoti erdvę pagal poreikį. Antrajame aukšte - žiūrovų žiedas su sanitariniais mazgais, barų zonomis, VIP erdvėmis, komentatorių vietomis ir techninėmis patalpomis. Pastato architektūra - ritmiškas medžio ir metalo derinys, alsuojantis tvarumu ir ilgaamžiškumu.
Arenos aplinka ir infrastruktūra
Arenos aplinka projektuojama taip, kad ši vieta pagaliau nustotų būti tik praeinamas kiemas tarp baseino ir pramoninių likučių. Pietinėje sklypo dalyje suplanuota vieša automobilių stovėjimo aikštelė, o šalia jos - uždara, tik personalui ar sportininkams skirta aikštelė. Greta numatyta ir trečia zona, kuri ne tik atlieka parkavimo funkciją, bet ir siūlo ateities ženklą: elektromobilių pakrovimo vietas. Visas sklypas suvedamas į bendrą pėsčiųjų sistemą - apie 2553 m² naujų takų, klotų trinkelėmis „eglute“, jungia areną su baseinu, viaduku ir Rusnės gatve. Želdynai - ne dekoracija, o tikslingas bandymas pridengti industrinį foną, suteikti teritorijai veido bruožų. Sklype numatyti klevo pilkojo, balžuvės eglės, balinio ajero ir kitų rūšių želdiniai, sukuriantys minkštesnę perėją tarp pramonės, baseino ir būsimos arenos aplinkos. Reljefas čia - beveik lygus, vos su 2 metrų aukščio skirtumais, o vertikalinis planavimas suprojektuotas taip, kad vandens nuvedimas būtų aiškiai organizuotas, neperkraunant esamų tinklų.
Taip pat skaitykite: Sporto komplekso vizija Šilutėje
Finansiniai iššūkiai ir galimybės
Šiuolaikinės statybos turi savo nepajudinamą matematiką. Šiuo metu realios statybos kainos Lietuvoje laikosi maždaug 1 500-2 500 eurų už kvadratinį metrą - priklausomai nuo technologijų, energinės klasės, inžinerinių sistemų ir konstrukcijų sudėtingumo. Kai šiuos įkainius padėti ant projekto stalo greta 6 494,7 m² ploto, matematika ima skambėti visai kita tonacija: mažiausias scenarijus: apie 9,7 mln. eurų, vidutinis scenarijus: apie 13 mln. eurų, aukštesnės klasės scenarijus: net iki 16 mln. Tai - ne politiniai pažadai, ne teoriniai svarstymai, o skaičiai, kurie, kaip ir vandens lygis, neklausia, ar miestui tai patogu. Nes kiekvienas euras arenos statyboms yra tarsi akmenėlis, įmestas į miesto finansinį vandenį - jis sukelia bangas. Tačiau verta suprasti ir kitą dalyką: brangiausia yra ne pati statyba - brangiausia yra praleista galimybė. Visai nesunku pažadėti areną - žodžiai juk nieko nekainuoja. Šis projektas yra ambicingas, gal net pernelyg ambicingas rajonui, kuriame kiekvienas centas pirmiausia turi įrodyti savo reikalingumą. Ir čia prasideda tikrasis mero pažado tęsinys - ne žodžių, o pinigų drama. Nes pažadą duoti lengva, bet surasti jam finansavimą yra tas pabrinkęs galvos skausmas, kuris ateina būtent pagirioms.
Gyventojų lūkesčiai ir reikalavimai
Pamario žmonės yra kantrūs, bet ne naivūs. Jie žino, kad rezultatų iškart nebus - arenų per metus niekas nestato. Tačiau jie turi teisę pareikalauti matyti bent jau kryptį, veiksmą, pradžią, o ne dar vieną mandagiai įpakuotą pažadų porciją.
