Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą, dažnai vadinamas antrąja religija. Ši sporto šaka šalyje itin populiari, o Lietuvos krepšinio istorija - turtinga ir įspūdinga. Nuo pirmųjų žingsnių iki šių dienų, Lietuvos krepšininkai pasiekė neįtikėtinų aukštumų tiek klubiniame, tiek nacionaliniame lygiuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio krepšinio čempionato istoriją ir Lietuvos dalyvavimą jame.
Krepšinio istorijos pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais, o pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Tačiau iki 1934 m. Lietuvos krepšinio lygis nebuvo aukštas.
Kūno kultūros rūmų statyba ir amerikiečių indėlis
Ryškesnis posūkis įvyko 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune, atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
Europos čempionų titulai
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko Amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą.
Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija
Antrasis pasaulinis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Lietuvos krepšininkai Sovietų Sąjungos rinktinėje
Nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė po savo vėliava dalyvauti negalėjo dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Galima būtų paminėti jų dalyvavimą svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimus:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
- 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
- 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
- 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
- 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: Modestas Paulauskas.
- 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: Modestas Paulauskas.
- 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: Modestas Paulauskas.
- 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: Modestas Paulauskas.
- 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: Modestas Paulauskas.
- 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: Modestas Paulauskas.
- 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: Modestas Paulauskas.
- 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: Modestas Paulauskas.
- 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Modestas Paulauskas.
- 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: Modestas Paulauskas.
- 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: Sergejus Jovaiša.
- 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: Valdemaras Chomičius.
- 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: Sergejus Jovaiša.
- 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: Sergejus Jovaiša.
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
- 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša.
- 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis.
- 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius.
- 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
- 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
- 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: Vyriausiasis treneris Vladas Garastas.
Kauno „Žalgirio“ triumfo metai
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Lietuvos rinktinės kelias į nepriklausomybę
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė finansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
Barselonos olimpiada ir bronzos medaliai
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Atlantos olimpiada ir bronzos medaliai
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai.
Sidnėjaus olimpiada ir bronzos medaliai
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais.
Europos čempionatas Švedijoje
2003 metais Lietuvos krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius.Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
Bronzos medaliai Turkijoje vykusiame pasaulio krepšinio čempionate
2010 metais jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
Pasiekimai jaunimo rinktinėse
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat pasiekė įspūdingų rezultatų:
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
- Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
- Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės.
- Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Pasaulio krepšinio čempionatų istorija
Atsižvelgiant į Pasaulio krepšinio čempionato istoriją, visos trys valstybės jau po tris kartus buvo pasipuošę aukso medaliais. Verta atkreipti dėmesį, kad istorinė Jugoslavija buvo politiškai atidalinta į Serbiją ir Juodkalniją. Jeigu šio fakto nebūtų, Jugoslavija galėjo tapti pasaulio čempionais dvigubai daugiau kartų. Brazilijos krepšininkai parvežė aukso medalius namo du kartus, o Argentinos ir Ispanijos ekipos - po vieną kartą.
Žiūrovų susidomėjimas
Didžiausio žiūrovo susidomėjimo buvo sulaukta 1994 m. Toronte vykusiame Pasaulio krepšinio čempionate, per JAV ir Rusijos finalines varžybas, kurias stebėjo daugiau nei 32 tūkst. žiūrovų. Palyginti, 2006 m. rengtame Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje finalo kovą stebėjo daugiau nei 18 tūkst. žiūrovų.
Žemynų dominavimas
Europos žemynas užima stiprią poziciją nugalėtojų skaičiumi Pasaulio čempionatuose. Europa devynis kartus pelnė medalius (po tris kartus pirmąją vietą užėmė Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija, du kartus medaliai atiteko Serbijai ir vieną kartą - Ispanijai). Didžiausią pažangą čempionatų istorijoje įgijo Pietų Amerikos žemynas. Brazilijos ekipa buvo du kartus užkopus ant nugalėtojų pakylos (1959 m. ir 1963 m). Šiaurės Amerika, atstovaujama JAV komandos, taip pat turi tris aukščiausius apdovanojimus. Ši ekipa dažniau nei kitos pateko į pusfinalį - 12 kartų. Azijos žemyno aukščiausias pasiekimas yra Filipinų rinktinės bronzos medaliai 1954 m. Pasaulio krepšinio čempionate Rio de Žaneire. Penktoje vietoje lieka Afrikos žemynas, kurio lygoje pirmąją vietą ne vieną kartą pelnė egiptiečiai. Iš Australijos ir Okeanijos regionų geriausią rezultatą istorijoje yra pasiekusi Naujoji Zelandija: 2002 m. čempionate iškovojo ketvirtą vietą. Australijos ekipa 1982 m. ir 1994 m.
Čempionatų organizavimas
Daugiausia Pasaulio čempionatų buvo organizuojami Pietų Amerikoje - net septyni. (Po du iš jų - Argentinoje ir Brazilijoje, po vieną - Čilėje, Urugvajuje ir Kolumbijoje). Tris kartus Pasaulio krepšinio čempionatai vyko Europoje (Jugoslavijoje, Graikijoje, Ispanijoje) ir tris kartus Šiaurės Amerikos žemyne (Puerto Rike, Kanadoje ir JAV).
