Įvadas
Ledo ritulys - dinamiškas ir greitas komandinis sportas, kurio populiarumas neblėsta visame pasaulyje. Straipsnyje aptarsime pagrindines ledo ritulio taisykles, istoriją, įrangą, žaidėjų pozicijas ir kitus svarbius aspektus, leidžiančius geriau suprasti šią sporto šaką.
Ledo Ritulio Įranga
Viena iš svarbiausių ledo ritulio įrangos dalių yra ritulys. Ledo ritulio ritulys - tai labai svarbi ledo ritulio įrangos dalis, kurią ledo ritulininkai naudoja driblingui, perdavimams ir įvarčiams per ledo ritulio rungtynes metu. Jis yra mažas, cilindro formos, oficialus dydis - 1 colis (25 mm) storio, 3 coliai (76 mm) skersmens, svoris - nuo 5,5 iki 6 uncijų (156-170 g). Klasikinės ledo ritulio ritulį sudaranti medžiaga yra vulkanizuota guma. Guma pereina cheminį apdorojimą, dėl kurio ji tampa labai atspari bet kokiam smurtui ir mušimui. Be vulkanizuotos gumos, ritulio viduje nėra nieko kito. Gatvės ledo ritulio rituliai turi keletą skirtingų konstrukcijų, kurios leidžia jiems sklandžiai slysti betoniniu paviršiumi.
Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis; kad išvengtų traumų, dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes). Ledo ritulio lazda, lietuviškai vadinama „ritmuša“, gaminama iš aliuminio, medienos ir sudėtinių medžiagų, pvz., grafito ar kevlaro. Ritmušos (ledo ritulio lazdos) ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 centimetro.
Pagrindinės Ledo Ritulio Taisyklės
Ledo ritulys - komandinis žaidimas, kuriame dalyvauja dvi komandos, siekiančios įmušti ritulį į varžovų vartus. Štai keletas pagrindinių taisyklių:
- Ant ledo vienu metu turi būti 5 vienos komandos žaidėjai ir 1 vartininkas. Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus (1 vartininkas, 2 gynėjai, 3 puolėjai; komandoje 23 žaidėjai, jie keičiami bet kuriuo žaidimo metu).
- Nė vienas puolančios komandos žaidėjas negali kirsti kitos komandos mėlynos linijos anksčiau už ritulį.
- Žaidėjui prasižengus, jis turi palikti aikštę dviem minutėm, rimčiau prasižengus - ir ilgiau. Nusižengusiam žaidėjui skiriamos 2, 5, 20 ir 25 min baudos (neleidžiama žaisti).
- Jei pasibaigus rungtynėms skirtam laikui rezultatas yra lygus, pridedamas papildomas 5 minučių laikas iki pirmo įmušto įvarčio. Žaidėjai per papildomą laiką žaidžia trise prieš tris, prasižengus - keturiese prieš tris, dar kartą prasižengus - penkiese prieš tris.
Žaidžiama 3 kėliniai po 20 min žaidimo laiko 56-61 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštėje, kurią supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio, 1,22 m aukščio vartai. Ritulys ritmušomis varomas arba perduodamas kitam komandos žaidėjui. Laimi komanda daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Ledo Ritulio Pozicijos
Ledo ritulyje ryškiai išskirtos trys pozicijos - vartininko, gynėjo ir puolėjo. Tačiau tikriausiai ne visi žino, kuo ypatinga kiekvienos iš šių pozicijų rolė tiek ir ant ledo, tiek ir už jo ribų.
Vartininkas
Neabejotinai labiausiai pastebima pozicija ledo ritulyje - vartininko. Visgi, net ir dviejų komandoje esančių šios pozicijos žaidėjų rolė ir vaidmuo ženkliai skiriasi. Jei pagrindinis vartininkas turi susidoroti su spaudimu ir maksimaliai pasiruošti rungtynėms, tai antrasis vartininkas savo energiją skiria komandos draugų palaikymui.
