Šiame straipsnyje apžvelgiamos LFF stadiono ir kitų stadionų Lietuvoje nuomos kainos, atnaujinimo darbai bei ateities perspektyvos. Aptariami stadionų atidarymo renginiai, jų finansavimas, problemos ir sprendimo būdai. Taip pat nagrinėjami LFF stadiono pardavimo klausimai ir nuomos sąlygos.
Lietuvos Policijos Stadiono Atnaujinimas Kalnų Parke
Sostinės Kalnų parke birželio 7 d. oficialiai atidarytas modernizuotas Lietuvos policijos stadionas. Pirmąsias rungtynes atnaujintame stadione sužaidė Lietuvos policijos rinktinė ir FK „Prelegentai". Atidarymo metu kalbėję svečiai džiaugėsi, kad policija ir vilniečiai turės puikų stadioną, kuriame galės sportuoti ne tik statutiniai pareigūnai, bet jis bus atviras ir visuomenei.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla džiaugėsi, kad pavyko išpildyti svajonę turėti naują ir modernų stadioną: Dėkoju visiems, kurie patikėjo šia idėja, įdėjo daug darbo ir pastangų, kad šiandien turėtume tokį rezultatą. Policijos departamentas, siekdamas sudaryti kokybiškas sąlygas pareigūnams sportuoti ir tobulinti jų fizinį bei specialųjį pasirengimą, inicijavo stadiono kapitalinio remonto darbų projektą, kurio bendra vertė - 5,65 mln. Eur. Visi darbai finansuoti valstybės biudžeto lėšomis.
Stadione buvo pilnai atnaujintos tribūnos, įrengtas apšvietimas, atnaujinti bėgimo takai, įrengta dirbtinė žolės danga. Buvo atlikti ir kiti svarbūs darbai: stovėjimo aikštelės asfaltavimas, apželdinimas, tvorų keitimas ir kt. R. Požėla tvirtino, kad iš esmės teko remontuoti ir perstatyti pastatą nuo pamatų. „5,6 milijono eurų - toks biudžetas šitos renovacijos. Labai džiaugiuosi, kad pakankamai nedidelė suma ir pavyko išlaužti tokią kokybę“, - akcentavo R. Požėla. Anot jo, stadionas buvo atnaujintas Policijos departamento lėšomis. R. Požėla vylėsi, kad policijos stadiono Vilniuje atnaujinimas galėtų tapti postūmiu kitoms institucijoms atnaujinti seną infrastruktūrą. „Jeigu tai bus impulsas kitiems projektams, kad jie būtų įvykdyti efektyviai, greičiau, tai mes tikrai labai džiaugsimės“, - komentavo R. Požėla.
Stadiono Istorija
1925 m. kariuomenės pastangomis Kalnų parko prieigose buvo įrengtas stadionas. Kalnų parko stadionas buvo iškilmingai atidarytas prieš beveik 100 metų - 1925 m. liepą, surengiant futbolo rungtynes. Prieš joms prasidedant, virš stadiono pasirodė lėktuvas, iš kurio pasklido ne tik gėlės, bet ir buvo numestas kamuolys, pradėjęs pirmąsias rungtynes, davusias pradžią Kalnų parko stadiono gyvavimui. Anksčiau stadionas vadinosi „Dinamo“ vardu, nes priklausė „Dinamo“ sporto draugijai. Vėliau jo pavadinimas buvo pakeistas į Vidaus reikalų ministerijos stadioną, o nuo 1998 m. jį patikėjimo teise valdo Lietuvos policija. Šis stadionas yra vienintelis tokios paskirties objektas, priklausantis Lietuvos policijai.
Taip pat skaitykite: Fabijoniškių futbolo stadiono ateities vizija
Dariaus ir Girėno Stadiono Atidarymas ir Nuomos Kainos
Spalio 16 dieną praūžęs Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas abejingų nepaliko. Jį vietoje stebėjo apie 13 tūkst. žiūrovų. Vieni gyrė tai, ką matė, negalėjo patikėti, kad toks renginys įmanomas ir Lietuvoje, kiti dalijosi patirtais nesklandumais - eilės prie įėjimų ar maitinimo punktų, stringantys turniketai, tamsoje skendintys, neužsirakinantys tualetai, sunkiai veikiantis ar visai neveikiantis internetas, trūko darbo stalų žiniasklaidai ir t.t. Kritikos sulaukė ir aikštės veja.
