Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti LFF stadioną Vilniuje: jo istoriją, talpą, reikšmę Lietuvos futbolui ir ateities perspektyvas. Nuo kuklios pradžios iki modernaus futbolo centro, LFF stadionas yra svarbi Lietuvos futbolo infrastruktūros dalis.
Įvadas
LFF stadionas, anksčiau žinomas kaip „Vėtros“ stadionas, o iki 2004 m. - „Lokomotyvo“ stadionas, įsikūręs Vilniaus centre, į pietus nuo geležinkelio stoties. Šis stadionas yra svarbus Lietuvos futbolo objektas, turintis ilgą ir įdomią istoriją.
Istorija
Pradžia ir Ankstyvieji Metai
LFF stadiono istorija yra glaudžiai susijusi su Lietuvos futbolo raida. Futbolas Lietuvoje buvo žaidžiamas įvairiose vietose: miestų aikštėse, turgavietėse, ganyklose, pamiškėse. Pirmosios Kauno futbolo komandos 1919-1921 m. dažniausiai žaidė Vytauto kalne, Ąžuolyno laukymėse. 1921 m. Kauno miesto savivaldybė išnuomavo LFLS Kaunas žemės sklypą (apie 3,5 ha), kuriame įrengta Ąžuolyno futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924-1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. S. Darius ir Kęstutis Bulota parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo stadiono statybą. 1924 m. rugsėjo 6-8 d. vyko pirmojo Lietuvoje stadiono atidarymo ir pašventinimo iškilmės. Šventės metu LFLS ir Kauno šaulių komandos varžėsi futbolo, krepšinio, beisbolo turnyruose, lengvosios atletikos varžybose.
Pokario ir Sovietinis Laikotarpis
1933 m. stadionas perėjo valstybės žinion, kuri LFLS stadioną 1934 m. rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar - Lietuvos kūno kultūros akademija). Vienas didžiausių tarpukario metais stadione vykusių renginių buvo 1935 m. liepos 17-31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada - viso pasaulio lietuvių sporto šventė-sąskrydis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. 1969 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai, užbaigti 1979 m. rugpjūtį. Vietoj medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją. Dviejuose aukštuose įrengta 12 000 sėdimų vietų. Nuo 1983 m. stadionas ir šalia stovinti Kauno sporto halė sudaro vieningą ansamblį, 1992 m. pavadintą S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru.
Nepriklausomybės Laikotarpis ir Rekonstrukcijos
2004 m. stadionas buvo perstatytas „Vėtros“ klubo iniciatyva ir tapo pirmuoju privačiu stadionu Lietuvoje po 1990 m. Iš pradžių jame tilpo beveik 3600 žiūrovų, bet 2005 m. talpa buvo padidinta. Tačiau 2010 m. vasarą „Vėtros“ komandai iširus dėl finansinių sunkumų, LFF perėmė stadiono valdymą. 2011 m. vasarą stadionas buvo rekonstruotas, padidinta talpa ir išklota dirbtinė veja. Po rekonstrukcijos stadionas atidarytas 2011 m. rugsėjo 10 d.
Taip pat skaitykite: Fabijoniškių futbolo stadiono ateities vizija
Talpa ir Infrastruktūra
Šiuo metu LFF stadionas talpina apie 5 tūkstančius žiūrovų. Planuojama praplėsti tribūnas ir apdengti jas stogu, taip padidinant talpą iki daugiau nei 8 tūkstančių vietų. Vietoje mažosios treniruočių aikštelės būtų įrengtas nepilnų matmenų futbolo maniežas. Atlikus šiuos patobulinimus, stadionas atitiktų UEFA 4 kategorijos reikalavimus.
2015 metais modernizuotas stadiono apšvietimas, kuris atitinka poreikius aukštos kokybės televizijos transliacijoms. Praėjusiais metais stadione paklota naujausios kartos dirbtinė danga, kuri kasmet įvertinama ekspertų iš užsienio ir turi aukščiausią, FIFA dviejų žvaigždučių kokybės standarto sertifikatą.
Reikšmė Lietuvos Futbolui
LFF stadionas yra svarbus Lietuvos futbolo centras, kuriame vyksta įvairios rungtynės ir renginiai. Čia žaidžia ne tik profesionalūs futbolininkai, bet ir mėgėjai bei vaikai. Stadione taip pat vyksta kultūriniai renginiai, pavyzdžiui, Lietuvos dainų šventės metu vykusi Šokių diena „Sodauto“.
Tarptautiniai Reikalavimai ir Rekonstrukcijos Planai
Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA) patvirtinus paramą rekonstrukcijos projektui, ruošiamasi įrengti dirbtinės dangos aikštę. LFF stadiono rekonstrukcijos projekte numatyta atnaujinti stadioną, kad šis atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus. Pagal UEFA stadionų taisykles, oficialios rinktinių varžybos gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione.
Ateities Vizijos
Ateities planuose numatyta praplėsti rytinę tribūną, kuri būtų apdengta stogu, taip padidinant stadiono talpą iki 8 tūkstančių vietų. Vietoje mažosios treniruočių aikštelės būtų įrengtas nepilnų matmenų futbolo maniežas. Atlikus šiuos patobulinimus, stadionas galėtų atitikti UEFA 4 kategorijos reikalavimus. Juos įgyvendinus stadione būtų galima rengti UEFA Čempionų lygos ar Europos lygos varžybas nuo grupių etapo iki pusfinalio.
Taip pat skaitykite: LFF stadionas matė Portugalijos pergalę
Ronaldo Vizitas ir Stadiono Populiarumas
Vienas įdomesnių epizodų, susijusių su LFF stadionu, nutiko, kai fotografas Elvis Žaldaris dirbo šalia šoninės linijos Portugalijos rinktinės treniruotės metu. Cristiano Ronaldo pasidomėjo, ar fotografas yra iš Lietuvos, ir paklausė, kiek žmonių talpina LFF stadionas. Šis trumpas pokalbis parodo, kad net ir pasaulinio lygio žvaigždės domisi Lietuvos futbolo infrastruktūra.
Bilietai į rungtynes LFF stadione dažnai būna išperkami iš anksto, ypač kai žaidžia tokios žvaigždės kaip Cristiano Ronaldo. Tai rodo didelį susidomėjimą futbolu Lietuvoje ir poreikį turėti didesnį ir modernesnį stadioną.
Taip pat skaitykite: Dariaus ir Girėno stadiono svarba futbolui