„Vartininkų diena priklauso nuo to, kokią poziciją tu užimsi. Jei sužinai, kad būsi pagrindinis vartininkas, tuomet stengiesi padaryti viską, jog rungtynėms pasiruoštum kuo labiau. Bet jei sužinai, kad tą dieną tu liksi ant suolo, stengiesi skirti dėmesį komandos draugams ir juos maksimaliai palaikyti. Vartininkai yra subtilūs žmonės, kuriems kiekviena smulkmena yra labai svarbi. Jei atvyktumėte į areną anksčiau, galėtumėte pastebėti, jog starto laukiantys vartininkai savo pasiruošimą pradeda anksčiau nei kiti ledo ritulininkai.
„Ruoštis rungtynėms pradedu nuo ryto: stengiuosi mažiau naudotis telefonu ir nevarginti akių, kad jos būtų maksimaliai pasiruošusios varžyboms. Dieną svarbu atsipalaiduoti ir pravalyti save nuo nereikalingų minčių. Į areną stengiuosi atvykti pirmas ir vartininkai beveik visada apšilimą pradedi pirmi. Jau prasidėjus dvikovai, nuo pirmos iki paskutinės jos akimirkos, vartininkams svarbiausia kiekvieną akimirką išlaikyti koncentraciją ir stebėti kiekvieną žaidimo momentą. Jei pagrindinio vartininko darbas puikiai matomas visiems esantiems arenoje, tai atsarginio vartininko galima ir nepastebėti.
„Būdamas atsarginiu vartininku gali sau leisti kiek atsipalaiduoti: visgi, jei tu kiekvienoms rungtynėms sieksi maksimalaus susikaupimo, tu gali tiesiog perdegti, todėl reikia mokėti į dvikovą pažiūrėti iš kitos prizmės. Dienos metu stengiesi paraginti komandos draugus, juos palaikyti, būti pozityvus ir sukurti gerą atmosferą. Savo funkcijas atsarginis vartininkas turi ir rungtynių metu: jam tenka atidžiai stebėti kuris žaidėjas kada keičiasi, nes jis atidarinėja vartelius leidžiant kuo greičiau pasikeisti. Tiesa, rinktinėje to daryti nereikia, todėl galima mėgautis ir grožėtis žaidimu, palaikant savo komandos draugus", - apie antrojo vartininko poziciją kalbėjo A.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Gynėjas
Gynėjų pozicijos žaidėjai neretai susilaukia mažesnio dėmesio nei puolime rungtyniaujantys jų kolegos. Visgi, jų rolė itin svarbi, o be gerų gynėjų tikėtis pergalių labai sunku.
„Visų pirma tai gynėjas aikštėje turėtų padaryti tai, kad varžovams būtų kaip įmanoma sunku mesti ir susikurti progų prie mūsų vartų. Kitas svarbus akcentas: gynėjai turi kuo greičiau atimti ritulį ir kuo greičiau pradėti ataką, įeinant į priešininkų zoną. Gynėjas visų pirma yra tas žmogus, kuris savo zonoje bando užblokuoti kuo daugiau ritulių, laimėti kuo daugiau dvikovų prie borto tuomet, kai varžovai valdo ritulį. Jei anksčiau visas gynėjų dėmesys būdavo sukaustytas gynybai, šuolaikiniame ledo ritulyje jie svarbią rolę užima ir puolant varžovų vartus.
Svarbius uždavinius gynėjai turi ir žaisdami daugumoje bei mažumoje. „Dažniausiai daugumoje dabar matome žaidžiantį vieną gynėją. Jis diriguoja atakos pradžią, jam labai svarbu išvesti komandos draugus į varžovų zoną. Išsidėsčius, gynėjas dažniausiai stovi vadinamoje „on top“ pozicijoje: taške, iš kurio jis gali paleisti tolimą metimą vienu prisilietimu. Tuo tarpu mažumoje gynėjams svarbiausia užduotis yra užblokuoti kuo daugiau metimų, kuo greičiau išmesti ritulį iš savo zonos.
