Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos futbolo federacijos (LFF) futbolo turnyrų istorija, pradedant tarpukario laikotarpiu ir baigiant dabartiniais laikais. Daugiausia dėmesio skiriama LFF taurės turnyrui, jo raidai, svarbiausiems įvykiams bei komandoms, kurios paliko ryškiausią pėdsaką Lietuvos futbolo istorijoje. Taip pat aptariami Baltijos taurės turnyrai ir Lietuvos futbolo rinktinės kelias.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Lietuvos futbolas turi gilias tradicijas, siekiančias tarpukario laikotarpį. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija. FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.
Pirmieji Čempionatai ir Baltijos Taurė
1924 m. 1925 m. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus. 1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Baltijos Taurės Turnyrai
Baltijos taurės turnyrai tarpukariu buvo vieni svarbiausių Lietuvos futbolo įvykių. Tuo tarpu lietuviai tiek 1928-aisiais, tiek ir po metų, trijų komandų turnyre stabiliai užimdavo trečią vietą. Turnyras savo istorijoje skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, tad jam teko atlaikyti ir sunkių akimirkų bei išbandymų. Pavyzdžiui 1933-aisiais laimėtojas turnyre net nepaaiškėjo. Pagal taisykles, turnyrui laimėti reikėjo iškovoti dvi pergales, Lietuvos - Estijos ir Lietuvos - Latvijos rungtynės baigėsi lygiosiomis ir dėl tamsos buvo perkeltos į kitą dieną. Sprendimas nebuvo rastas, tad latviai tą pačią dieną paliko Lietuvą. Sykį Baltijos taurei koją pakišo ir krepšinis - turnyras 1939-aisiais vėl neįvyko, mat tais metais vykusiame Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė aplenkė latvius ir taip įžiebė šių nepasitenkinimą, tad dėl nesutarimų tarp valstybių Baltijos taurė ir vėl nevyko. Turnyras grįžo 1991-aisiais ir tiek jį, tiek ir 1992-ųjų turnyrus laimėję lietuviai iškovojo trečią ir ketvirtą savo nugalėtojų titulus. 2012-aisiais ir 2014-aisiais turnyras įgavo naujų atspalvių - prie trijų tradicinių dalyvių prisijungė ir Suomijos futbolininkai.
Futbolas Okupacijos Metais
Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V.
Taip pat skaitykite: Turnyro istorija Zarasuose
LFF Taurės Turnyro Istorija
Pirmasis futbolo taurės turnyras Lietuvoje įvyko 1924 m. Tai buvo Kooperacijos taurė. Iki II pasaulinio karo vyko 3 jos turnyrai, nors oficialaus nacionalinės taurės statuso jis negavo, panašiai kaip ir kiti turnyrai. 1938 m. Po karo 1947 m. buvo įsteigta „Tiesos“ laikraščio taurė, kainavusi 8000 rublių.[1] Jai suteiktas nacionalinės taurės statusas, nors jos varžybose dalyvavo tik komandos, žaidžiančios LTSR, bet ne TSRS sąjunginėse futbolo lygose. Taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri ir įsteigė taurę, kuri visam laikui buvo įteikiama komandai, laimėjusiai trofėjų 5 kartus arba 3 kartus iš eilės.
„Tiesos“ Taurė
1965 m. „Tiesos“ taurės turnyrai buvo labai plataus masto varžybos, kurios buvo vykdomos ne tik respublikos, bet ir miestų bei rajonų mastu. Dažniausiai turnyro formatas buvo toks, kad I etape žaisdavo rajonų komandos, II etape - didmiesčių komandos ir rajonų taurių laimėtojai (varžybos zonose), o III etapas būdavo pagrindinis - jame susikaudavo stipriausios didmiesčių, zonų komandos, taip pat prisijungdavo aukščiausiosios lygos komandos, jeigu jos nežaisdavo ankstesniuose etapuose.
LFF Taurė po Nepriklausomybės Atgavimo
Nuo 1990-ųjų, kada Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir kada taurės turnyras įgavo dabartinį pavadinimą, iki dabar buvo sužaisti 32 taurės turnyro sezonai. 1991 m. iš „Tiesos“ laikraščio taurės varžybų organizavimą perėmė Lietuvos futbolo federacija,[3] tad turnyras pakeistas - jis rengiamas nacionaliniu mastu, jame daugiausia dalyvauja tik pajėgiausios Lietuvos futbolo komandos. 2003 m. turnyras pavadintas „Tauro“ taure,[4] 2013 m. - LFF „Druskininkų Hermio“ taure, 2018 m. 1947 m. 1991 m. 2013 m. 2014 m. 2018 m. gegužės mėn.
