Ledo ritulys olimpinėse žaidynėse - tai ne tik sportas, bet ir istorija, emocijos, netikėtumai bei atkakli kova. Tai arena, kurioje susiduria skirtingų šalių ambicijos, o pergalės tampa nacionalinio pasididžiavimo simboliais. Šiame straipsnyje panagrinėsime ledo ritulio istoriją olimpinėse žaidynėse, ypatingą dėmesį skirdami Rusijos ir Kanados komandų susikirtimams, jų pasiekimams ir įsimintiniausioms akimirkoms.
Ledo ritulio istorija olimpinėse žaidynėse
Ledo ritulys pirmą kartą į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas 1920 m. Antverpene. Iki šiol jis yra viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukianti milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Nuo pat pradžių Kanada dominavo ledo ritulio turnyruose, tačiau vėliau į kovą įsitraukė ir kitos šalys, tokios kaip Sovietų Sąjunga (dabar Rusija), Čekoslovakija (dabar Čekija ir Slovakija), Švedija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
NHL žaidėjų nedalyvavimas 2018 m. olimpiadoje
2018 m. Pjongčango olimpinės žaidynės buvo išskirtinės tuo, kad jose nedalyvavo stipriausios pasaulio lygos NHL žaidėjai. Tai lėmė nesutarimai tarp NHL, Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) dėl finansavimo ir draudimo. Dėl to komandos turėjo verstis be savo ryškiausių žvaigždžių, o tai suteikė šansą atsiskleisti mažiau žinomiems žaidėjams.
Nauja istorija be NHL žvaigždžių
NHL žaidėjų nedalyvavimas atvėrė duris naujoms istorijoms. Daugiau nei pusė žaidėjų iš 300 atrinktų galėjo sukurti savo princesės istoriją. Ar žvaigždžių trūkumas sumažins šio turnyro gerbėjų ratą? Greičiausiai, kad ne. Daugelis sporto sirgalių Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynės stebėjo nežinomus atletus šaudyme iš lanko, baidarių plaukime ar rankinio varžybose, todėl vieną iš nedaugelio žiemos olimpinių žaidynių sporto šakų, kurioje nėra pavojingų kalnų ir žaidžiamas komandinis žaidimas, taip pat turėtų stebėti milijonai žmonių visame pasaulyje.
Rusijos ir Kanados ledo ritulio istorija olimpinėse žaidynėse
Rusijos (kaip Sovietų Sąjungos) ir Kanados komandos turi ilgą ir įnirtingą istoriją olimpinėse žaidynėse. Jų tarpusavio rungtynės dažnai būna labai svarbios ir įsimintinos, o pergalės prieš vieną ar kitą komandą yra ypač vertinamos.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Rusijos triumfas 2018 m. olimpiadoje
Neįtikėtina, bet visada favoritais laikomi Rusijos ledo ritulininkai į olimpiados finalą prasibrovė po 20 metų pertraukos - paskutinį kartą rungtynes dėl aukso rusai žaidė 1998 m. Rusijos ledo ritulininkai olimpinius medalius iškovojo pirmą kartą nuo 2002 metų, kuomet pelnė bronzą.
2018 m. Pjongčango olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinė, varžydamasi po neutralia vėliava dėl dopingo skandalo, sugebėjo iškovoti aukso medalius. Finale jie po atkaklios kovos pratęsime įveikė Vokietijos rinktinę. Šis triumfas buvo ypač svarbus Rusijai, nes tai buvo pirmasis jų aukso medalis ledo ritulyje nuo 1992 m. Albervilio žaidynių, kuomet jie varžėsi kaip Jungtinė komanda.
