Įvadas
Lietuvos ir Estijos futbolo istorijos yra glaudžiai susijusios, ypač tarpukario laikotarpiu, kai Baltijos šalys varžėsi Baltijos taurės turnyruose. Šiandienos straipsnyje panagrinėsime šių šalių futbolo raidą, tarpusavio rungtynių istoriją ir svarbiausius įvykius.
Pirmieji žingsniai ir tarpukario laikotarpis
Lietuvos futbolo rinktinė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes sužaidė tarpukariu. Iki išvykos į Estiją lietuviai dideliu pasiekimų bagažu pasigirti negalėjo. Rinktinė buvo sužaidusi ketverias tarpvalstybines rungtynes, ir visos jos baigėsi pralaimėjimais.
1924 m. Lietuvos rinktinė debiutavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kur patyrė skaudų pralaimėjimą 0:9 prieš Šveicariją. Po savaitės, tame pačiame stadione, lietuviai pralaimėjo Egiptui 0:10. Vis dėlto, ketvirtosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvija Kaune baigėsi garbingesniu rezultatu - 2:4.
Nepaisant to, estai į Lietuvos atstovus žiūrėjo pagarbiai. Estijos sporto laikraštyje „Eesti Spordileht“ pasirodė didelis straipsnis apie būsimąją akistatą, o Lietuvos futbolo rinktinės nuotrauka tapo pagrindiniu titulinio puslapio akcentu. Pristatyme buvo prisiminta ir Estijos futbolininkų viešnagė Kaune 1923 m. birželį. Svečių delegacijai įspūdį paliko lietuvių surengtas priėmimas - salė buvo išpuošta Estijos ir Lietuvos vėliavomis, ryte stalas buvo nukrautas vaišėmis, o vakare surengtas banketas. Be to, anot „Eesti Spordileht“, kiekvieną Estijos rinktinės žingsnį ant stadiono vejos sekė daugiau nei pustuzinis fotografų bei du operatoriai.
Tame pačiame straipsnyje išsamiai papasakota ir apie tolimesnį Lietuvos futbolo vystymąsi. Teigiama, jog po rungtynių su Estija lietuviai pradėjo sparčiai progresuoti, o nemažą dalį žaidimo stiliaus jie perėmė būtent iš estų. Prisimintos ir klubinio futbolo akistatos: pavyzdžiui, paminėta, jog 1923 m. rudenį Klaipėdoje viešėjo Talino „Kalev“ ekipa ir su uostamiesčio MTV sužaidė dvejas rungtynes. Dar galima paminėti ir tai, ko straipsnyje nebuvo: dar 1922 metais Kaune viešėjo Talino TJK komanda. Spalio 10 d.
Taip pat skaitykite: Lietuvos-Estijos futbolo dvikova
Stebina estų laikraštyje „Eesti Spordileht“ ir itin tikslus Lietuvos olimpinės futbolo rinktinės nuotykių aprašymas: straipsnio autorius žinojo apie tai, jog rinktinė į Paryžių vyko keliais skirtingais traukiniais, Belgijoje turėjo problemų dėl vizų, Prancūzijos sostinę pasiekė 4 val. ryto, kai rungtynės kitą dieną numatytos 14 val. Be viso to, aprašyta ir tai, jog rinktinėje dėl skuboto išvykimo negalėjo žaisti klaipėdiečiai ir ją sudarė vien Kauno futbolininkai, kurie, nepaisant pralaimėjimo 0:9, turėjo dvi progas įmušti. Geru žodžiu Lietuvos futbolininkai paminėti ir kalbant apie susitikimą su Latvija (2:4). Nors buvo prognozuota triuškinanti latvių pergalė, dėl jos jie turėjo gerokai paplušėti, o lietuviai antrąjį kėlinį netgi laimėjo 1:0! Tiesa, kitą dieną sostinių dvikovoje Kaunas - Ryga patirtas triuškinantis pralaimėjimas 0:7.
Tai, jog estai lietuvius vertino rimtai, rodo ir jų sudėtis. Komandos sudėtyje rungtynėse su Lietuva nebuvo nė vieno rinktinės debiutanto, o net 8 iš 11 estų žaidė ir prieš metus vykusioje rinktinių dvikovoje Kaune (0:5). Nors estai, tarsi atsilygindami už šiltą priėmimą Kaune, stengėsi neatsilikti ir Taline (lietuviai nakvojo geriausiuose viešbučiuose, jiems buvo organizuojamos ekskursijos po muziejus, teatrus, jais aktyviai domėjosi ir spauda), prieš rungtynes nebuvo apsieita be didelio nesusipratimo. Vietos orkestras neturėjo Lietuvos himno natų ir nemokėjo jo sugroti. Vietoj to orkestras sugrojo paradinį maršą, kuris vis tiek buvo pristatytas kaip „Tautiška giesmė“. Tiesa, tam tikrą šunybę estams iškrėtė ir patys lietuviai.
