Sporto šakos, kuriose naudojama tik savo jėga

Šiame straipsnyje aptarsime sporto šakas, kuriose sportininkai pasitelkia tik savo fizinę jėgą, ištvermę ir įgūdžius, be jokių mechaninių ar kitų pagalbinių priemonių. Šios sporto šakos reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir psichologinio tvirtumo bei strateginio mąstymo.

Sprogstamoji jėga kovos menų kontekste

Sprogstamoji jėga yra viena iš svarbiausių fizinių savybių kovotojams. Ji leidžia atlikti nokautinius smūgius ir padaryti didžiausią žalą priešininkui. Sprogstamąją jėgą, arba galią, sudaro du pagrindiniai komponentai: greitis ir maksimali jėga. Norint išlavinti maksimaliai greitą ir galingą raumens susitraukimą, reikia atlikti specifines treniruotes ir pratimus.

Galia - tai sugebėjimas panaudoti didžiausią dalį savo maksimalios jėgos per trumpiausią laiką. Šį apibūdinimą galima išreikšti formule: Galia = Jėga x Greitis arba Galia = Jėga x Distancija / Laikas.

Nors jėga vaidina didelį vaidmenį generuojant sprogstamąją jėgą, suteikdama žmogui bazę ir potencialą galios treniravimui, net ir turint didelę maksimalią jėgą, žmogus gali neturėti galios vien dėl to, kad nesugeba raumenų sutraukti greitai. Todėl reikia nepamiršti ir greičio treniruočių. Maksimali jėga dažniausiai gaunama atliekant judesius lėtai, o maksimali galia generuojama atliekant pratimą su maždaug 30-50 % maksimalaus vieno pakartojimo svorio, nes tada pratimas atliekamas pakankamai dideliu greičiu.

Galios treniravimo principai

1. Maksimalios jėgos treniravimas: Pratimai atliekami su dideliais svoriais (75-95 % max). Rekomenduojama rinktis laisvus svorius (štanga, hanteliai, giros) ir atlikti daugiau priėjimų (4-6) juose darant po nedaug pakartojimų (2-5). Pertraukos tarp priėjimų turėtų būti ilgesnės, nuo 3-5 iki 10 min. Pagrindiniai pratimai - mirties trauka, pritūpimai, spaudimas ir t. t., žodžiu, kompleksiniai pratimai.
2. Pratimai su svoriais sprogstamu stiliumi: Tai gali būti įvairūs olimpiniai spaudimai, rovimai, užsimetimai bei kiti pratimai, kurių atlikimui reikalingas staigus judesys. Dažniausiai naudojamos štangos, hanteliai bei giros, kurių svoris yra apie 30-75 % maksimalaus 1 pakartojimo svorio.
3. Darbas su lengvais svoriais: Jei įvairius štangos stūmimus ir kitus panašius pratimus atliksime su lengvu svoriu, tai negalėsime maksimaliai greitai daryti pratimų, nes galutinėje judesio fazėje reikia stabdyti veiksmą. Čia į pagalbą ateina balistiniai ir pliometriniai pratimai, kurie leidžia atlikti pratimą maksimaliai galingai be jokių stabdymų.
4. Balistiniai pratimai: Tai tokie pratimai, kurių metu galutinėje judesio fazėje jūs stengiatės pasiekti maksimalų pagreitį, kad kaip galima toliau išmestumėte kažkokį objektą ar savo kūną. Pratimų pavyzdžiai būtų įvairūs šuoliai, kimštinio kamuolio mėtimas ir t. t.
5. Pliometriniai pratimai: Tai tokie pratimai, kurie atliekami greitai, tačiau iš ištempto raumens būsenos, t. y. iš statinės padėties (pašokimai iš atsispaudimo padėties, įvairūs šuoliukai ir t. t.). Jie yra panašūs į balistinius, tačiau pliometriniuose pratimuose reikia mažiau jėgos ir juose atliekama daugiau pakartojimų dideliu greičiu.

Siekiant maksimaliai išugdyti sprogstamąją jėgą, į treniruotes reikia įtraukti tiek maksimalios jėgos treniravimą, tiek balistinius, tiek pliometrinius pratimus.