Dramatiškas finalas su Vokietija
Olimpiniame ledo ritulio turnyre vokiečių pasaka galėjo suspindėti olimpiniu auksu ir juos nuo aukščiausio apdovanojimo skyrė mažiau nei minutė. Tikra drama vyko trečiajame kėlinyje. 54-ąją min. Nikita Gusevas vėl sugrąžino rusams minimalią persvarą, bet vos po 10 sek. 57-ąją min. vokietis Jonas Mulleris išvedė savo komandą į priekį, o po akimirkos rusas Sergejus Kalininas buvo nubaustas 2 min. Žaisdami mažumoje rusai pakeitė vartininką penktu aikštės žaidėju ir, vos prasidėjus paskutinei trečiojo kėlinio minutei, N. 10-ąją pratęsimo minutę vokietis Patrickas Reimeris už žaidimą aukštai pakelta lazda buvo 2 min. Vokietijos rinktinė olimpine vicečempione tapo pirmąjį kartą. Vokietijos rinktinei jau patekimas į Pjongčango žiemos žaidynių pusfinalį buvo sensacija.
Kanados dominavimas ir nesuvestos sąskaitos
Nuo 2000-ųjų metų olimpinių žaidynių aukso medaliai beveik visada kabėdavo ant Kanados rinktinės žaidėjų kaklų.
Olimpinę bronzą pernai Pjongčange iškovojusi Kanada pasaulio čempionate turi nesuvestų sąskaitų. 2018-aisiais kovoje dėl bronzos kanadiečiai taip ir liko nieko nepešę, kai 1:4 nusileido amerikiečiams. Taip užsisuko trejus metus veikęs pasaulio čempionato medalių kranelis.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Kanados rinktinė tradiciškai pristatė daug talento ant ledo, tačiau ekspertai jų šansus vertina atsargiau nei kitų komandų, kurios paminėtos anksčiau. Kita vertus, kanadiečiai turi puolėją Johną Tavaresą. 28 metų ledo ritulininkas 2018-2019 metų sezoną pademonstravo savo geriausius rezultatus. „Toronto Maple Leafs“ komandoje jis įmušė 47 įvarčius, o Kanados rinktinėje yra tikra superžvaigždė. Vartuose stovės „Pittsburgh Penguins“ atstovas Mattas Murray, kurį treneris jau įvardijo absoliučiu pirmuoju numeriu. M.Murray yra vienintelis kanadiečių vartininkas, dukart laimėjęs Stenlio taurę. Kanados rinktinei vadovauja Alainas Vigneault. 57 metų kanadietis yra puikiai žinomas NHL gerbėjams. Pajėgiausioje ledo ritulio lygoje jis dirba beveik 20 metų, tačiau Kanados rinktinėje tai jo pirmasis šou.
A.Vigneault „Vancouver Canucks“ ir „New York Rangers“ klubus yra atvedęs į „Stanley Cup“ finalus. NHL jis yra laimėjęs 648 dvikovas. Jis neseniai pasirašė sutartį su „Philadelphia Flyers“. Kanados rinktinė gali pasiūlyti ir labai aukšto lygio trenerį, ir superžvaigždę puolėją bei gerai žinomą vartininką. Panašu, kad kanadiečiai turi visko, ko reikia medaliams iškovoti, tačiau labai sunku nuspėti, apie kokį medalį galima kalbėti.
Konfliktas Pekino olimpiadoje dėl COVID-19 testų
Ilga priešpriešos istorija tarp Kanados ir Rusijos ledo ritulio komandų įgavo naujų spalvų pirmadienį. Kanados ledo ritulininkės atrodė nesustabdomos turnyre Pekine, laimėjo dviženkliu skirtumu ir prieš Šveicariją, ir prieš Suomiją. Tačiau pirmadienį prieš dvikovą su Rusijos olimpinio komiteto komanda kanadietės nusprendė nežengti ant ledo, nors prieš tai atliko apšilimą aikštėje. Anot CBC, Kanada taip nusprendė, nes nebuvo sulaukta Rusijos komandos COVID-19 testų rezultatų rungtynių dieną. Rusijos komanda patyrė daug bėdų dėl pozityvių COVID-19 testų per turnyrą Pekine, be to, rinktinei trūksta žaidėjų dėl izoliacijos. Testai buvo atlikti sekmadienio vakarą, bet pirmadienį žaidynių rengėjai nepatikrino ledo ritulininkių. Vis dėlto rusės norėjo žaisti. Jos laukė apie 50 minučių, kol galiausiai buvo rastas sprendimas. Buvo sutarta, kad abiejų komandų žaidėjos dėvės veido kaukes ir per apšilimą, ir per rungtynes. Pasak CBC, Kanada pareikalavo, kad rusės dėvėtų N95 kaukes. Rusijos rinktinė sutiko ir pareikalavo, kad ir kanadietės padarytų taip pat. Rungtynių pradžia vėlavo kone valandą, bet galiausiai mačas įvyko, kai ledo ritulininkės pirmą kartą per šio žaidimo istoriją pasirodė ant ledo su kaukėmis. Kanados komanda pasiekė pergalę 6:1 ir liko grupės viršūnėje. Rusijos ledo ritulininkės rikiuojasi trečios.
