Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas. Tai dalis kultūros, istorijos ir nacionalinio identiteto. Nuo pirmųjų žingsnių tarpukario Lietuvoje iki šių dienų, krepšinis išgyveno pakilimus ir nuosmukius, triumfo akimirkas ir skaudžius pralaimėjimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio istoriją, paliesdami ir santykius su Čekijos krepšiniu, bei išskirdami svarbiausius įvykius ir asmenybes.
Pirmieji žingsniai: 1920-1939 metai
Lietuvos krepšinio istorijos pradžia siekia 1920 m. Tačiau iki 1935 metų, stokojant specialistų ir tinkamų sporto salių, komandos pasiekimai buvo kuklūs. Lūžis įvyko 1935 m., kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas, atvykę iš JAV, ėmėsi ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje.
Į čempionatą Lietuvos rinktinė vyko kaip autsaiderė, tačiau netikėtai iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą. Šis laimėjimas įpareigojo Lietuvą rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, vadovaujama Prano Lubino, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Antroji Svajonių rinktinė: 1992-1996 metai
Atgimstančios valstybės chaose, krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas, kurios suvienydavo žmones prie televizorių ekranų. Po „Žalgirio“ triumfo 1989 m., sirgaliai ištroško naujų dramų ir pergalių.
Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Rinktinės branduolį sudarė „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis iš NBA ir Arūras Karnišovas, baigęs NCAA kovas. Prieš pat atranką, į rinktinės trenerio postą buvo pakviestas Vladas Garastas iš Čekijos, kuris stabilizavo komandą. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą).
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai Pasaulio Čempionate
Po įspūdingos olimpinės bronzos, 1993 m. komanda patyrė šaltą dušą - nepateko į Europos čempionatą, o tuo pačiu ir į 1994 m. Pasaulio pirmenybes. Tačiau 1995 m. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje buvo iškovota bronza.
Jono Kazlausko rinktinės etapas: 1997-2001 metai
1997 m. prasidėjo Jono Kazlausko era. Pirmieji rezultatai buvo vidutiniški: 6 vieta Europoje 1997 m. ir 7 vieta Pasaulio čempionate 1998 m. 1999 m. rinktinėje žaidė Arvydas Sabonis ir Šarūnas Jasikevičius, tačiau ketvirtfinalyje kelią užkirto Ispanijos rinktinė. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza.
2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos rinktinė pralaimėjo Latvijai, o Jonas Kazlauskas atsistatydino.
Stabili Antano Sireikos era: 2003-2006 metai
2003 m. Lietuvos rinktinė, vadovaujama Antano Sireikos, iškovojo Europos čempionato auksą Švedijoje, po 64 metų pertraukos. 2004 m. Atėnų olimpiadoje komanda užėmė ketvirtąją vietą, o 2005 m. Europos čempionate - penktąją. 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje rinktinė užėmė 7 vietą, po kurios A. Sireika paliko komandą.
Atgimimas, netikėtumai ir nesėkmės: 2007-2011 metai
2007 m. prie rinktinės vairo stojus Ramūnui Butautui, Europos čempionate Ispanijoje buvo iškovota bronza. 2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuva pateko į ketvertuką, tačiau liko be medalių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio pasiekimai lyginant su Rusija
2009 m. Europos čempionatas buvo vienas skaudžiausių Lietuvos krepšiniui. Rinktinė, neturėdama ryškiausių žvaigždžių, patyrė pralaimėjimų seriją. Ramūnas Butautas atsistatydino, o jį pakeitė Kęstutis Kemzūra. 2010 m. Pasaulio čempionate Turkijoje Lietuva iškovojo bronzą.
2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Nepaisant didelių lūkesčių, ketvirtfinalyje buvo patirtas pralaimėjimas Makedonijai.
Jono Kazlausko sugrįžimas ir trenerių kaita: 2013-2021 metai
2013 m. Jonas Kazlauskas sugrįžo į rinktinės trenerio postą ir iškovojo sidabro medalius Europos čempionate Slovėnijoje. 2014 m. Pasaulio čempionate komanda užėmė ketvirtąją vietą, o 2015 m. Europos čempionate vėl iškovojo sidabrą.
2016 m. olimpiadoje Lietuva buvo sutriuškinta Australijos rinktinės, o Jonas Kazlauskas antrą kartą paliko trenerio postą. Nuo 2017 m. rinktinei vadovavo Dainius Adomaitis, tačiau pasiekimai buvo kuklūs. Po nesėkmingo Pasaulio čempionato 2019 m., D. Adomaitis atsistatydino.
2021 m. rinktinė, vadovaujama Dariaus Maskoliūno, apmaudžiai pralaimėjo atrankoje į Tokijo olimpines žaidynes Slovėnijai. D. Maskoliūnas paliko rinktinę. Šiuo metu rinktinei vadovauja Kazys Maksvytis.
Taip pat skaitykite: Savaitgalio eismo taisyklės Čekijoje
Lietuvos ir Čekijos krepšinio santykiai
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos krepšinio istorijai, svarbu paminėti ir santykius su Čekijos krepšiniu. Šalys ne kartą susitiko aikštelėje, tiek draugiškose, tiek oficialiose rungtynėse.
Vienas iš pavyzdžių - 2014 m. Lietuvos aštuoniolikmečių (U18) vaikinų rinktinės pergalė prieš bendraamžius iš Čekijos. Šios rungtynės buvo pasiruošimas Europos čempionatui.
Taip pat, Vladas Garastas, kuris treniravo Lietuvos rinktinę 1992 m. olimpiadoje, buvo pakviestas iš Čekijos. Tai rodo, kad tarp šalių egzistuoja bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi.
Svarbiausi dešimtmečio įvykiai
15min sporto skyriaus žurnalistai atrinko dešimt skaudžiausių Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimų, kurie įsirėžė į atmintį:
- 2004 m. pralaimėjimas Italijai Atėnų olimpiados pusfinalyje.
- 1995 m. pralaimėjimas Jugoslavijai Europos čempionato finale.
- 2011 m. pralaimėjimas Makedonijai Europos čempionato ketvirtfinalyje.
- 2007 m. pralaimėjimas Rusijai Europos čempionato pusfinalyje.
- 1999 m. pralaimėjimas Ispanijai Europos čempionato ketvirtfinalyje.
- 2008 m. pralaimėjimas Ispanijai Pekino olimpinių žaidynių pusfinalyje.
- 2001 m. pralaimėjimas Latvijai Europos čempionato aštuntfinalyje.
- 2019 m. pralaimėjimas Prancūzijai Pasaulio čempionate.
- 2017 m. pralaimėjimas Graikijai Europos čempionato aštuntfinalyje.
- 1993 m. pralaimėjimas Baltarusijai, lėmęs nepatekimą į Europos čempionatą.