Taip pat skaitykite: Sprogstamoji jėga

Pagrindiniai treniruočių principai

Pratimai, orientuoti į maksimalią jėgą ir greitį, turėtų būti atliekami pirmoje treniruotės pusėje, kol raumenys yra nepavargę. Prieš pradedant, atlikite 10-15 min. apšilimą, paruoškite darbinius raumenis darbui. Bazinius pratimus (įvairius pritūpimus, mirties traukas, štangos ar hantelių spaudimą įvairiais kampais ir kitus pratimus su laisvais svoriais) reiktų daryti orientuojantis į maksimalią jėgą, t. y. daugiau priėjimų ir nedaug pakartojimų.

Pratimai sprogstamosios jėgos treniravimui

Visa smūgio jėga prasideda nuo kojų, todėl nesvarbu, ar norite turėti nokautinį kojos ar rankos smūgį, svarbiausia yra įvairūs pratimai atliekant šuolius. Pratimai gali būti patys įvairiausi - nuo paprasčiausių šuolių iš vietos į tolį iki šuolių į aukštį ant kažkokios pakylos ir dar su papildomu svoriu.

Be įvairių pratimų kojoms ir šuolių, patartina įtraukti ir sprinto treniruotes, kurios padeda ne tik sprogstamai jėgai, bet ir galios ištvermei.

Viršutinės dalies sprogstamoji jėga treniruojama panašiais principais kaip ir kojų. Galimi įvairūs maksimalios jėgos pratimai atliekant daug priėjimų ir mažai pakartojimų (pvz., 5x3) pagrinde būtų štangos arba hantelių spaudimas įvairiais kampais, rekomenduojama prijungiant gumas ar grandines. Prie to galima pridėti darbą su kriauše bei įvairius viršutinės dalies galios treniravimo pratimus. Paprasčiausi iš pratimų - tai įvairūs atsispaudimų su pašokimu variantai.

Svarbu treniruoti visus raumenis, kad nesigautų raumenų disbalanso, kuris priveda prie sveikatos sutrikimų ir traumų.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Galiausiai, sprogimo ir greičio treniruotes galite sujungti su technikos ir smūgių atidirbimu. Tai gali būti įvairūs smūgiai prisitvirtinus gumas, kad galutinėje smūgio fazėje būtų kaip galima didesnis pasipriešinimas, taip pat pavienių smūgių bei jų kombinacijų "sprogstamas" atlikimas su papildomais svoriais arba smūgiavimas į kriaušę bei dirbant su partneriu.

Jėgos treniruokliai ir raumenų mokslas

Jėgos treniruokliai lavina įvairias raumenų grupes, didina jėgą ir tobulina fizinį pasirengimą. Tarp populiariausių ir labiausiai naudojamų jėgos treniruoklių įrenginių yra traukimo rankenos, tricepsų virvė, laisvų svorių staklės, blokinės staklės ir stovai jėgos pratimams.

• Traukimo rankenos: Traukimo rankenos tvirtinamos prie daugiafunkcinių treniruoklių, kurie veikia kabelių principu, leidžiant atlikti traukimo pratimus.
• Tricepsų virvė: Tai tvirta virvė, turinti rankenas abiejuose galuose, kuri leidžia efektyviai treniruoti tricepsus atliekant įvairius traukiamus ar stumiamus judesius.
• Laisvų svorių staklės: Šios sporto staklės suteikia galimybę atlikti įvairias jėgos treniruotes naudojant svarmenis. Jos yra idealios atlikti sunkiosios atletikos, kultūrizmo ar paprastesnių pratimų programas.
• Blokinės staklės: Blokinės staklės yra vienas iš populiariausių treniruoklių, skirtų raumenų grupėms treniruoti. Šios staklės leidžia atlikti tokius pratimus kaip traukimas virš galvos, pečių traukimas ar kryžminio traukimo judesiai, kurie lavina ir formuoja nugaros, pečių, rankų ir kitus raumenis.
• Stovai jėgos pratimams: Šie jėgos treniruokliai naudojami atliekant tokius bazinius pratimus kaip pritūpimai ar štangos spaudimas.

Renkantis jėgos treniruoklį svarbu atsižvelgti į tai, ką siekiate įgyvendinti, savo fizinį pajėgumą bei sveikatą.

Jėgos ugdymo esmė

Jėgos didinimas reiškia gebėjimo generuoti didesnę raumenų jėgą gerinimą. Šis procesas vyksta dėl dviejų pagrindinių mechanizmų:

• Neuromuskulinio efektyvumo.
• Raumenų skerspjūvio ploto didėjimo (hipertrofijos).