Skirtumai tarp olimpinio ledo ritulio turnyro ir NHL
Per pastaruosius du dešimtmečius olimpinis ledo ritulio turnyras buvo laikomas tiesiog NHL „Visų žvaigždžių“ turnyru. Tačiau kas nutiko dabar? Buvo keletas veiksnių, tačiau svarbiausias punktas buvo pinigai. Ankstesniuose metuose tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) duodavo milijonus kelionėms, apgyvendinimui ir draudimui nuo traumų, tačiau IOC nusprendė, kad tokių dovanų nebereikia vyrų ledo ritulio turnyro žaidėjams. Nors praėjusių metų kovo mėnesį IIHF pranešė, kad sutinka apmokėti NHL žaidėjų išlaikymą olimpinėse žaidynėse, tačiau NHL vadovybė nusprendė atsisakyti tokios malonės.
Didesnis ledas
Olimpinis ledas yra 17,6 proc. didesnis. Be to, linijos yra skirtingose vietose. NHL vartai yra 3,35 m nuo galinio borto, tuo tarpu olimpiadoje - 3,96 m. Taip pat tarpas tarp mėlynų linijų olimpiadoje yra 17,67 m, tuo tarpu NHL - 15,24 m.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Muštynės
NHL turnyre muštynės - įprastas dalykas. Abu žaidėjai gauna penkių minučių baudą, po kurių sugrįžta ant ledo. Tuo tarpu olimpinėse žaidynėse jūs greičiausiai neišvysite jokių muštynių, nes už tai žaidėjai būna pašalinami iš rungtynių ir būna diskvalifikuoti. Žaidėjai turi turėti neįtikėtinai gerų priežasčių, kad sugalvotų nusimesti pirštines ir taip save nubausti.
Baudos smūgiai ir baudinių serija
Baudos smūgį galės atlikti bet kuris žaidėjas, tuo tarpu NHL tai gali daryti tik tas, prieš kurį buvo prasižengta. Jeigu NHL yra žaidžiamas 5 minučių pratęsimas ir reguliariame sezone tada mušami baudiniai, tuo tarpu atkrintamosiose išviso nevyksta baudinių serija, tai olimpinėse žaidynėse bus 10 minučių pratęsimas ir jeigu niekas nepelnys auksinio įvarčio, bus žaidžiama baudinių serija. Jeigu po pirmų trijų baudinių rezultatas vis dar lygus, bet kuris žaidėjas gali smūgiuoti tiek, kiek tik nori.