Šilutės krepšinio istorija ir tradicijos
Lygiai prieš 10 metų, 2005-ųjų gegužės 25-ąją, Šilutės krepšininkai išgyveno tikrą aukso amžių, o savo žaidėjų meistriškumu nešė skambų Pamario vardą per visą Lietuvą. Buvęs VšĮ „Šilutės krepšinis“ vadovas Adolfas (Adas) Nausėda prisimena, kad „daug metų krepšinis gyveno Šilutėje. Kiekvieną vasarą treneris Steponas Kairys organizuodavo žaidėjams stovyklas, kur suvažiuodavo jaunimas ir treneriai iš visos Lietuvos, net iš JAV. Norėtųsi, kad sugrįžtų tie seni geri laikai… Atsimenu, kai prieš rungtynes salėje užgesdavo šviesos ir degant prožektoriams į aikštelę įbėgdavo krepšininkai. Po tų lemtingųjų 2005 metų gegužės 25-osios rungtynių išgyvenau nenusakomus jausmus. Jei kas nors tąkart būtų paklausęs, ko tu nori - milijono ar pergalės - nedvejodamas būčiau atsakęs, jog pergalės.“
A.Nausėda vardijo įsimintiniausius į Šilutės krepšinio istoriją įrašytus žaidėjus: Marius Kasiulevičius, Egidijus Dimša, tritaškininkas Alidas Žukauskas, Martynas Slivskis, Aivaras Misius, legionieriai Džameilis Bredlis ir Džonis Parkeris. Jis taip pat paminėjo trenerius: Steponą Kairį, Kęstutį Kemzūrą, Robertą Kuncaitį, Donaldą Kairį, Mantą Šernių, Petrą Joniką. Prie to meto „Šilutės“ pergalių nemažai prisidėjo ir klubo dalininkai: Šilutės rajono savivaldybė, verslininkas, aktyvus politikas šviesios atminties Algis Bulsis, pats klubo vadovas A.Nausėda ir Robertas Kuncaitis.
Lietuvos krepšinio A lygos čempionato pusfinalyje, vykusiame 2005 m. gegužę, šilutiškiai susitiko su Klaipėdos komanda „Nafta - Uni - Laivitė“. „Finale laukė dar labiau įtemptos rungtynės su Jonavos komanda. Kovai įpusėjus atrodė, kad pergalė slysta iš rankų, nes trys pagrindiniai centruose žaidžiantys „Šilutės“ krepšininkai jau turėjo po tris pražangas. Tačiau vyrai iki paskutinės minutės įnirtingai kovėsi“, - pasakojo A.Nausėda, prisimindamas ir krepšininko M.Kasiulevičiaus finale patirtas traumas.
Taip pat skaitykite: Šilutės futbolo klubo pasiekimai
Klubas „Šilutė“, įkurtas 1990 m., turi senas ir gilias tradicijas. Dar 1999 metais LKAL čempionate šilutiškiai iškovojo III vietą ir į namus parvežė bronzos medalius. „Deja, politikų sprendimai privertė „Šilutės“ klubą palikti LKAL. Šiandien A.Nausėda apgailestauja, kad iš buvusios svajonių komandos beliko tik prisiminimai. „Krepšinis Šilutėje turi senas ir gilias tradicijas - jis visad buvo prikaustęs augančių kartų dėmesį, ugdė patriotinius jausmus.
Šilutės sportas, VšĮ
Šilutės sportas, VšĮ (kodas 177416521) buvo įkurta 2002-03-20. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto paslaugos, sporto klubai. Įmonę valdo 2 akcininkai (įmonės). 2018 metais Šilutės sportas, VšĮ pardavimo pajamos siekė 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 18. Šiuo metu Šilutės sportas, VšĮ įsikūrusi adresu Gluosnių g.
Alternatyvūs sporto projektai
Pasak Šilutės rajono mero pavaduotojo Algio Bekerio, be kita ko, planuojama rekonstruoti seną sporto salę su lengvosios ir sunkiosios atletikos maniežu. „Pagal mūsų investicinį projektą, vietoje krepšinio salės būtų įrengiamas trijų takų plaukimo baseinas, ne įgilintas, o pakeltas į viršų. O manieže - lengvaatlečių ir sunkiaatlečių sporto bazė“, - BNS pasakojo A.Bekeris.