Neuromuskulinis efektyvumas

Neuromuskulinis efektyvumas apibūdina, kaip efektyviai nervų sistema geba įdarbinti raumenis tam tikram judesiui atlikti. Jį lemia trys pagrindiniai veiksniai:

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

• Motorinių vienetų įdarbinimas - tai raumeninių skaidulų aktyvavimas judesio metu.
• Dažnio kodavimas - nervinių impulsų dažnis, kuris nulemia raumens susitraukimo stiprumą.
• Tarpraumeninė koordinacija - kelių raumenų grupių darnus veikimas, užtikrinantis efektyvų jėgos perdavimą judesio metu.

Šių veiksnių tobulinimas leidžia kūnui efektyviau panaudoti turimą raumenų potencialą be būtino raumenų masės didinimo.

Raumenų skerspjūvio plotas

Antrasis jėgos ugdymo mechanizmas - raumenų hipertrofija, t. y. raumeninių skaidulų susitraukiančio audinio ploto didėjimas. Kuo didesnis raumens skerspjūvis, tuo didesnis potencialas sukurti jėgą. Šis procesas dažniausiai pasiekiamas per tinkamą treniruočių apimtį ir progresyvų perkrovimą.

Absoliuti ir santykinė jėga

Jėga paprastai vertinama dviem būdais: absoliučiu ir santykiniu.

• Absoliuti jėga - tai bendra sukurta jėga, neatsižvelgiant į kūno masę.
• Santykinė jėga - jėgos kiekis, tenkantis kūno svorio vienetui.

Abi jėgos formos yra svarbios, tačiau jų reikšmė priklauso nuo tikslo. Absoliuti jėga svarbesnė jėgos sportuose, o santykinė - kai svarbus kūno svorio ir jėgos santykis, pavyzdžiui, gimnastikoje, bėgime ar kovos sporte.

Jėgos reikšmė treniruočių procese

Nors jėga nėra vienintelis fizinio pasirengimo komponentas, ji dažnai yra pagrindinis ribojantis veiksnys. Kai sportininkui trūksta jėgos, tai riboja ir kitų gebėjimų vystymą. Stiprėjimas sudaro tvirtą pagrindą, leidžiantį toliau efektyviai lavinti galią, greitį, ištvermę ir kitus gebėjimus. Trumpai tariant, jėga yra fundamentas, ant kurio statomas visas fizinis pasirengimas.

Pagrindiniai jėgos lavinimo programos kintamieji

Treniruočių apimtis ir intensyvumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys jėgos vystymąsi. Skirtingi serijų, pakartojimų ir svorio deriniai sukelia nevienodą fiziologinį atsaką, todėl šių kintamųjų valdymas yra esminė programos sudarymo dalis.

Mokslinių tyrimų metaanalizės rodo, kad 5-12 serijų per raumenų grupę per savaitę dažniausiai pakanka norint lavinti jėgą. Tai nėra griežta taisyklė, tačiau orientacinis intervalas, padedantis išvengti tiek per mažos, tiek per didelės treniruočių apimties.

Tyrimai taip pat rodo, kad mažas pakartojimų skaičius (1-5 pakartojimai) yra optimalus maksimaliai jėgai lavinti. Tokiam darbui būdingas aukštas intensyvumas - apie 80 % ar daugiau nuo 1RM (vieno pakartojimo maksimumo). Nepaisant to, jėgos progresas galimas ir naudojant mažesnius svorius, ypač pradedantiesiems, kuriems svarbiausias tikslas - technikos ir nervinės kontrolės tobulinimas. Kuo labiau pažengęs sportininkas, tuo didesnio intensyvumo jam reikia, kad toliau stiprėtų. Sunkesnių svorių kėlimas lavina nervų sistemos gebėjimą efektyviau įdarbinti motorinius vienetus ir koordinuoti raumenų veiklą.

Progresyvus perkrovimas

Progresyvus perkrovimas - vienas svarbiausių treniravimo principų, taikomas tiek jėgos, tiek raumenų masės lavinimui. Jis reiškia, kad norint skatinti tolesnį prisitaikymą, kūnui reikia reguliariai didinti keliamus reikalavimus.

Kūno prisitaikymas prie krūvio

Žmogaus kūnas natūraliai siekia palaikyti homeostazę, t. y. vidinės aplinkos pusiausvyrą. Treniruotės sukelia stresą, kuris šią pusiausvyrą pažeidžia, skatindamas kūno adaptaciją. Todėl treniruočių planavime būtina numatyti poilsio periodus ir intensyvumo kaitą, kad būtų išvengta išsekimo ir užtikrinta tolesnė adaptacija.