Kiti svarbūs momentai ir žaidėjai
Vic Wild istorija
Nelaiko išdaviku V. Wildas gimė Vait Salmono miestelyje Vašingtono valstijoje, tačiau kuomet šeštadienį jis nuskynė savo antrą Sočio žaidynių aukso medalį, euforijoje paskendusi publika skandavo Rusijos vardą. Dar niekas snieglenčių sporte vienoje olimpiadoje nebuvo laimėjęs tiek paralelinio slalomo, tiek slalomo milžino rungčių. Tačiau V. Wildas savo pavardę įrašė į istoriją ne tik dėl šio fakto. Būtent jo pergalė priešpaskutinę olimpinių žaidynių dieną leido Rusijos olimpinei rinktinei pasivyti Norvegiją, ilgą laiką pirmavusią daugiausiai apdovanojimų susišlavusių valstybių rikiuotėje. O sekmadienį olimpiados šeimininkų triumfą įtvirtino bobslėjaus kvartetas bei visas tris prizines vietas 50 km masinio starto lenktynėse išsidalinę slidininkai. „Tai neturi nieko bendro su mano jausmais JAV atžvilgiu. Kalbėkime tik apie JAV slidinėjimo ir snieglenčių asociaciją (USSA - DELFI). Jie nedavė man to, ko reikėjo. Bet aš neturiu jokių pretenzijų, viskas gerai. Šiose žaidynėse jie puikiai pasirodė, tikrai šauniai. Bet ne visi gali būti laimingi. Turėjau priimti sprendimą, ir džiaugiuosi, kad tai padariau“, - gyvenimo vingį, atvedusį į Rusiją, komentavo V. Wildas. „Vicas nėra išdavikas, net jei du jo aukso medaliai padėjo Rusijai aplenkti JAV medalių lentelėje. Tiesą sakant, labiausiai stereotipiška amerikietiškos svajonės istorija šioje olimpiadoje turbūt yra apie snieglentininką, iškeliavusį ten, kur buvo laukiamas, susikūrusį naują gyvenimą ir pavertusį jį triuškinančia sėkme“, - sportininko nesmerkė sports.yahoo.com svetainės apžvalgininkas Jeffas Passanas.
Santuoka iš išskaičiavimo
Vietos tėvynėje V. Wildas pasijuto netekęs po 2010 metų Vankuverio žaidynių, kuomet USSA drastiškai apkarpė paralelinio slalomo finansavimą. Nors ir olimpinė, ši rungtis atsidūrė pačioje prioritetų sąrašo uodegoje - po šuolių ant rampos, akrobatinio nusileidimo ir snieglenčių kroso. Jei visas USSA biudžetas siekė 24 mln. JAV dolerių, sporto šakai, kurioje aukštumų norėjo siekti V. Wildas, teskirta 135 tūkst. dolerių. „Tokiomis sąlygomis aš nebūčiau galėjęs sportuoti. Būčiau stojęs į koledžią, kardinaliai keitęs savo gyvenimą. O vienintelė galimybė išlikti snieglenčių sporte buvo bilietas į Rusiją. Žinau, kad jos atsisakęs būčiau ilgai gailėjęsis“, - pasakojo amerikietis. Į Rusiją jis iškeliavo 2011 metais. Tuo metu V. Wildas sporte neturėjo jokių rimtesnių pasiekimų, todėl Rusijos įstatymai neleido jam pretenduoti į dvigubą pilietybę. Tačiau išeitis buvo rasta. Sportininkas draugavo su Aliona Zavarzina - taip pat snieglentininke, taip pat paralelinio slalomo atstove. Pastarosios treneriai žinojo V. Wilde'o situaciją ir pasiūlė sprendimą - vestuves. „Tai buvo šiek tiek beprotiška, bet aš dėl to nesijaudinau. Aliona man jau tada buvo brangi. Be to, santuoka man suteikė vienintelį šansą siekti tikslų sporte“, - prisiminė snieglentininkas. Amerikietis ir trejais metais jaunesnė rusė sumainė žiedus 2011-ųjų vasarą A. Zavarzinos gimtajame Novosibirske, o gyventi persikėlė į Maskvą. Nenorėdama prisidaryti gėdos pirmą kartą šalyje vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse, Rusija negailėdama bėrė pinigus visoms sporto šakoms, todėl V. Wildas gavo tai, ko neturėjo kitoje Atlanto pusėje: visapusišką aprūpinimą ir garantuotą finansinį užnugarį. O kai atėjo jo šlovės valanda, dusyk olimpinis čempionas neužmiršo nusilenkti tiems, kurie jam ištiesė ranką. „Tikėjau, kad galiu nuveikti šį tą ypatingo, norėjau įsitikinti, ar galiu būti geriausias. Todėl ir likau snieglenčių sporte, todėl dabar ir esu rusas“, - pergalingai įveikęs Roza Chutoro trasas džiūgavo snieglentininkas. Džiaugėsi ir jo žmona: Sočyje A. Zavarzina pelnė bronzą paralelinio slalomo milžino rungtyje.