Vienas iš atidarymo renginio organizatorių - Lietuvos futbolo federacija (LFF), ramino, kad viskas išsispręs, kai tik atsiras stadiono koncesininkas, o jis gali būti paskirtas tik kitų metų vasarą. Kaip 15min anksčiau teigė Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė, dėl Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės koncesijos gautos iš viso 3 paraiškos. Jos šiuo metu nagrinėjamos - vertinama dalyvių atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Po to lauks pasiūlymų pateikimo ir derybų etapai bei galutinių pasiūlymų nagrinėjimas. Sutarties įsigaliojimui prireiks Finansų ministerijos bei miesto tarybos pritarimo. „Jeigu viskas klostysis sėkmingai, sutartį su koncesininku bus galima sudaryti kitų metų vasarą“, - įvardijo D.Čeponienė.
Organizaciniai Iššūkiai ir Sprendimai
Tai, kad ateityje organizaciniai sugebėjimai tik gerės ir renginių stadione metu trikdžių bus išvengta, tikina ir Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas. „Keli maisto punktai įrengti tik atidarymo renginiui - koncesininko sutartyje numatyta daug maitinimo vietų, įskaitant ir restoraną apatiniame aukšte. Eilės prie turniketų atidarymo renginio metu galėjo susidaryti ir dėl to, kad kai kurie žiūrovai į stadioną norėjo patekti ne per nurodytus sektorius. Anksčiau atvykę žiūrovai su problemomis nesusidūrė ir, iš anksto apsirūpinę užkandžiais bei gėrimais maitinimo vietose, ilgose eilėse nestovėjo. Tokią praktiką būsimų renginių metu svečiams rekomenduojame ir ateityje. Atsiradus operatoriui, bus išspręsta ir interneto ryšio problema - ryšio tiekėjai statys papildomus įrenginius, stiprinančius signalą. Kitų renginių metu žurnalistai turės kur kas daugiau erdvių. Trūkumai, pamatyti renginio metu, pradėti tvarkyti iš karto po renginio. Problemas žinome ir jas spręsime“, - žadėjo T.Vasiliauskas, pabrėžęs, kad žaliąja veja rūpinasi šį darbą išmanantys specialistai.
Finansiniai Aspektai
Atidarymo metu vykusias LFF taurės finalo rungtynes finansavo LFF, po to vykusį šventinį koncertą - Kauno miesto savivaldybės administracija. Kaip anksčiau 15min teigė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, bendra renginio sąmata turėtų sutilpti į 300 tūkst. eurų. Išlaidas abu organizatoriai dalijasi maždaug perpus, kaip ir 150 tūkst. eurų, uždirbtų iš parduotų bilietų.
Tiesa, galutinė renginio Kauno stadione kaina gali būti ir didesnė. Iki šiol nėra aišku, kiek atsieina komunaliniai mokesčiai, tai yra, kiek elektros „suvalgo“ gausus stadiono apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, šildoma veja, kiek išnaudojama vandens vejos laistymui ir t.t. Neaišku dar ir tai, kiek tiksliai savivaldybei kainuos stadiono išlaikymas, kol jo priežiūrą perims koncesininkas. „Kiek kainuos stadiono išlaikymas, paaiškės suskaičiavus išlaidas už komunalines paslaugas - elektrą, vandenį ir kitas. Tikslius skaičius tikimės turėti artimiausiu metu. Sužinojus tikslius skaičius, bus galima spręsti ir dėl sumos, kurią reikėtų numatyti skirti šio statinio išlaikymui“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas.
Taip pat skaitykite: LFF stadionas matė Portugalijos pergalę
Stadiono Nuomos Įkainiai
Paklaustas, kiek gi atsiėjo atidarymo metu išsinuomoti Kauno stadioną, E.Stankevičius tuomet 15min įvardijo 10 tūkst. eurų sumą (plius - PVM). Jis negalėjo atsakyti, kiek renginio metu sunaudota, pavyzdžiui, elektros ir kiek papildomai atsieis visi komunikacijų kaštai. „Oficialių patvirtintų įkainių nėra, nes nėra stadiono operatoriaus“, - patikino E.Stankevičius.
Užkulisiuose kalbama, kad panorusiems išsinuomoti stadioną, buvo nurodyta nuo 6 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų suma. Koks gi yra tas įkainis? „Šiuo metu patvirtintas nuomos įkainis nacionalinėms varžyboms (futbolo A lyga, I lyga, II lyga) - 4 tūkst. eurų. Papildomai prieš ir po renginio užfiksuojami skaitiklių rodmenys, pagal kuriuos nuomininkas apmoka už suvartotą elektrą ir vandenį. Reikia suprasti, kad elektros sąnaudos labai skiriasi, kai rungtynės žaidžiamos dienos metu - tuomet nereikalingas aikštės apšvietimas, ir kai rungtynės žaidžiamos vėlesniu metu ir yra reikalingas aikštės apšvietimas“, - sumą įvardijo T.Vasiliauskas.