Mūsiškiams ji buvo visai ne liūdnoji, nors mačo pradžioje teko atlaikyti aktyvias estų atakas. Dukart varžovų smūgis pralėkė virš skersinio, keletą kartų varžovų bandymus smūgiuoti atlaikė V. Balčiūnas. Tačiau lietuviai, nors ir žaidė vadinamuoju „antru numeriu“, aktyviai mėgino ne tik paspausti varžovus, bet ir išeiti į kontratakas. 12 minutę smūgis iš toli pralėkė visai netoli vartų, o maždaug 20 rungtynių minutę po puikaus tolimo perdavimo V. Nopensas išsiveržė vienas prieš vartininką ir smūgiavo į vartus. Estijos rinktinės vartų sargas Augustas Lassas šį smūgį atlaikė, tačiau kamuolys atšoko niekeno nedengiamam V. Krigui ir šis iš baudos aikštelės smūgiavo taikliai. Lietuva priekyje, 1:0!
Sutrikę estai akivaizdžiai nesitikėjo tokio posūkio - jų atakos nutrūkdavo dar ankstyvose fazėse, o lietuviai, tai pajautę, dar turėjo puikią progą ir padvigubinti rezultatą - 36 minutę V. Po ilgosios pertraukos vaizdas aikštėje pernelyg nepakito - pavojingesnių epizodų prie mūsų vartų nebuvo, o kartkartėmis pamėgindavome nustebinti ir patys - pavyzdžiui, 59 min. V. Nopensas turėjo dar vieną šansą, tačiau jo smūgiuotą kamuolį sugavo A. Lassas.
Apskritai, anot estų, vienintelis žaidėjas, jų rinktinės gretose nusipelnęs gerų žodžių, buvo Oskaras Üprausas, vis mėginęs priimti kamuolį ir suardyti lietuvių gynybą. Galiausiai bandymai davė rezultatą - kairiajame krašte rungtyniavęs puolėjas (arba, to meto terminais, kone tiesiogiai išverstais iš anglų kalbos - „kairysis sparninis“) išsisuko iš penkių Lietuvos rinktinės žaidėjų globos ir iš gana artimo nuotolio nuginklavo V. Anot laikraščio „Rytas“, po įvarčio „publika pradėjo tiek smarkiai šūkauti, jog, rodėsi, lūš suolai, plyš oras“.
Taip pat skaitykite: Akistata: Lietuva prieš Estiją
Visgi šis epizodas lietuvių neišmušė iš pusiausvyros. Estai, mėgindami užpulti, palikdavo vis platesnes erdves gynyboje, o Lietuvos rinktinei to ir tereikėjo. Bandymai kontratakuoti galiausiai virto trečiuoju rungtynių ir antruoju lietuvių įvarčiu - apie 70 rungtynių minutę V. Nopensas vėl prasimušė pro varžovų gynėjus, tačiau jam kelią pastojo vartininkas ir vienas iš gynėjų. Tačiau čia kamuolys surado laisvą likusį V. Kaip pastebi „Rytas“, po šio momento estai pradėjo pastebimai nervintis, nusiminė ir publika.
Tiesa, tai anaiptol nereiškia, jog rungtynių pabaiga buvo rami - Estijos futbolininkai galėjo pajausti antrą kvėpavimą, kai prieš save raudoną kortelę išvydo V. Nopensas, šiame mače aktyvus buvęs visur. Visgi net ir likę dešimtyje, lietuviai ne tik atlaikė visus varžovų mėginimus, tačiau ir patys dar du kartus pamėgino kontratakuoti. Arčiausiai lygiųjų išplėšimo savo komandai buvo O. Üprausas, tačiau jo smūgis nepasiekė tikslo galvą kyštelėjus vienam iš mūsišių gynėjų.
Estijoje šis pralaimėjimas buvo priimtas su griežtomis replikomis. Spaudoje šios rungtynės buvo įvardytos kaip senosios estų kartos „gulbės giesmė“ ir užsiminta būtinybė jauninti rinktinę. Kažkur girdėta, ar ne?
Nepaisant tokio jiems skaudaus pralaimėjimo, o mums - saldžios pergalės, gerų lietuvių ir estų santykių šios rungtynės nesugadino. Vaišių metu šeimininkai svečiams įteikė sidabrinę taurę antrosioms Lietuvos-Estijos tarpvalstybinėms rungtynėms pažymėti, o lietuviai estams atsakė tuo pačiu. Beje, kitą dieną įvyko ir Talino - Kauno rungtynės.