Progresyvaus perkrovimo taikymo būdai

Progresyvus perkrovimas dažnai klaidingai siejamas tik su didesnių svorių naudojimu. Iš tikrųjų, apkrovos didinimas yra tik vienas iš daugelio būdų sukelti naują treniruočių stimulą. Treneris ar sportininkas gali taikyti įvairius metodus:

• Didinti naudojamą svorį (apkrovą).
• Didinti serijų arba pakartojimų skaičių.
• Trumpinti poilsio laikotarpius tarp serijų.
• Keisti pakartojimų tempą (pvz., ilginti ekscentrinę fazę).
• Keisti pratimų eiliškumą arba jų tipą.
• Naudoti skirtingas įrangos rūšis (pvz., štangą, hantelius, giras).

Tokie pokyčiai leidžia išvengti adaptacijos stagnacijos ir išlaikyti treniruočių efektyvumą ilguoju laikotarpiu. Svarbiausia - krūvio progresija turi būti nuosekli, kontroliuojama ir paremta stebima individualia pažanga.

Jėgos standartai

Jėgos vertinimas yra svarbi treniruočių proceso dalis, leidžianti objektyviai įvertinti sportininko ar kliento fizinį pajėgumą. Šie duomenys padeda:

• Nustatyti pradinį treniruočių tašką.
• Stebėti pažangą.
• Koreguoti treniruočių intensyvumą ir kryptį.
• Nustatyti, ar pasiektas pakankamas jėgos lygis pagal individualius ar sportinius tikslus.

Trenerio darbe jėgos normatyvai tarnauja kaip orientyras, o ne kaip griežtas standartas. Jie leidžia įvertinti, ar asmens jėgos lygis atitinka jo treniruotumo lygį ir fizinio pasirengimo tikslus.

Jėgos lavinimo programa

Jėgos lavinimo programa sudaroma siekiant kryptingai gerinti organizmo gebėjimą generuoti jėgą per pagrindinius funkcinio judėjimo modelius. Programa remiasi laipsnišku krūvio didinimu, logiška pratimų seka ir optimaliu poilsio bei darbo santykiu. Jos paskirtis - užtikrinti ilgalaikį progresą, išvengti adaptacijos stagnacijos ir skatinti raumenų bei nervų sistemos prisitaikymą.

Programos struktūra grindžiama periodizacijos principu, kuris reiškia, kad treniruočių intensyvumas, apimtis ir pakartojimų skaičius kinta priklausomai nuo treniruotumo fazės.

Jėgos aitvarų sportas

Jėgos aitvarų sportas yra viena dinamiškiausių ir įdomiausių sporto šakų pasaulyje, kuri pastaraisiais metais vis labiau populiarėja. Ši sportiška pramoga ant vandens traukia adrenalino mėgėjus iš viso pasaulio, kurie trokšta pažinti naujas vietas, susipažinti su žmonėmis ir tobulinti savo įgūdžius.

Kaip ir daugelis kitų vandens sporto šakų, jėgos aitvarai kelia tam tikrą riziką, tačiau tinkamai pasiruošus ir laikantis saugumo taisyklių, ją galima sumažinti. Instruktoriai išmokys, kaip saugiai naudotis įranga, kaip atpažinti pavojingas situacijas ir kaip jų išvengti arba kaip į jas reaguoti. Be to, sužinosite, kaip tinkamai padėti kitiems jėgos aitvarų mėgėjams, jei kiltų problemų. Be to, norint pritaikyti plaukimą prie aplinkos, pravartu atsižvelgti į atmosferos sąlygas, pavyzdžiui, vėjo stiprumą ir kryptį bei bangų dydį.

Pasirengimas jėgos aitvarų sportui

Prieš pradedant jėgos aitvarų kursus, patartina susipažinti su teorija, kuri apima daug svarbių dalykų, pavyzdžiui, saugos taisykles, įrangos tipus, važiavimo techniką ir oro sąlygas. Būtina išmanyti pagrindinius jėgos aitvarų plaukiotojų naudojamus ženklus ir rankų signalus, kad būtų galima susikalbėti su kitais ant vandens.

Prieš pradedant mokytis plaukioti jėgos aitvarais, svarbu tinkamai pasiruošti. Labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą ir laiką, kad pradedantysis banglentininkas galėtų saugiai ir veiksmingai mokytis. Svarbu rasti vietą, kurioje būtų ne tik gražus kraštovaizdis, bet ir palankios oro bei vandens sąlygos.