Puolėjas
Nors žaidžiant formatu 5 prieš 5 ant ledo matome tris puolėjus, visų jų rolės skiriasi. „Žaidžiant centre realiai esi kaip penketuko smegenys, turi padėti gynėjams gynyboje, taip pat dažniausiai būni pirmas iš puolėjų grįžtant į savo zoną iš puolimo zonos. Taip pat per centrą dažniausiai vykdomi išėjimai iš savo zonos, turi kovoti dėl ritulio numetimų ir dažniausiai organizuoti koks penketuko planas laimėjus/pralaimėjus numetimą. Rinktinėje U. Čižui treneriai pastaruoju metu patiki pirmojo centro puolėjo poziciją. „Realiai centras ir yra centru nes turi gerą supratimą apie puolimą ir gynybą.
Prie varžovų vartų ne kartą atsiduria ir pats K. „Turinti ritulį pirmiausia turi atlikti tikslų perdavimą į priekį čiuožiantiems komandos draugams. Kuo lengviau ir greičiau tai padaroma, tuo greičiau atsiduri puolimo zonoje ir gali rengti savo atakas. Puolimo zonoje visi 5 žaidėjai gali ir, netgi sakyčiau, turi, improvizuoti kaip įmušti įvartį.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
U. „Patarčiau atkreipti dėmesį į tai kokius greičius išvysto krašto puolėjai, taip pat į tai, kaip ritulį penketo draugams skirsto centro puolėjai.
Ledo Ritulio Istorija Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulį pradėta žaisti Kaune 1922 S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla. Pradžioje buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis A; jo taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo. Pirmos rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 01 22 Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1926 surengtas I Lietuvos čempionatas (dalyvavo 4 komandos, nugalėjo LFLS, žaidė: A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius).
1932 Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3). 1938 Lietuva priimta į LIHG (IIHF) ir Lietuvos rinktinė (A. Bačinskas, V. Dornas, J. Grigalauskas, V. Ilgūnas, Jocius, A. Hofmanas, V. Karalius, J. Klimas, A. Kuzmickas, B. Kuzmickas, A. Mačius, V. Matulevičius) dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958) - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6).
Naujos Iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvos ledo ritulio pasaulyje šį tarpsezonį dienos šviesą išvydo nauja lyga, kuri įnešė naują terpę mūsų šalies ledo ritulininkams bei dar nematytą formatą. Idėja įkurti „Dariaus ir Girėno“ lygą jos organizatoriams kilo atsižvelgus į buvusią situaciją Lietuvoje. Ne vienerius metus, Lietuvoje buvusiems šios sporto šakos profesionalams nusprendus nebetęsti karjeros užsienyje ar aukščiausioje šalies lygoje, vietos rungtyniauti tiesiog nebūdavo: kitų mėgėjų lygų įstatai neleidžia į savo gretas atvykti nacionalinės rinktinės duris pravėrusiems žaidėjams.
„Mintis įkurti naują lygą kilo iš paradoksalios ir ilgai trunkančios situacijos - Lietuvoje nėra vietos senukams. Turiu omenyje žaidėjams, kurie atstovavo nacionalinę rinktinę, visos kitos lygos, neskaitant Lietuvos čempionato, yra užtrenkusios duris. Nesvarbu ar tau 25 ar 45 metai, jei esi žaidęs už nacionalinę rinktinę, tau ten dalyvauti neleidžiama“, - kalbėjo vienas iš lygos steigėjų Petras Nausėda.
Naujos lygos įkūrimas taip pat tapo ir galimybe išlaikyti ledo ritulio bendruomenę, leisti jos nariams toliau tobulėti ir realizuoti save naujame projekte. „Kitas akcentas, manau, kad mūsų sporte yra reikalingi nauji projektai, reikia spausti save ir savo aplinką kasdien tapti geresniais. Kaip ir ant ledo, būnant žaidėju ar treneriu, taip ir už jo ribų, privalome tai daryti nuolatos.
