Futbolas - tai sporto šaka, kurioje dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, siekdami įmušti jį į varžovų vartus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime Lietuvos futbolo istoriją, raidą, pasiekimus ir dabartinę situaciją. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant enciklopedinius duomenis ir istorinius faktus.
Futbolo Istorija ir Taisyklės
Futbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), europietiškasis futbolas, yra sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (100-110 × 64-75 m) aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio, 2,44 m aukščio vartai (su tinklu). Aikštėje kamuolys varomas kojomis, liečiamas bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas (jomis kamuolys išmetamas iš užribio, jį gali liesti vartininkas baudos aikštelėje). Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Žaidžiami 2 kėliniai po 45 min (su 15 min pertrauka); moterys žaidžia 2 kėlinius po 40 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 3 teisėjai: 1 aikštės ir 2 šoniniai. Laimi komanda, įmušusi į varžovų vartus daugiau įvarčių.
Žinoma, kad prieš kelis tūkstantmečius kamuolius gainiodavo Kinijoje, Egipte, žaidimą su kamuoliu Odisėjoje mini Homeras. 1857 Sheffielde (Didžioji Britanija) įkurtas profesionalaus futbolo klubas, 1885 parengtos futbolo taisyklės, 1872 11 30 Glazge įvyko pirmosios tarpvalstybinės (Škotijos ir Anglijos) rungtynės (0:0). 1900 futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA). Nuo 1930 rengiami pasaulio, nuo 1960 Europos čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Nuo 1955 rengiamos Europos čempionų taurės ir UEFA taurės varžybos. 1972 FIFA oficialiai pripažino moterų futbolą (nuo 1991 vyksta pasaulio čempionatai). 1982 Brazilijoje įvyko pasaulio salės futbolo čempionatas, 1995 - pasaulio paplūdimio futbolo čempionatas.
Futbolo atsiradimas Lietuvoje
Pirmąsias futbolo komandas Lietuvoje sudarė 1909 m. grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). Tais pačiais metais Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 m. liepos 13 d. sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS).
1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Tarpukario Lietuvos Futbolas
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (1923 11 25 joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas "Sportas". 1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teisėjų kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo Kovą). Kovas, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną Sportverein, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9).
1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (iniciatoriai A. Vasiliauskas, pirmininkas 1926-1932, V. Balčiūnas, pirmininkas 1933-1940, J. Šulginas, K. Markevičius, E. Fersteris). 1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 m. joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 m. sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę - W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę.
Futbolas Sovietmečiu ir Nacių Okupacijos Metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas.
Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
Pokario Metai ir Tolimesnė Raida
1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo. 1948 m. Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 m. paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 m. rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 m. paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 m. pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 m. Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai
1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas - 3 vietą).
Vaikų ir Jaunimo Futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 m. prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 - Kauno futbolo mokykla, 1975 - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 m. įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija (prezidentas A. Uža), 2003 - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (prezidentas M.
Moterų Futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus Elektronas 4:1 nugalėjo Kauno Atletą).
Lietuvos Futbolininkai SSRS Varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo (sudaryta daugiausia iš Kauno Dinamo ir Spartako; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą). 1949 m. Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą). 1950 ir 1953 Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą). 1956 SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 Šiaulių Elnias debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje). 1960 pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą Draugystė (jame vėliau dalyvavo ir kitų sąjunginių respublikų futbolininkai) laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 2 vietą 1963 SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus Žalgiris, 1967 SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai (treneriai V. Šilinskas, A. Komskis). 1969 gerai žaidęs Žalgiris SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą (1972 čia rungtyniavo ir Klaipėdos Atlantu). 1976 Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, G. Kaledinskas) profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais. 1979 Vilniaus Žalgiris (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos Atlanto) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas - Panevėžio Saturno futbolininkai (treneris A. 1987 Vilniaus Žalgirio pagrindinė ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V. Kuncė ir V.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Žymūs Lietuvos Futbolininkai SSRS Rinktinėse
SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 V. Kasparavičius, 1986-1988 A. Janonis, 1987-1988 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 pasaulio čempionate užėmė 4 vietą), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), G. Staučė (1988 Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), V. Baltušnikas (1985 Europos čempionas), R. Kapustas ir G.
Lietuvos Futbolininkų Pasiekimai Buvusios SSRS Komandose
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 su Rygos Daugava žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos Spartaką, 1954 ir 1955 tapo SSRS vicečempionu, 1956 - čempionu, 1957 - bronzos medalininku; 1960 ir 1961 žaidė Rygos Daugavoje. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas (1960), Č.Vasiliauskas (1960, 1961), R. Vasiliauskas (1960), F. Finkelis (1960), J. Bugys (1961, 1962), J. Vaitkevičius (1963-1965), P. Maskaliovas (1964, 1965), V. Vožovas (1964), H. Mackevičius (1965), R. Milevičius (1965). Nuo 1962 J. 1963 savo noru į SSRS kariuomenės futbolo klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po karinės tarnybos A. Stankevičius (1965-1968) buvo Donecko Šachtariaus komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 tapo SSRS vicečempionu, 1971 rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus 1965-1967 žaidė Maskvos Spartako komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 (Vienoje su Rapid) dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; 1967-1968 jis buvo Maskvos Lokomotyvo komandos žaidėjas. L. Rumbutis 1977-1986 su Minsko Dinamo komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose (1982 tapo čempionu, 1983 - bronzos medalininku). I. Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989).
Šiuolaikinis Lietuvos Futbolas
Šiuolaikinį Lietuvos futbolą reprezentuoja A-lyga - aukščiausia šalies lyga. Tokie klubai kaip "Žalgiris", "Sūduva", "Kauno Žalgiris" ir "Riteriai" užima lyderių pozicijas čempionate, traukia sirgalius aukšto lygio žaidimu.
Šiandien Lietuvos futbolas susiduria su finansavimo ir konkurencijos tarptautinėje arenoje iššūkiais. Tačiau futbolo federacijų pastangos, jaunimo akademijų plėtra ir rėmėjų pritraukimas padeda gerinti žaidimo lygį ir populiarinti futbolą tarp jaunimo.
Futbolas ir Finansiniai Aspektai
Futbolas ir kreditai gali būti stebėtinai susiję. Daugelis gerbėjų svajoja palaikyti savo mėgstamas komandas, keliauti į svarbias rungtynes ar net tapti futbolo pasaulio dalimi. Kreditai gali padėti įgyvendinti šias svajones:
- Kreditai gali būti naudojami sezoninių abonementų, atributikos ar net dalyvavimo sirgalių renginiuose įsigijimui.
- Kelionės į pasaulio ar Europos čempionatus, taip pat tarptautinių rungtynių lankymas - tai kiekvieno futbolo gerbėjo svajonė. Tačiau tokios kelionės gali būti brangios.
- Tėvai, norintys ugdyti savo vaikų talentus, gali naudoti kreditus treniruočių, aprangos ir turnyrų kelionių apmokėjimui.
- Futbolo turnyrai ir gerbėjų zonos pritraukia daug žmonių, sukurdami galimybes smulkiajam verslui.
Futbolas ir Azartas
Mėgstate azartą ir futbolą? Mūsų internetinis kazino siūlo unikalius lošimo automatus su futbolo tematika. Statykite už savo mėgstamas komandas ir mėgaukitės papildomu adrenalinu! Išbandykite savo sėkmę mūsų totalizatoriuje! Derinkite savo žinias ir intuiciją, kad prognozuotumėte rungtynių rezultatus.
Pastaba: Žaiskite atsakingai.
tags: #leituvos #futbolo #enciklopedija