Įranga jėgos aitvarų sportui

Norint pradėti mokytis plaukioti jėgos aitvarais, reikia tinkamos įrangos ir priedų:

• Jėgos aitvaras: Aitvaras būna įvairių dydžių, kurie pasirenkami atsižvelgiant į vėjo stiprumą ir individualius pageidavimus.
• Lenta: Lentos pasirinkimas priklauso nuo jūsų įgūdžių lygio ir važiavimo stiliaus.
• Trapecija: Jis naudojamas aitvarui valdyti ir sujungti su baru, kuris jungiasi su aitvaru.
• Belay liemenė: Ji yra būtina jėgos aitvarų mėgėjams, ypač pradedantiesiems.
• Neopreniniai batai: Jie naudojami pėdoms apsaugoti nuo šalto vandens ir aštrių akmenų briaunų.
• Neperšlampami drabužiai, pvz., neoprenas: Jie būtini norint apsisaugoti nuo šalto vandens ir vėjo.
• Akiniai nuo saulės: Jie suteikia būtiną apsaugą nuo UV spindulių.

Saugumas jėgos aitvarų sporte

Saugumas ypač svarbus pradedantiesiems, kurie dar tik pradeda savo aitvarų sporto nuotykį:

• Orai: Prieš išplaukdami į vandenį visada patikrinkite oro sąlygas.
• Vieta: Išmintingai pasirinkite savo jėgos aitvarų sporto vietą.
• Įranga: Jėgos aitvarų įranga turi atitikti jūsų įgūdžius ir sąlygas.
• Šalmas: Visada dėvėkite šalmą.
• Visada žiūrėkite ta kryptimi, kuria juda aitvaras.
• Saugokitės kitų.
• Visada atsisakykite važiuoti, jei sąlygos netinkamos.

Mokymasis po jėgos aitvarų kursų

Baigus kursus verta prisiminti, kad pradedantieji jėgos aitvarų sporto meistrai vis dar yra nepatyrę ir jiems reikia laiko įgūdžiams patobulinti bei pasitikėjimui lenta įgyti.

• Reguliari praktika: Reguliari praktika yra labai svarbi norint išlaikyti įgūdžius ir padidinti pasitikėjimą savimi prie lentos.
• Pasitelkite instruktoriaus pagalbą: Instruktorius gali padėti jums patobulinti važiavimo techniką ir duoti vertingų patarimų, ką reikėtų tobulinti.
• Eksperimentuokite su įvairių tipų įranga.
• Išmokite kitų važiavimo būdų.

Laipiojimas uolomis ir sienomis

Laipiojimas - olimpinis sportas ir aktyvi pramoga laisvalaikio praleidimui, kuriame sportininkai įveikia specialiai įrengtas trasas.

Laipiojimo rūšys

• Sportinis laipiojimas salėje (boulderingas): Tai trumpų, bet techniškai sudėtingų trasų įveikimas ant neaukštų (3-5 m) sienelių.
• Sudėtingas laipiojimas: Reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir gero taktinio pasiruošimo bei ištvermės.
• Greitojo laipiojimo rungtis: Sportininkai varžosi dėl geriausio laiko, įveikdami standartinę 15 metrų aukščio trasą.
• Laipiojimas natūralioje aplinkoje: Suteikia galimybę įveikti įvairaus sudėtingumo trasas, reikalaujančias jėgos, ištvermės ir techninių įgūdžių.
• Tradacinis laipiojimas: Tai 10-40 m aukščio trasų įveikimas naudojant virves ir fiksuotus saugos taškus.
• Laisvasis laipiojimas: Ekstremalus laipiojimo būdas, kai sportininkai bando įveikti kliūtis be jokių apsauginių virvių ar įrangos.
• Gilusis vandens laipiojimas (Deep Water Soloing): Laipiojimas uolomis be apsaugos virš pakankamai gilaus vandens telkinio, kuris sumažina kritimo riziką.
• Daugiaetapis laipiojimas: Šis laipiojimo būdas skirtas aukštesnėms nei 30 metrų trasoms, kai vienos virvės ilgio (apie 60-70 metrų) nepakanka.
• Laipiojimas ledu: Šis laipiojimas vyksta ant užšalusių krioklių, varveklių ar sniegu padengtų uolų.
• Laisvasis stilius: Įveikti trasą pasikliaujant vien savo kūno jėga, koordinacija ir technika.
• Pagalbinis stilius: Kopdami šiuo būdu, sportininkai pasitelkia pagalbines priemones, tokias kaip kabliai, atramos ar dirbtiniai tvirtinimo taškai.