Viktoras Ahnas
Atviliojo pinigai ir senos nuoskaudos Snieglentininkų pora į Rusijos taupyklę įnešė tris medalius, tačiau dar daugiau jų nušlavė greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovas Viktoras Ahnas. Anksčiau pasaulis jį žinojo kaip Hyun-soo Ahną - vieną tituluočiausių ir ryškiausių savo sporto šakos žvaigždžių iš Pietų Korėjos. Rusijos pasą daugkartinis olimpinis ir pasaulio čempionas gavo tais pačiais metais kaip ir V. Wildas. 28-erių korėjiečio istorija - ir panaši, ir skirtinga. Sprendimą pakeisti pilietybę V. Ahnas paaiškino noru „treniruotis pačiomis geriausiomis sąlygomis pasaulyje“. Neabejojama, kad iš tiesų čiuožėją į Rusiją atvedė pasiūlyti milžiniški pinigai ir senas konfliktas su gimtosios šalies federacija. Po 2006 metų pasaulio pirmenybių V. Ahnas grįžo namo širsdamas ant Pietų Korėjos komandos trenerių ir tautiečių sportininkų, kurie, kaip įtarė pats čempionas, susimokė prieš jį ir mėgino sutrukdyti tapti nugalėtoju bendroje įskaitoje. Vėliau sekė trauma, sukliudžiusi čiuožėjui patekti į 2010 metų Vankuverio žaidynes, bei priesaika Rusijos Federacijai. O Sočio žaidynės rusų investiciją atpirko su kaupu. Raudona Rusijos atstovo plaukų kupeta ilgam įsirėžė į istoriją, kadangi iškovojęs tris aukso ir vieną bronzos apdovanojimą, V. Ahnas tapo sėkmingiausiu olimpiados sportininku. Lygiai tokią pačią medalių kolekciją jis parsivežė iš 2006 metų Turino žaidynių - tik tuomet čiuožėjo trofėjai krito į Pietų Korėjos sąskaitą.
Komandų sudėtys ir žaidimo stilius
Kanados rinktinė tradiciškai pasižymi stipriu puolimu ir fiziniu žaidimu, o Rusijos rinktinė garsėja technišku žaidimu ir individualiais žaidėjų įgūdžiais. Šių dviejų komandų susidūrimai dažnai būna taktiniai ir emociniai, o rungtynių rezultatas priklauso nuo to, kuri komanda sugebės geriau išnaudoti savo stipriąsias puses ir neutralizuoti varžovo pranašumus.
Ledo ritulys Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. S. Dariaus iniciatyva. 1926 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas. 1938 m. Lietuva priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją, o Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio pirmenybėse Prahoje. Didžiausias Lietuvos ledo ritulio rinktinės laimėjimas - 2006 m. pasaulio I lygos čempionate Taline iškovota antra vieta.
Pasaulio ledo ritulio čempionatas
Pasaulio ledo ritulio čempionatas yra kasmetinis tarptautinis vyrų ledo ritulio turnyras, kurį organizuoja Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF). Tai vienas prestižiškiausių ledo ritulio turnyrų pasaulyje, kuriame varžosi geriausios nacionalinės rinktinės.
2019 m. čempionato apžvalga
2019 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas vyko Slovakijoje. Čempionate dalyvavo 16 komandų, suskirstytų į dvi grupes. A grupėje varžėsi Kanada, JAV, Suomija, Vokietija, Slovakija, Danija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, o B grupėje - Rusija, Švedija, Čekija, Šveicarija, Norvegija, Latvija, Austrija ir Italija.
Komandų pasirodymai
Švedijos ledo ritulininkai jau pasiruošę labai rimtai konkurencijai. 2017 ir 2018 metų čempionai Slovakijoje siekia tapti pirmąja komanda per 18 metų, kuri laimi tris trofėjus iš eilės. 1999-2001 metais tai padaryti pavyko Čekijos rinktinei.
