Ledo ritulys - dinamiškas ir azartiškas sportas, kurio populiarumas nuolat auga visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Šiame straipsnyje aptarsime ledo ritulio taisykles, istoriją, plėtrą Lietuvoje bei svarbius aspektus, susijusius su šia sporto šaka.
Ledo Ritulio Pagrindai
Ledo ritulys yra sportinis žaidimas su ritmušomis ir rituliu, kuriame varžosi dvi komandos po 6 žaidėjus. Komandą sudaro 1 vartininkas, 2 gynėjai ir 3 puolėjai. Komandoje iš viso būna 23 žaidėjai, kurie keičiami bet kuriuo žaidimo metu. Žaidžiama ledo aikštėje, kurios ilgis 51-61 m, o plotis 26-30 m. Aikštę supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio ir 1,22 m aukščio vartai.
Žaidimą sudaro 3 kėliniai po 20 minučių gryno laiko. Pagrindinis tikslas - čiuožiant pačiūžomis ritmušomis įvaryti ritulį į varžovų komandos vartus. Ritmušos ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 cm. Ritulys yra kietos gumos plokščias, juodas diskas, kurio skersmuo 7,62 cm, storis 2,54 cm, o masė 156-176 g. Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Laimi komanda, daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus.
Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis ir dėvi apsauginius kostiumus, kad išvengtų traumų. Apsauginiai kostiumai apima kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakeles, pirštines ir šalmus su veidą saugančiu stiklu. Vartininkai dėvi specialius kojų šarvus ir kaukes.
Ledo Ritulio Istorija
Ledo ritulys atsirado XIX a. 6 dešimtmetyje Kanadoje. Pirmosios ledo ritulio varžybos buvo žaistos 1855 m. Kingstone. 1877 m. Montréalio universiteto studentai susistemino ledo ritulio taisykles, ir Kanadoje pradėjo kurtis ledo ritulio klubai. Nuo 1892 m. Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose reguliariai rengiamos profesionalų ledo ritulio Stenlio taurės (angl. Stanley Cup) varžybos.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
1914 m. buvo įkurta pirmoji ledo ritulio lyga. 2006 m. tose šalyse buvo daugiau kaip 100 profesionalų ledo ritulio klubų ir daugiau kaip 10 lygų. Žymiausia iš jų - 1917 m. įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (angl. National Hockey League, NHL).
Europoje ledo ritulys paplito XX a. pradžioje. 1908 m. buvo įkurta mėgėjų Tarptautinė ledo ritulio federacija (pranc. Ligue Internationale de Hockey sur Glace, LIHG, vėliau - angl. International Ice Hockey Federation, IIHF). 1910-1991 m. (nuo 1966 m. kasmet) vyko Europos, nuo 1920 m. (nuo 1930 m. kasmet) rengiami pasaulio vyrų, nuo 1990 m. - pasaulio moterų čempionatai. VII olimpinėse žaidynėse (1920 m. Antverpenas) surengtas ledo ritulio turnyras, o 1920 m. vyrų ledo ritulys įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą, moterų - nuo 1998 m.
Daugiausia pasaulio čempionatų apdovanojimų yra iškovojusios šios rinktinės: Kanada (46), Čekoslovakija / Čekija (43), Švedija (42), SSRS / Rusija (41) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (16).
Ledo Ritulys Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti Kaune 1922 m. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla. Pradžioje buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis A, kurio taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo.
Pirmosios rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų, kurias 6:0 laimėjo LFLS. 1923-1924 m. žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų (11:2, 12:1, 6:2). 1926 m. surengtas I Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo 4 komandos, o nugalėjo LFLS.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
1931 m. žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės Rygoje, kur Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą. 1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. Tais pačiais metais Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2).