Pirmieji Laimėtojai ir Lyderiai
Pirmaisiais naujosios LFF taurės laimėtojais 1990-aisiais tapo Klaipėdos „Sirijaus“ futbolininkai, kurie finale po baudinių serijos nugalėjo Vilniaus „Žalgirį“. Tai buvo pirmasis ir paskutinis Klaipėdos ekipos triumfas LFF taurės turnyre (dar vieną sykį anksčiau buvo iškovota „Tiesos“ taurė, kuri iki Nepriklausomybės buvo LFF taurės atitikmuo), mat jau po kelių metų pajūrio klubas iširo. Apskritai per visą LFF taurės turnyro istoriją neabejotini lyderiai yra Vilniaus „Žalgirio“ ekipa, kuri trofėjų aukštyn kėlė net 12 kartų, arčiausiai jų - Panevėžio „Ekrano“ ir „FBK Kauno“ klubai, kurie taurę iškovojo po 4 sykius, 3 kartus turnyro nugalėtojais tapo Marijampolės „Sūduva“. Po du kartus varžybose triumfavo Šiaulių „Kareda“ bei Klaipėdos „Atlantas“, o dar penkios komandos turnyrą laimėjo po sykį. Tai - jau minėtas „Sirijus“, Vilniaus „Makabi“, Kauno „Inkaras“, Kauno „Stumbras“ bei FK „Panevėžys“.
Trenerių Pasiekimai
Tuo tarpu kalbant apie trenerius, tai yra trys strategai, kurie šį trofėjų aukštyn kėlė po tris kartus - Benjaminas Zelkevičius ir Valdas Dambrauskas skirtingais laikotarpiais šiuos titulus iškovojo treniruodami Vilniaus „Žalgirį“, o Valdas Urbonas kartą taip pat laimėjo su „Žalgiriu“, o dar du sykius triumfavo vadovaudamas savo gimtojo miesto Panevėžio „Ekranui“.
Taip pat skaitykite: Jaunųjų futbolininkų varžybos
Įsimintini Finalai
Įdomu tai, jog per iš visų 32 vykusių finalų, nugalėtojas per pagrindinį laiką paaiškėjo 21 kartą. Penkis kartus mačo baigtis sprendėsi pratęsime, o bene įspūdingiausiai šiame kontekste atrodo Šiaulių „Karedos“ pergalė 1998-1999 metų sezono taurės finale, kai finalo susitikimo su „FBK Kaunas“ pagrindinis laikas baigėsi be įvarčių, o pratęsimo metu šiauliečiai pasiuntė net tris įvarčius ir taip iškovojo triuškinamą pergalę 3:0. Šešis kartus finalo rungtynės nukeliavo ir iki 11 baudinių serijos, o toks scenarijus įvyko ir praėjusių metų finale, kur „Panevėžys“ po baudinių palaužė Marijampolės „Sūduvą“ ir taip pirmą sykį savo ekipos istorijoje iškovojo šį titulą.
Šių Metų Hegelmann LFF Taurė
Šių metų Hegelmann LFF taurė startuoja jau šį šeštadienį, o per keturias dienas iš viso bus sužaistos 14 pirmojo etapo rungtynių. Į varžybų aštuntfinalį burtų keliu be kovos pateko „Kauno Žalgiris“ (A lyga) bei Kauno „Be1“ iš LFF II lygos.
Pilnas pirmojo etapo rungtynių tvarkaraštis:
Gegužės 22 diena (šeštadienis)
- 14.00 Utenos „Utenio“ stadionas: Utenos „Utenis“ - „Šilutė“ ;
- 14.00 Kybartų miesto stadionas: Kybartų „Sveikata“ - Plungės „Babrungas“;
- 16.00 LFF Stadionas: Vilniaus „Panerys“ - FA „Šiauliai“ (tiesiogiai per „Lietuvos futbolas“ YouTube kanalą);
- 16.00 LFF treniruočių centro stadionas: FM „Fortūna“ - Joniškio „Saned“;
- 17.00 Kretingos stadionas: Kretingos „Minija“ - Alytaus „Dainava“;
- 17.30 Pilaitės futbolo maniežas: Vilniaus BFA - Kėdainių „Nevėžis“;
- 18.00 Mažeikių stadionas: Mažeikių „Atmosfera“ - Kauno raj.
Lietuvos Futbolas po Nepriklausomybės Atgavimo
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Taip pat skaitykite: Futbolo perspektyvos Lietuvoje