Tokia buvo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės pirmoji tarpvalstybinė pergalė. Apskritai pergalės jausmas visada yra saldus - ar prieš šimtmetį, ar šiuo metu, kai tarpvalstybinių rungtynių skaičius jau seniai siekia kelis šimtus kartų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ir Estijos šansai
Lietuvos futbolo istorija - tai istorija apie atkaklumą ir meilę sportui, kuris, nepaisant sunkumų, išlieka viena populiariausių sporto šakų šalyje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
Pokario laikotarpis ir nepriklausomybės atkūrimas
Po 1990 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m.
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Lietuvos ir Estijos rungtynių statistika po nepriklausomybės
Lyg tyčia, daugiausiai kartų bent trissyk kamuolį į vartus lietuviai siuntė žaisdami su Estija, kuri leido nutraukti ir ilgiausią seriją trečiadienį. Iš viso nuo 1990-ųjų Lietuva su Estija žaidė 22 kartus ir beveik trečdalyje rungtynių - septyniose - pelnė tris ir daugiau įvarčių. Estai figūruoja ir lietuviams vaisingiausių įvarčiais rungtynių sąrašo viršūnėje. Štai 1995 m. gegužę Baltijos taurės susitikime Rygoje Lietuvos rinktinė, kurią tuomet treniravo Benjaminas Zelkevičius, estams atskaitė net septynių įvarčių pamoką ir laimėjo 7:0, taip užfiksuodama geriausią visų laikų pasiekimą - septynių įvarčių Lietuvos futbolininkai nebuvo pelnę net tarpukariu.
Įdomu tai, kad rekordinėse rungtynėse visus įvarčius pelnė skirtingi žaidėjai ir nė vienas lietuvis nepasižymėjo bent dubliu. Estijos pavadinimas Lietuvos rinktinės rekordų knygos puslapiuose mirga ir kitose eilutėse. Po nepriklausomybės atgavimo lietuviai tris sykius varžovams atseikėjo po 5 tikslius smūgius ir visus kartus tai padarė žaisdami su estais - 1995 (5:0), 2001 (5:2) ir 2003 (5:1) metais. Dvejos pastarosios rungtynės vyko Baltijos taurėje, o 1995-ųjų akistatą lietuviai laimėjo Europos čempionato atrankoje. Dar sykį Lietuvos rinktinė į estų vartus mušė keturis sykius (1991 m.), o dukart šiauriniams kaimynams atseikėjo po tris tikslius smūgius (1994 ir 2020 m.).
Visi atvejai, kai Lietuvos rinktinė pelnė 3 įvarčius (nuo 1990 m.)
| Data | Varžovas | Rezultatas | Vyr. treneris |
|---|---|---|---|
| 1991-11-15 | Estija | 4:1 | B.Zelkevičius |
| 1992-07-12 | Latvija | 3:2 | A.Liubinskas |
| 1993-04-14 | Albanija | 3:1 | A.Liubinskas |
| 1994-05-25 | Čekija | 3:5 | A.Liubinskas |
| 1994-07-29 | Estija | 3:0 | A.Liubinskas |
| 1995-05-20 | Estija | 7:0 | B.Zelkevičius |
| 1995-10-11 | Estija | 5:0 | B.Zelkevičius |
| 1996-11-03 | Indonezija | 4:0 | B.Zelkevičius |
| 1998-06-29 | Andora | 4:0 | K.Latoža |
| 1998-12-14 | Bosnija ir Hercegovina | 4:2 | K.Latoža |
| 2001-07-04 | Estija | 5:2 | B.Zelkevičius |
| 2003-07-03 | Estija | 5:1 | A.Liubinskas |
| 2003-09-10 | Farerų salos | 3:1 | A.Liubinskas |
| 2004-08-18 | Rusija | 3:4 | A.Liubinskas |
| 2004-09-08 | San Marinas | 4:0 | A.Liubinskas |
| 2006-11-15 | Malta | 4:1 | A.Liubinskas |
| 2008-08-20 | Moldova | 3:0 | J.Couceiro |
| 2008-09-06 | Rumunija | 3:0 | J.Couceiro |
| 2009-02-11 | Andora | 3:1 | J.Couceiro |
| 2011-08-10 | Armėnija | 3:0 | R.Žutautas |
| 2020-10-07 | Estija | 3:1 | V.Urbonas |
Dabartinė situacija
Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) klasifikacijoje Lietuva užima 97 vietą, o Estija - 77-ąją.
Lietuvos rinktinė "Baltijos taurę" yra laimėjusi aštuonis kartus, šešis kartus turnyro nugalėtojais tapo Latvijos futbolininkai bei tris - Estijos komanda.