1933 m. Kybartuose surengtos pirmosios tarptautinės rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eydtkuhnene (Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 m. Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0. 1935 m. Kauno studentai dalyvavo SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse (užėmė 3 vietą), 1937 m. vėl žaista su Karaliaučiaus ledo ritulininkais (Kaune 1:0, Karaliaučiuje 1:1). 1937 m. tarpvalstybinės rungtynės su Latvija Rygoje pralaimėtos 0:1 (Kaunas-Ryga 1:1).
1938 m. Lietuva priimta į LIHG (IIHF), ir Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. Prieš 1938 m. pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas.
1940 m. Kaune pirmąkart žaidė Vilniaus ledo ritulininkai (Vilniaus LGSF įveikė Kauno LGSF 4:1, Kauno rinktinei pralaimėjo 0:5). Tais pačiais metais Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Estija (1:2), Vilniuje - Vilnius-Talinas (0:1), Taline - Estija-Lietuva (2:0), Talinas-Kaunas (1:0). Geriausi 1922-1940 m. žaidėjai: V. Ilgūnas, V. Karalius, J. Klimas.
Ledo ritulio plėtra iš pradžių rūpinosi Lietuvos sporto lygos Žiemos sporto komitetas (1923-1932, vadovas K. Bulota), vėliau - Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto sąjunga (1933-1940, vadovas A. Po II pasaulinio karo ledo rituliu ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas, Maskvoje įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
1947 m. Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate (C grupės varžybose 12:1 įveikė Užgorodo Spartakus, 1:5 pralaimėjo Maskvos Dinamo ir 0:2 - Archangelsko Vodnikui). 1948 m. Kauno Spartakas SSRS čempionato grupės varžybose liko paskutinis, bet Z. Ganusauskas, V. Bursevičius ir J. Pimpis buvo kviečiami į SSRS rinktinę. 1950 m. SSRS čempionato II grupės varžybose vėl žaidė Kauno Inkaras (t. p. paskutinė vieta), 1953 m. B klasės - Kauno Žalgiris (8 vieta). Vėliau sąjunginėje arenoje dar mėginta žaisti 1958 m., 1960 m. (B klasės Pabaltijo zonos varžybose Lietuvos rinktinė abu kartus užėmė 4 vietą) ir 1961 m. (turnyras nebaigtas). 1953 m. įvyko pirmasis Lietuvos ledo ritulio taurės turnyras.
1974 m. Lietuvos taurės finalo rungtynės tarp Kauno Inkaro ir Atleto pirmąkart surengtos ant dirbtinio ledo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. 1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru.
Ledo Ritulys Atkūrus Nepriklausomybę
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958 m.) - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6). Nuo 1994 m. ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose (didžiausias laimėjimas - 1997-1998 m. pasaulio D grupės, 2007, 2010 m. II diviziono B grupės čempionai).
1995 m. Lietuvos rinktinė Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pasaulio čempionato C-2 grupės finale pralaimėjo Pietų Korėjai (5:2), rungtynes su Kroatija baigė lygiosiomis 3:3 (0:0, 0:2, 3:1) ir užėmė 2 vietą (D. Bauba buvo rezultatyviausias čempionate - 13 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai - ir gavo geriausiojo žaidėjo prizą, treneris V. Seninas). 1995 m. Elektrėnuose įvyko pirmasis oficialus IIHF turnyras Lietuvoje - pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionato C-2 grupės varžybos, trenerio V. Šliko vadovaujama rinktinė užėmė 1 vietą (5 pergalės iš 5 rungtynių, finale 4:2 įveikė Olandiją).
1996 m. pasaulio čempionato D grupės (taip buvo pervadinta C-2 grupė) turnyre, prasidėjusiame Kauno ledo rūmuose ir vykusiame Elektrėnuose bei Kaune (dalyvavo 8 rinktinės), Lietuvos rinktinė finale 3:1 įveikė Jugoslaviją (įvarčius pelnė D. Bauba, E. Bauba ir V. Škadausas) ir tapo turnyro nugalėtoja.