Švedijos rinktinė 2017 metų finale po baudinių serijos 2:1 patiesė Kanadą, o pernai baudinių prireikė kovoje su Šveicarijos ledo ritulininkais (3:2). Švedų šįkart laukia labai rimtas Rusijos, JAV ir Kanados iššūkis. Jau dabar aišku, kad neparsivežę bent bronzos ar sidabro medalio švedai liktų nusivylę, tačiau ir dėl to reikės rimtai pakovoti.
Švedijos rinktinės treneriui Rikardui Gronborgui tai bus paskutinis turnyras prie komandos vairo - 50 metų švedas žiniasklaidoje itin aktyviai siejamas su galimybe dirbti NHL. R.Gronborgas turi puikią reputaciją - treneris žinomas dėl puikaus gebėjimo bendrauti ir suprasti savo žaidėjus, o viena labiausiai vertinamų jo savybių - gebėjimas leisti žaisti kūrybingai.
Tačiau jau dabar galima pabrėžti, tai švedai tikrai neturės tos elitinės gynybos, kokia pasižymėjo 2017-aisiais. Kita vertus, mobilumo gynyboje tikrai pakanka, o aistruoliai galės daug žiūrėti į puolimą. Pernai švedai įmušė 43 įvarčius - tai buvo geriausias rezultatas per 27 metus, tad natūralu, kad visų akys krypsta į E.Pettersoną.
JAV rinktinė
Ne taip ir dažnai galima sakyti, kad JAV rinktinė į pasaulio čempionatą atvyksta turėdama tokius gerus šansus iškovoti medalį. Tačiau ekspertai kalba, kad amerikiečiai turi, ko gero, geriausią sudėtį per visą pasaulio čempionatų istoriją. Jau iškart pabrėžiama, kad amerikiečiai liktu nusivylę be medalio. Pernai JAV ledo ritulininkai iškovojo bronzos medalius, kai 4:1 sutriuškino Kanados rinktinę. Pjongčango olimpinėse žaidynėse amerikiečiai liko tik septinti, bet pernelyg dėl to nesijaudino - juk visas dėmesys buvo atiduotas NHL.
Dabar JAV rinktinė deda viltis į kapitoną Patricką Kane'ą iš „Chicago Blackhawks“, jau iš NHL atkrintamųjų iškritusių komandų žaidėjus bei daug žadantį jaunimą. Dauguma jaunųjų amerikiečių žvaigždžių atvyko po darbo specialioje JAV ledo ritulio vystymosi programoje, tad puikiai supranta, ką turi padaryti ir ką reiškia pergalių alkis.
Pastaruosius ketverius sezonus „Detroit Red Wings“ klube dirbantis treneris Jeffas Blashillas užsiminė, kad norėtų paįvairinti medalių kolekciją. Jau trečiąjį sezoną su rinktine dirbantis strategas pernai iškovojo bronzą. Amerikiečiai pasaulio čempionate turi, ką įrodyti - pernai pusfinalyje visi stebėjo jų pažeminimą, kai švedai laimėjo 6:0.
JAV rinktinė yra paruošusi itin stiprią gynybos grandį, kurioje yra ir jaunųjų talentų, ir patyrusių veteranų. Vienas jų - Ryanas Suteris iš „Minnesota Wild“ klubo. 44 metų gynėjas pernai NHL sužaidė 1000-ąsias rungtynes. Perdavimų priekyje tikrai lauks P.Kane'as, kuris pernai buvo išrinktas naudingiausiu turnyro žaidėju (MVP).
Rusijos rinktinė
Aleksandras Ovečkinas, Jevgenijus Malkinas, Jevgenijus Kuznecovas, Nikita Kučerovas ir Ilja Kovalčiukas - Rusija į pasaulio čempionatą tikrai atvyksta pademonstruoti savo raumenis. Treneris Ilja Vorobjovas savo rankoje turi vienas geriausių kortų puolime. 2018 metų pasaulio čempionatas Rusijai buvo liūdnas - patekę į ketvirtfinalį jie susitiko su Kanada ir po pratęsimo pralaimėjo 4:5. Įkvėpimo Rusija semiasi iš Pjongčango olimpinių žaidynių, tačiau tai daryti gali tik tyliai - Pietų Korėjoje rusai dėl milžiniško dopingo skandalo varžėsi po neutralių sportininkų vėliava. Tai nesutrukdė šiai rinktinei iškovoti olimpinio aukso.