Sporto bazė su baseinu suplanuota netoli centrinės ligoninės Rusnės gatvėje, o baseiną, pasak vicemero, galima būtų panaudoti ir medicinos procedūroms.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
„Pradinė projekto kaina buvo 12 mln. eurų, sutarėme, kad skaidysime į dvi dalis. Pirmajame etape yra 5,8 mln. eurų. Ministras pirmininkas sutiko, kad skirs kitais metais finansavimą su savivaldybės prisidėjimu (…) Dėl tų dalių dar konkrečiai nekalbėjome. Pritarimas buvo, kad šitai reikalinga“, - po ketvirtadienį Šilutėje su premjeru vykusio susitikimo BNS sakė V.Laurinaitis.
Taip pat skaitykite: Šilutės žaidynių pasiekimai
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad galutiniai sprendimai šiuo klausimu nėra priimti, bet Šilutės projektas reikalauja palyginti mažesnių investicijų, nei kai kurie kiti regione planuojami panašios paskirties objektai. „Dar nesakyčiau, kad galutinai padėtas taškas, bet iš tikrųjų geranoriškumas abipusis labai aiškus. Kalbant apie mažesnes sumas, jų ieškoti yra lengviau. Kaip suprantu, premjero komanda nusiteikusi tai daryti“, - BNS teigė S.Malinauskas.
Šilutės krepšinio klubas
„Šilutė” - krepšinio klubas, atstovaujantis Šilutės miestą. Klubo tikslas yra užauginti ir paruošti kuo daugiau profesionalių žaidėjų, kurie Lietuvoje garsintų Šilutės miesto, o pasaulyje - Lietuvos vardą. Klubas įkurtas 1990 metais ir šiuo metu rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). 1993-1999 m. „Šilutė“ žaidė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate. Aukščiausias pasiekimas stipriausioje lygoje - 3 vieta, bronzos medaliai. 1995-1996 m. Šilutės krepšinio klubas dalyvavo Radivojaus Koračo taurėje. Tuomet tai buvo trečias pagal pajėgumą klubinis turnyras Europoje po Eurolygos ir Europos taurės. Be sportinių laimėjimų „Šilutės” klubas žymus tuo, kad į šį klubą atvyko žaisti pirmieji juodaodžiai legionieriai Lietuvoje. Tai įvyko 1994-1995 metų sezone. Pirmieji ir tuomet labai egzotiški „Šilutės“ legionieriai iš JAV buvo Richardas Thomas ir Cory Tayloras. Nuo 1999 m. “Šilutės” krepšinio komanda žaidė LKAL (dabar NKL) čempionate. 2004-2005 metų sezone pamario krašto komanda tapo antro pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio diviziono nugalėtojais.
Šilutės šaškių ir šachmatų klubas
Šilutės šaškių ir šachmatų mėgėjai susibūrė apie 1980 metus. Pradžioje branduolį sudarė Šilutės hidraulinių pavarų gamyklos (HPG; dabar - AB Hidraulinės pavaros) darbuotojai. Šachmatų sporto entuziasto Aleksandro Bičkausko pastangų dėka tuometinis Vykdomasis komitetas suteikė patalpas: du kambariai Kalinausko g. 8, Šilutėje. Apie 1992 m. patalpos paimtos (dabar šis pastatas privatizuotas), vėliau klubas pastovios vietos neturėjo: po keletą metų naudojosi patalpomis Šilutės kultūros namuose, Baldų kombinato sporto komplekse (Rusnės g. 8), Šilutės MSV. Šiuo metu renkasi VšĮ „Šilutės sportas“ patalpose (Gluosnių g. Pradžioje klubas nebuvo registruotas, tačiau neoficialiu šaškių sekcijos pirmininku buvo laikomas A. Dulinskas. 