Praėjusį savaitgalį stadione vyko ir Lietuvos futbolo A lygos rungtynės tarp „Kauno Žalgirio“ bei „Šiaulių“ komandų. Artimiausiu metu būtent kauniečiai čia žais ir kitas savo namų rungtynes su Gargždų „Banga“ bei „Panevėžiu“. Pasiteiravus, kiek gi kainavo stadiono nuoma ir kiek papildomai dar atsieis komunaliniai mokesčiai, „Kauno Žalgirio“ vadovybė atsakė trumpai: „„Kauno Žalgirio“ futbolo klubas yra pasirašęs sutartį su Kauno sporto mokykla “Startas„ ir už nuomą moka Kauno miesto savivaldybės nustatytą mokestį klubams - 4 tūkst. eurų“. Šiuo metu patvirtintas nuomos įkainis - 4 tūkst. eurų.
Koncesininko Paieškos ir Perspektyvos
Kalbama, kad vienas iš galimų koncesininkų - su „Kauno Žalgirio“ klubu siejama UAB „Kauno arena“ (direktorius - Paulius Motiejūnas), valdanti tiek „Žalgirio“ areną, tiek ledo arenas ir naująjį vandens sporto centrą Nemuno saloje. Ar šiai įmonei tapus koncesininke, „Kauno Žalgirio“ futbolo klubui būtų sudarytos išskirtinės nuomos teisės? Juk ir savivaldybė remia šį futbolo klubą - 2022 metais iš „Iniciatyvos Kaunui“ programos buvo skirti 300 tūkst. eurų.
„Kol kas nuomotis Dariaus ir Girėno stadioną panoro tik futbolo klubas „Kauno Žalgiris“. Manome, kad kitame sezone atsiras ir daugiau futbolo komandų, norinčiu žaisti savo namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione. „Kauno Žalgiris“ neturi kažkokių išskirtinių teisių. Koncesininkas nuomos kainą nusistatys pats, bet negalės pažeisti sutarties su savivaldybe sąlygų. Būsimas koncesininkas bus įpareigotas užtikrinti renginių skaičių stadione. Per metus turės įvykti nemažiau kaip 15 renginių, iš kurių 10 privalės būti sporto renginiai“, - pabrėžė T.Vasiliauskas.
Taip pat skaitykite: Dariaus ir Girėno stadiono svarba futbolui
Šiuo metu yra aišku, kad lapkričio 16 dieną naująją veją turėtų išbandyti ir Lietuvos futbolo rinktinė. Ji Baltijos taurės pusfinalyje susitiks su Islandija. Rinktinei išsinuomoti Kauno stadioną atsieis kone trigubai daugiau nei vietos klubinėms komandoms, kaip nurodė savivaldybės atstovas - 12 tūkst. eurų. Tiesa, į šią sumą jau įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai. Neva klubai nacionaliniame čempionate dažniausiai rungtyniauja dieną, šviesiu paros metu, tad elektros beveik neišnaudoja. O štai rinktinės rungtynės, kaip įprasta, vyksta vėlai vakare, tad reikalingas aikštės ir stadiono apšvietimas. O ir prekybos taškų tokiu atveju numatoma daugiau. 15min žiniomis, paskutiniąsias sezono rungtynes lapkričio pabaigoje Kauno stadione norėtų sužaisti ir Kauno rajono futbolo komanda „Hegelmann“, aikštę jau išbandžiusi ir stadiono atidarymo metu, kai 1:2 pralaimėjo „Hegelmann“ LFF taurės finalą Vilniaus „Žalgiriui“.