Rusijos puolėjų sąrašas - įspūdingas. A.Ovečkinas praėjusį sekmadienį tapo penktuoju žaidėju Rusijoje, pasiekusiu 100 taškų. Tada dar pridėjo du rezultatyvius perdavimus, o rusai 4:1 nugalėjo čekus. Rusų puolimas per draugiškas rungtynes žaidė išties puikiai. Olimpiadoje auksinį įvartį įmušęs Kirillas Kaprizovas prisijungė prie A.Ovečkino bei J.Kuznecovo iš „Washington Capitals“. Dar reikėtų pridėti I.Kovalčiuką - rezultatyviausią Rusijos ledo ritulininką istorijoje. Jis nusiteikęs jau 15-ajam sezonui nacionalinėje komandoje. Jevgenijus Malkinas pridės šviežumo, o N.Kučerovas šį sezoną NHL mušė įvarčius vieną po kito, kol „Tampa Bay Lightning“ nesudegė atkrintamosiose. Jis spėjo įmušti 41 įvartį ir atlikti 87 rezultatyvius perdavimus.
Rusai visas viltis deda į NHL jėgos prisotintą puolimo liniją, tačiau tam, kad galėtų džiaugtis, privalės užpildyti spragas gynyboje, kuri „ant popieriaus“ neatrodo tokia įspūdinga. Gali būti, kad per Rusijos rinktinės rungtynes išvysime daug įvarčių abejose pusėse. 44 metų treneris I.Vorobjovas pasaulio čempionate užfiksuos pilną sezoną Rusijos rinktinėje.
Finalas ir apdovanojimai
Kaip ir pernai, planetos pirmenybių finale kovojo Rusija ir Kanada. Antro kėlinio viduryje (35 min.) nuo varžovų pabėgęs Aleksandras Radulovas Berno "PostFinance" arenoje išvedė savo komandą į priekį 2:1. Finalas buvo keistas. Kanados rinktinė dominavoper visas rungtynes (smūgių statistika - 38 prieš 17), fačiau rusų vartininkas Ilja Bryzgalovas išdarinėjo stebuklus. "Ilja buvo nepakartojamas. "Esame nusivylę, nes važiavome čia laimėti aukso medalių. Berno arenoje Rusijos rinktinė iškovojo trečią pasaulio čempionato auksą. 1971 ir 1990 m. Šveicarijos sostinėje triumfavo Sovietų Sąjungos rinktinė. Beje, pagal pasaulio čempionatų aukso medalių skaičių Rusija (su Sovietų Sąjunga) aplenkė ledo ritulio pradininkus kanadiečius. "Nemanau, kad jie ilgam įsitvirtino viršūnėje. Žinoma, jie turi nemažai talentingų jaunų žaidėjų, bet mes - taip pat. Naudingiausiu čempionato žaidėju išrinktas Rusijos rinktinės puolėjas Ilja Kovalčiukas. Šis kanadietis tapo tik ketvirtuoju ledo ritulininku, kuriam per karjerą pavyko tapti rezultatyviausiu žaidėju ir NHL reguliariajame sezone, ir planetos čempionate. Vakar vakare Maskvoje pasaulio čempionus rusus sutiko didžiulė aistruolių jūra. Latviai tapo vienu didžiausių pirmenybių atradimų ir galutinėje rikiuotėje užėmė 7 vietą. Taip kaimynai pakartojo savo geriausią pasiekimą pasaulio čempionatuose. "Labai didelės euforijos nebuvo. Gerai prisimenu 2000-uosius metus, kai rinktinė grįžo iš Sankt Peterburgo (8 vieta). Tuomet nebuvo įmanoma patekti į traukinių stotį, rinktinę sveikino ir aukščiausi politikai. Matyt, patekimo į ketvirtfinalį žmonėms nebeužtenka. "Olimpiadoje šansų praktiškai nėra, nes kitos komandos atsiveš NHL žaidėjus. Pasaulio čempionate galime pakovoti, bet reikia, kad rinktinėje atsirastų naujų veidų.