„Dariaus ir Girėno“ Lygos Ypatumai
„Dariaus ir Girėno“ lyga ne tik suteikia galimybę ant ledo pamatyti profesionaliai nebesportuojančius aukšto lygio ledo ritulininkus, tačiau ir pateikia šalyje iki šiol nematytą formatą. To kūrimu rūpinosi lygos steigėjai bei lygos vadovo pareigas užėmęs Simas Sakaitis.
Lygos organizatorių pastangomis, rungtynių metu siekiama vengti traumų ir konfliktinių situacijų, o tai pasiekti padeda ir tam pritaikytos taisyklės. Lygoje draudžiamas žaidimas kūnu, neleidžiama atlikti stiprių metimų, lazdą keliant aukščiau juosmens, nefiksuojami permetimai. Sklandų teisėjų darbą garantuoja tarptautinės kvalifikacijos teisėjas Laurynas Stepankevičius, kuris nuolat dalyvauja lygos veikloje ieškant geriausių sprendimų.
Naujai įkurtoje lygoje taip pat išspręstas ir aiškiai sudėliotas rungtynių trukmės elementas: visos lygos rungtynės turi tilpti į vieną valandą. Dėl šios priežasties žaidžiami du kėliniai, per kuriuos rungtynių laikas stabdomas tik per antrojo kėlinio paskutines 5 minutes, o pertrauka tarp kėlinių trunka vos dvi minutes.
„Šios lygos formatas yra naujas Lietuvoje dėl savo laiko trukmės, taisyklių, tokių kaip žaidimo kūnu eliminavimas, negalėjimas atlikti stiprių metimų iš užmojo ir t.t. Visos šios taisyklės yra sukurtos ir perimtos iš kitų šalių visų pirma siekiant išvengti traumų ir konfliktinių situacijų. Pirmasis „Dariaus ir Girėno“ lygos sezonas jau startavo, o jame dalyvauja šeši klubai: „Hockey Punks“, „HC Banginiai“, „Trakų Galvė“, „HC Poseidonas“, „Kaunas Hockey“ ir „Karys“. Ant ledo galima išvysti ne vieną puikiai Lietuvos ledo ritulio pasaulyje pažįstamą veidą, o kartu su jais varžosi ir ledo ritulio mėgėjai.
Išskirtinė ir šios lygos taškų skaičiavimo sistema: skirtingai nuo IIHF varžybų, rungtynės gali baigtis ir lygiosiomis, o per rungtynes išdalijami ne trys, o du taškai: du už pergalę, vienas abejoms komandoms už lygiąsias. Visa tai leidžia sukurti itin atkaklią sistemą, kurioje kiekviena komanda pretenduoja į pirmąsias keturias vietas, garantuojančias lemiamą turnyro stadiją - žaidimą finalinio ketverto turnyre.
Po dviejų ratų (10 rungtynių) keturios geriausios „Dariaus ir Girėno“ lygos komandos stos į kovą dėl pirmojo nugalėtojų titulo.
HC Klaipėda Auklėtinių Elgesio Taisyklės
Bendrosios nuostatos
1.1. Šios taisyklės nustato auklėtinių elgesio normas ledo ritulio klube „HC Klaipėda“ (toliau - Klubas) treniruočių, varžybų, stovyklų metu, rūbinėse, viešose vietose bei kasdienėje aplinkoje.
1.2. Taisyklių tikslas - ugdyti drausmę, atsakomybę, pagarbą komandos draugams, treneriams ir klubo įvaizdžiui.
dalyvauti azartiniuose lošimuose, elgtis įžeidžiai internete, užsiimti kibernetiniu patyčių skleidimu (angl.
Visi komandos nariai yra viena šeima.
Šios taisyklės taikomos visiems Klubo auklėtiniams be išimties.
tags: #ledo #ritulys #paveiksliukai