Laipiojimo privalumai ir trūkumai

Pliusai:

• Fizinis ir psichinis iššūkis.
• Visapusiška treniruotė.
• Įvairovė ir prieinamumas.
• Adrenalinas ir nuolatinis tobulėjimas.
• Socialiniai aspektai.

Minusai:

• Traumos rizika.
• Nepakankama įranga ir infrastruktūra.
• Sudėtingas įgūdžių įgijimas.
• Priklausomybė nuo oro sąlygų.
• Fiziniai apribojimai.

Trasos įveikimo būdai

• On-sight: Laipiotojas pirmą kartą lipa trasa be jokių išankstinių žinių.
• Flash: Laipiotojas pirmą kartą bando trasą, tačiau prieš tai jau matė, kaip ją įveikia kiti, arba gavo patarimų.
• Redpoint: Laipiotojas trasą įveikia po kelių bandymų.

Laipiojimas, o ypač laipiojimas siena, yra puikus būdas skatinti fizinį aktyvumą ir padėti vaikams išbandyti save. Specialiai pritaikytos laipiojimo sienos vaikams yra saugios ir atitinka jų ūgį bei jėgą. Laipiojimas sienomis taip pat ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, nes jie pasiekia vis aukštesnius tikslus.

Sportinis laipiojimas pradėjo formuotis XX a. Ilgainiui ji peraugo į tarptautinį sportą, o 2020 m. tapo olimpiniu sportu.

Laipiojimas uolomis ir sienomis yra puikus būdas lavinti fizinę jėgą, ištvermę ir koordinaciją, tačiau reikalauja tinkamo pasirengimo ir saugos priemonių. Laipiojimo sprtas suteikia ne tik fizinį išbandymą, bet ir emocinį pasitenkinimą.

Lengvoji atletika

Lengvoji atletika - sporto karaliene tituluojama universali sporto šaka, apimanti bėgimo, metimų ir šuolių rungtis. Norintys sportuoti tikrai atras sau tinkančią ir patinkančią rungtį pagal savo charakterį ir individualias fizines savybes. Ilgų distancijų bėgikai išlavina ne tik greičio, bet ir ištvermės savybes, sprinteriai ugdo jėgą, šuolininkai į aukštį ar tolį išlavina šuolio ir sprogstamosios jėgos savybes, stiprių pečių ir rankų sportininkai renkasi kūjo, disko, ieties metimo ar rutulio stūmimo rungtis.

Jėgos sportas ir kultūrizmas

Jau daugelį metų jėgos sporto atstovai ir kultūristai ginčijasi, kuri sporto šaka naudingesnė. Jėgos sporto atstovai tvirtina, kad kultūrizmas neturi prasmės, nes sportuojant pagal kultūristų treniruočių metodikas, jėga nedidėja, tik pumpuojami raumenys. Tačiau tai netiesa.

Fitneso salėje mėgėjiškai sportuojančio žmogaus pagrindinis tikslas yra kūno formavimas, bet ne jėgos didinimas. Tačiau formuojant kūną, reikės kilnoti svorius, vadinasi, didės jėga. Norint turėti tiek raumenų, kiek turi kultūristas, būtina kilnoti didelius svorius, vadinasi, bet kuriuo atveju jėga padidėja ženkliai. Kultūristas - tai atletiško kūno ir jėgos derinys.

Sportuojantys fitneso salėse atitolina senatvę, nes optimalus fizinis krūvis aktyvina kraujotaką, hormonines sistemas, medžiagų apykaitą, pagerina kaulų ir sąnarių būklę. Jie rečiau serga lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo diabetu, nutukimu ir t.t.

Didėjant raumenų apimčiai, didėja jėga bei ištvermė. Žinoma, profesionaliai sportuojančių ir varžyboms besiruošiančių jėgininkų treniruočių metodikos skiriasi nuo kultūristų treniruočių metodikų, nes skiriasi jų tikslai, taip kaip skiriasi maratono ar sprinto bėgikų treniruočių metodikos ir tikslai.

Jėgos treniruočių metu greičiau "dėvisi" žmogaus organizmas, sąnariai, patiriamas oksidacinis stresas, nes jėgininkai, sportuojantys ties maksimalaus krūvio riba, yra nuolatinėje streso būsenoje.

tags: #lenktyniavimo #sporto #sakose #kuriose #naudoja #vien