Kauno Rajono "Hegelmann" Stadiono Ypatumai
Kauno rajono „Hegelmann“ futbolo klubo namų arena. 500 žiūrovų telpa tribūnoje, dar 1000 - šiauriniame krašte, kuris yra nedideliame šlaite prie gimnazijos. Kitapus Atgimimo gatvės įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kitoje dalyje suformuota žalioji zona. Stadionas aptvertas ažūrine tvora, į stadioną žiūrovai gali patekti pro 4 rakinamus vartelius. Stadionas įrengtas XX a. kaip mokyklos stadionas. 2019 m. stadionas buvo vidutiniškai prižiūrėtas, buvo asfaltuoti bėgimo takeliai. 2021 m. prie stadiono įrengtas sporto aikštynas. 2022 m. patvirtintas stadiono renovacijos projektas, kuris įgyvendintas dviem etapais: pirmame įrengta futbolo aikštė su dirbtine danga ir atviromis žiūrovų tribūnomis, antrame - pastatytas dengtas žiūrovų tribūnų pastatas su pagalbinėmis patalpomis, sutvarkyta aplinka, pasodinti želdiniai. 2023 m. 2024 m. rugsėjo 22 d. stadionas oficialiai atidarytas, iškilmėse dalyvavo vietos bendruomenė, meras Valerijus Makūnas, LFF direktorius Edgaras Stankevičius, stadioną pašventino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
LFF Stadiono Pardavimas ir Nuomos Sutartis su "Žalgiriu"
Keletą metų keltis į Kauną planavusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) pardavė jai priklausiusį stadioną Vilniuje. Statinį įsigijo tik šį mėnesį įsteigta bendrovė „Vexo projektai“, kuri areną nuomos šalies futbolo čempionui Vilniaus „Žalgiriui“. „Turbūt paskutinioji LFF organizuota spaudos konferencija šiame pastate“, - penktadienį pristatydamas naujienas sakė LFF prezidentas Edgaras Stankevičius. Jis pasirašė sutartį dėl 5,5 tūkst. vietų stadiono pardavimo su „Vexo projektai“ direktoriumi Edvinu Radionovu. Pastarasis yra vienas iš trijų naujos bendrovės akcininkų. Kiti du - verslininkas Olegas Radionovas ir „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė. Tiesiogiai ar per savo kontroliuojamas įmones visi trys dalyvauja ir „Žalgirio“ valdyme.
Tuo pačiu penktadienį pasirašytas ketinimų protokolas dėl didžiausio miesto stadiono nuomos čempionų klubui dešimčiai metų, numatant galimybę pratęsti terminą dar penkeriems metams. „Artimiausius 10 ar 15 metų išlaikome stadioną „Žalgiriui“ ir tikimės, kad per tą laiką klubas galės jį įsigyti pats“, - teigė E. Radionovas. Anot V. Venslovaitienės, „Žalgiris“ turės pirmumo teisę nusipirkti stadioną iš „Vexo projektų“, kai sukaups tam užtektinai resursų. Klubo vadovės teigimu, tolesnė arenos ateitis priklauso nuo mirties taške įstrigusių Nacionalinio stadiono Šeškinėje statybų. Jeigu jos pajudėtų, ligšiolinis LFF stadionas taptų pagrindinės „Žalgirio“ ekipos bei akademijos treniruočių baze, kitu atveju išliktų ir namų arena nacionaliniuose bei tarptautiniuose turnyruose.
Pasak V. Venslovaitienės, stadioną ketinama toliau nuomoti kitoms iki šiol jame rungtyniaudavusioms sostinės komandoms, pavyzdžiui, į A lygą grįžtantiems „Riteriams“. Tiesa, iškaba keisis - „Žalgirio“ direktorė neslėpė, jog komercines teises į stadiono pavadinimą ketinama parduoti. E. Stankevičius atskleidė, jog nauji savininkai areną įsigijo už 3,5 mln. eurų. Anot jo, su futbolu nesusijęs verslas siūlęs ir „kur kas didesnes“ sumas, bet norėta išlaikyti dabartinę objekto paskirtį.
Stadiono Istorija ir Dabartinė Situacija
Stadionas Liepkalnio gatvėje LFF priklausė nuo 2010-ųjų. Prieš tai jį valdė bankrutavęs Vilniaus „Vėtros“ klubas, iš kurio bankas perėmė turtą dėl įsiskolinimų. Nors į statinį buvo investuotas ne vienas šimtas tūkstančių eurų, stadionas vis tiek neatitiko UEFA reikalavimų, ir tarptautinius mačus priimti jame buvo leidžiama tik išimties tvarka. Anksčiau E. Stankevičius „Delfi“ yra sakęs, kad LFF užsakymu atlikus turto vertinimą, stadionas buvo įkainotas 4 mln. eurų. Tiesa, LFF iš pradžių tikėjosi uždirbti kiek daugiau - 5 mln. eurų. Vis dėlto iki šiol areną valdžiusi LFF bendrovė „Futbolo stadionas“ dirbo nuostolingai. Pernai patirta 90 tūkst., 2022 metais - 350 tūkst. eurų nuostolių.