Ledo Ritulio Struktūra ir Plėtra XXI Amžiuje
2009 m. įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL). Lygoje 2011-2012 m. žaidė 4 amžiaus grupių 27 komandos, iš viso 450 vaikų. 2010 m. įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL). 2011-2012 m. lygos 2 divizionuose (aukščiausiajame ir pirmame) žaidė 26 klubai (6 ir 20), 750 žaidėjų, teisėjavo 30 teisėjų. NLRL organizuoja atvirus Lietuvos ledo ritulio čempionatus, kuriuose komandos iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos varžosi dėl pereinamosios Akropolio taurės. 2011 m. Vilniaus ledo ritulio mokykla Geležinis vilkas Lietuvos geriausius ir talentingiausius 14-17 m.
2012 m. Lietuvoje veikė 2 profesionalūs ledo ritulio klubai: Elektrėnų Energija ir Vilniaus HC Baltica. Žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai: NHL rungtyniavęs D. Kasparaitis (1992 žiemos olimpinių žaidynių čempionas, su NVS rinktine) ir D. Zubrus, t. p. A. Aleinikovas, broliai D. ir E. Baubos, D. Bernatavičius, R. Bučys, A. Jadkauskas, A. Kaminskas, A. Katulis, M. Kieras, š. Kuliešius, V. Paražinskas, D.
Dirbtinio ledo aikštės 2002 m. įrengtos Vilniuje (prekybos centre Akropolyje ir Pramogų arenoje), 2007 m. - Klaipėdoje, 2007 m. - Kaune, 2009 m. - Šiauliuose (visur prekybos centre Akropolyje).
Iššūkiai ir Pokyčiai Ledo Ritulio Bendruomenėje
Plungėje gimęs, Švedijoje užaugęs Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininkas Mantas Armalis nusifilmavo vaizdo klipe, kokių sporte būna retai. Kartu su kitomis švedų ledo ritulio lygos žvaigždėmis jis pasirodė drąsiame projekte. Nors Švedijos ledo ritulio lygoje iki šiol nebuvo viešai apie savo netradicinę orientaciją prabilusių vyrų žaidėjų, dabar ledo ritulininkai ragina jaustis drąsiai ir nesislėpti tylos ir melo šešėlyje. Svarbiausia vaizdo klipo ir straipsnių „Sportbladet“ žinutė - tikro talento nelemia seksualinė orientacija.
M.Armalis teigia: „Manau, kad žmonės turi suprasti, kad ledo ritulys yra kiekvienam. Daug metų mūsų sportas buvo vertinamas kaip sutvertas dideliems, stipriems ir tvirtiems stereotipiniams vyrams, kurie daužosi vienas į kitą. Tai nebėra absoliuti tiesa. Taip, visi šie aspektai svarbūs ir vis dar vertinami ledo ritulyje, bet vis daugiau ir daugiau žaidėjų randa savo kelią, kaip palikti įspaudą sporte. Sportas ir gyvenimas keičiasi. Jei žaidi ir vilki komandos marškinėlius, esi toks pats kaip ir kiti. Iššūkis yra paskleisti žinią, kad susivoktų ir tie, kurie turi išankstines neigiamas nuostatas.“
Jis taip pat pastebi, kad „mačo, vyriškumo kultas dabar vertinami kitaip nei anksčiau. Kai kalbiesi su žmonėmis, kurie šitame sporte sukasi daugiau metų, jie sako, kad šių laikų pasaulis šia prasme yra visiškai kitoks, geresnis.“
Finansiniai ir Organizaciniai Iššūkiai
Deja, ne visada viskas klostosi sklandžiai. Plungės sporto ir rekreacijos centras susiduria su finansiniais sunkumais, trūksta lėšų atlyginimams. Vadovas prašo, kad Savivaldybė prisidėtų prie darbo užmokesčių mokėjimo. Centras yra pasirašęs griežtas sutartis ir įsipareigojęs dalyvauti varžybose. Taip pat kyla problemų dėl sporto bazių būklės, pavyzdžiui, „Žemaitijos suvenyro“ sporto salėje per stogą laša vanduo, stringa salės šildymas.