Dalyvavimas čempionatuose
Daugiausia čempionatų istorijoje yra dalyvavusi JAV komanda - 15 kartų, o Sovietų Sąjungos ekipa nedalyvavo dviejuose pirmuose čempionatuose ir paskutiniame iki šio čempionato vykusiame Japonijoje.
Rekordai
- Brazilijos komanda pelnė daugiausia taškų per vieną žaidimą - 1978 m. Ši komanda į Kinijos ekipos krepšį įmetė 134 taškus.
- Mažiausiai taškų (19) per vienerias varžybas įmetė Egipto rinktinė žaisdama prieš Braziliją 1950 m. čempionate, kuris vyko Argentinoje.
- Didžiausias varžybų taškų skirtumas buvo 92 taškai, kai Sovietų Sąjungos rinktinė 1974 m. čempionate nugalėjo Kolumbijos ekipą, rezultatu 140:48.
- Daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Pietų Korėjos žaidėjas Jae-Ho, kuris į Egipto rinktinės krepšį įmetė 62 taškus 1990 m. čempionate.
Arvydas Sabonis ir kelialapis į Seulo olimpiadą
„Kur treniruosiesi: „Žalgiryje“ ar Tarybų Sąjungos rinktinėje?“ - susidomėjęs 1988-ųjų vasarą Arvydą Sabonį kamantinėjo žurnalistas Vidas Mačiulis. Prieš 31 metus Sabas gūžčiojo pečiais. Bet jam buvo aišku viena - jis nežais olimpinėse žaidynėse. „Tai gal su „Žalgiriu“. Gal reiks ir rinktinėje, bet man gi neapsimoka - vis tiek nežaisiu olimpiadoje“, - įsitikinęs kalbėjo Arvydas. Pusantrų metų be krepšinio kuteno Sabo krepšinio alkį. Jam dukart plyšo Achilo sausgyslė ir traumos patraukė fantastišką krepšininką į užribį 18-ai mėnesių.
Dėl Sovietų Sąjungos 1984-ųjų olimpinių žaidynių Los Andžele boikoto, A. Sabonis jau praleido vieną olimpiadą. Praleisti dar vienos - nė už ką. Net ir su dukart nutrauktu Achilu. Tad A. Sabonis pasiprašė Aleksandro Gomelskio kartu į Seulą, tik ne žaisti, o į kompaniją ilgamečiams bendražygiams nuotaikai pakelti ir morališkai palaikyti. Šios moralinės reabilitacijos reikėjo ir pačiam Sabui, užsisėdėjusiam veiksmo nuošaly. „Kaip turistas aš galiu važiuoti“, - jau kitame interviu drąsiau kalbėjo Sabas.
A. Gomelskio sprendimas
A. Gomelskis pasikvietė A. Sabonį į Maskvą, kur stovyklavo sovietų rinktinė. Įsispyręs į šlepetes, žalgirietis pasirėmęs galvą nuobodžiai stebėjo vieną komandos treniruočių, kai staiga treneris po pratybų susistatė centrus ir išsikvietė jį į aikštę. Papa pravardžiuotas treneris skyrė pratimą, kurį Sabas išpildė klasiškai. A. Gomelskis mesdavo kamuolį žemėn ir šiam atšokus, spirdavo žaidėjams. Sabas pagavo, apsisuko ir su tomis pačiomis šlepetėmis įkrovė iš viršaus. „Na ką, viskas - važiuosi į olimpiadą! Esi puikios formos!“ - išsišiepė A. Gomelskis. „Kokios dar formos? Nėra dar jokios formos!“ - atkirto A. Sabonis. „Gerai atrodai - važiuoji į olimpiadą“, - įsikibęs savo laikėsi A. Gomelskis. Po treniruotės jis priėjo prie fizinio rengimo trenerio Aleksandro Kosausko, kuris po traumos nuolat individualiai dirbo su A. Saboniu, pabučiavo šiam į žandą ir tarė: „Ačiū tau už darbą.“
Skandalai ir raganų medžioklė
1988-ųjų rugpjūčio 30-ąją Maskvos naujienų agentūra TASS išplatino pranešimą, kad A. Sabonis žais Seulo olimpinėse žaidynėse. JAV rinktinės treneris ir „Trail Blazers“ vadovai pašiurpo sužinoję, kad Sabas gali sugrįžti į aikštę. JAV rinktinės treneris Johnas Thompsonas tuomet netgi kaltino „Trail Blazers“, kad šie padėjo 23-ejų vidurio puolėjui suteikdami profesionaliausias reabilitacijos sąlygas ir paruošė olimpinėms žaidynėms didžiausią konkurentą kovoje dėl aukso. Pats tuometinis „Trail Blazers“ prezidentas Harry Glickmanas nieko nežinojo apie sovietų sprendimą. „Žinau, kad jie labai norėjo jį matyti olimpinėse. Žinojau, kad treneris jį matė rinktinėje. Bet jeigu aš pats būčiau treniravęs olimpinę komandą, būčiau pasielgęs lygiai taip pat“, - tikino amerikietis.