1992 m. paruošti šaškių-šachmatų klubo įstatai ir klubas įregistruotas Šilutės savivaldybėje. Klubo veiklos pradžioje organizuoti draugiški susitikimai tarp Šilutės apylinkių (dabartinės seniūnijos), tarp miesto įmonių komandų, turnyrai su Klaipėdos ir Tauragės šaškininkais. Dažnai vykdavo draugiški šaškių turnyrai su miestais, kuriuose Šilutės HPG turėjo įmonių-partnerių (Sovetskas, Černiachovskas Kaliningrado srityje, Kuldyga Latvijoje). Dabar kartą per savaitę vyksta treniruotės, organizuojami turnyrai, įvairaus rango varžybos, sudaromos sąlygos sportininkams dalyvauti respublikiniuose turnyruose ir varžybose. Klubas organizuoja: rajono šaškių ir šachmatų pirmenybes, rajono seniūnijų žaidynių varžybas. HPG bendrabutyje klubiečių iniciatyva vyko vaikų mokymas, vėliau pradėjo veikti šaškių būrelis tuometiniuose Šilutės rajono pionierių namuose (kelis metus vadovu buvo P. Klova); dar vėliau - ir šachmatų būrelis. Po keletos metų jau vyko rajono moksleivių asmeninės šaškių pirmenybės (metai?), vėliau pradėtos vykdyti ir komandinės varžybos, kurių nugalėtojais 1987 ir 1988 m. tapo Degučių moksleiviai. Degučių pagrindinės mokyklos šaškininkai varžybose dalyvavo iki pat šios mokyklos uždarymo (2012). 1989 klubo narys E. Bulsė savo iniciatyva surinko vaikų šaškininkų būrelį Stoniškiuose ar Šilgaliuose (E.Bulsė dirbo „Nemuno“ žirgyne, Šilgaliuose, kuris tuo metu buvo Šilutės rajone, dabar Pagėgių saviv.). Kelioliką metų moksleivių būrelis veikė Kintuose (vadovas G. Barščiauskas), vaikai patekdavo į Lietuvos asmeninių varžybų finalus, (2005 m. buvo 3-v.). 1995 Pagėgiuose įregistruotas sporto klubas „Ąžuolas“ (pirm. Šilutės klubo garbę gina Borisas Družininas, tarptautinis šaškių meistras, gyvenantis Mažeikiuose (2016 m. 33 reitingas Lietuvoje). Benediktas Bagočius: Kandidatas į sporto meistrus (KSM), daugkartinis rajono ir Klaipėdos apskr. čempionas. H. Bareckas (KSM; Pagėgiai, daugkartinis rajono čempionas, Klaipėdos krašto čempionas); A. Bružinskas (KSM); Egonas Bulsė (KSM, rajono čempionas 1995); V. Deniušas (KSM, 2006 Klaipėdos apskr. 3-a v.; rajono prizininkas); A. Dulinskas (KSM, daugkartinis rajono čempionas); Domininkas Girčius (KSM, 2002, 2007, 2016 rajono čempionas); R. Klimas; Povilas Klova (KSM, 1988 ir 1998 rajono čempionas; Lietuvos komandinių pirmenybių 3-a vieta); A. Letinauskas (I atsk.); R. Lusas (KSM, 2001 rajono, 2010 Klaipėdos apskr. Žinoma Lietuvoje dažnai su vyrais žaidžianti šaškių ir šachmatų žaidimų savamokslė Irena Grauslienė (Vilkyčiai), kuri yra tapusi Lietuvos veteranų asmeninių pirmenybių laimėtoja, Pasaulio veteranų pirmenybėse 3-a vieta (2012); 2015 m. Lietuvos šaškių klubinio čempionato (komandinių pirmenybių) 2-a v. (1997) 3-ia v. (1998); daug kartų užimtos 5-6 vietos. B. Bagočius (daugkartinis Klaipėdos apskrities čempionas); A. Dulinskas ir B. Šachmatai (sekcijos vadovas Aleksandras Bružinskas).
Moksleivių krepšinio lygos varžybos Šilutėje
Šilutės sporto mokykloje savaitgalį vyko trijų dienų Lietuvos Moksleivių Krepšinio Lygos „Pirmojo iššūkio“ finalinis etapas. Kur suvažiavo komandos iš Jonavos, Vilniaus ir Plungės. Visos komandos sužaidė tarpusavyje (rato sistema) ir pasiskirstė prizinėmis vietomis. Pirmą ir antrą vietas iškovojusios komandos laimėjo teisę dalyvauti I divizione, kartu su kitomis stipriausiomis 2001 m. gimimo krepšinio komandomis. Tarp patekusių į I divizioną yra ir Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai, treneris Petras Jonikas.