Grėsmė karjerai
Tik H. Glickmanas jau nebekomentavo paklaustas, ar šis skubotas A. Sabonio sugrįžimas į aikštę nekelia grėsmės sugriauti jo potencialią karjerą NBA. Tuo tarpu Rimas Kurtinaitis įsitikinęs - sovietų medicina tuomet dar nesuvokė, kaip elgtis su tokiais pacientais ir tokiomis jų traumomis. Jis prisimena istoriją, kaip sovietai kadaise Sabui leisdavo į Achilą vaistus, bet kai jie baigėsi, sykį vidurio puolėją komandos draugai iš aikštės nunešė iki lėktuvo - bičiulis tiesiog nebegalėjo paeiti. Lietuvos medikai patvirtino, kad nuolatinis Achilo pumpavimas vaistais tik didino tikimybę pažeisti ar net nutraukti sausgysles. Lietuvos specialistai irgi kraipė galvas dėl Sabo dalyvavimo olimpinėse žaidynėse. Jiems tokia idėja atrodė kaip beprotystė.
„Trail Blazers“ indėlis
Portlande A. Sabonis dirbo pagal griežtą režimą - jam buvo atliekami masažai, paskirtas gydymas ultragarsu, vonios, darbas su treniruokliais, pratybos su stimuliatoriais ir pratybos salėje. „Trail Blazers“ pagamino Sabui specialų batą, kuris mažino įtampą Achilo sausgyslei. Be to, amerikiečiai skyrė žaidėjui specifinę dietą. Atsakydami į pikto JAV rinktinės trenerio kritiką, Portlando komandos atstovai gynėsi, kad tiesiog norėjo maksimaliai pasirūpinti savo naujokų biržos šaukimu. Prieš dvejus metus, 1986-aisiais, „Trail Blazers“ jį pasirinko 24 šaukimu. Tiesa, A. Sabonis pats to nežinojo ir nedebiutavo NBA iki 1995-ųjų. Vėliau Sabas dar 7 sezonus gins „Trail Blazers“ garbę ir sužais 470 reguliariojo sezono rungtynių.
Sąmokslo teorijos
„New York Times“ turėjo dar vieną įdomią versiją. „Yra kalbų, kad sovietų valdžia informavo Sabonį, jog jei šis nori rungtyniauti NBA, pirmiausia turi sužaisti rinktinėje“, - rašė amerikiečiai. Pats A. Sabonis tada nekomentavo A. Gomelskio sprendimo įtraukti jį į olimpinę SSRS rinktinės sudėtį. Sovietų atstovai tikino, kad tai sovietų medikų žodis bus galutinis. Savo ruožtu jie patys kaltino „Trail Blazers“ atstovus, kad šiuos veikia JAV rinktinės interesai, neva jie suinteresuoti susilpninti SSRS šansus laimėti auksą.
Sugrįžimas aikštelėje
Pats aukštaūgis buvo taip aprūdijęs, kad prieš pirmąsias rungtynes jaudinosi, kaip turės apsisaugoti nuo galimų traumų. Bet vos tik žengė ant parketo, viską pamiršo. Vis dėlto didysis A. Sabonio sugrįžimas nebuvo sėkmingas. Žadėjęs taupyti A. Sabonį iki kovų dėl medalių, jau pirmosiose rungtynėse A. Gomelskis metė jį į aikštę 25 minutėms. Po pusantrų metų pertraukos ant parketo grįžęs Sabas neišgelbėjo sovietų nuo pralaimėjimo 25 taškus įmetusio Draženo Petrovičiaus vedamai Jugoslavijai 79:92. Po dviejų Achilo operacijų žaidęs A. Sabonis pelnė 11 taškų (4/9 dvit., 3/5 baud.), atkovojo 4 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Kritika ir komandos palaikymas
Amerikiečiai kritikavo A. Sabonio pasirodymą. „Nesėkmingas sugrįžimas“, - rašė „Washington Post“. Jiems pasirodė, kad centras priminė tik savo paties šešėlį. A. Sabonis pirmą kartą aikštėje pasirodė pirmajame kėlinyje sužaidus 10 min. 9 sek. (tuomet dar buvo žaidžiami du kėliniai po 20 minučių). Sovietai tuo metu pirmavo 11:7. Tačiau su A. Sabonio išėjimu į aikštę, jugoslavai lyg tyčia pradėjo tritaškių lietų, panaikino 10 taškų skirtumą ir pertrauka prasidėjo jau Jugoslavijai pirmaujant 39:33. Pats A. Sabonis po rungtynių nedaugžodžiavo: „Jaučiausi gerai.“ Daug iškalbingesnis jis buvo su savo bičiuliais rūbinėje. „Vyrai, pakeiskite savo filosofiją. Aš nesu tas pats Arvydas, kuris buvau prieš metus. Dabar atėjau jums tik padėti. Jūs turite žaisti, o ne žiūrėti į mane“, - bendražygį po daugybės metų vėliau citavo Rimas Kurtinaitis.