Futbolas Lietuvoje ir Estijoje turi gilias šaknis, o tarpusavio rungtynės - tai ne tik sportinis iššūkis, bet ir istorijos, kultūros bei politikos atspindys. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos ir Estijos futbolo rungtynių istoriją nuo pat pirmųjų susitikimų tarpukariu iki šių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius, žaidėjus ir tendencijas.
Futbolo užuomazgos ir pirmieji susitikimai tarpukariu
Lietuvos futbolo istorija prasidėjo XX a. pradžioje, o pirmosios komandos susikūrė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1921 m. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. 1923 m. Lietuvos sporto lyga buvo priimta į FIFA.
Estijoje futbolas taip pat pradėjo populiarėti panašiu metu. Tarpukariu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
1924 m. rugpjūčio 24-ąją Lietuvos rinktinė iškovojo pirmąją savo pergalę! Iki išvykos į Estiją didele patirtimi ar tuo labiau skambiais laimėjimais futbole lietuviai pasigirti negalėjo. Rinktinė buvo sužaidusi ketverias tarpvalstybines rungtynes, ir visos jos baigėsi pralaimėjimais. Nepaisant tokių rezultatų, estai į Lietuvos atstovus žiūrėjo pagarbiai. Estijos sporto laikraštyje „Eesti Spordileht“ pasirodė didelis, kone du puslapius apimantis straipsnis apie būsimąją akistatą, o Lietuvos futbolo rinktinės nuotrauka tapo pagrindiniu titulinio puslapio akcentu.
Baltijos taurės svarba
Baltijos taurė tapo svarbiausiu turnyru tarpukario Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Iš viso Lietuvos rinktinė "Baltijos taurę" yra laimėjusi aštuonis kartus, šešis kartus turnyro nugalėtojais tapo Latvijos futbolininkai bei tris - Estijos komanda. Šis turnyras ne tik leido išsiaiškinti stipriausią komandą regione, bet ir stiprino tarpvalstybinius ryšius.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Futbolas sovietinės okupacijos metais
Po 1940 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m. olimpinėse žaidynėse Seule Arvydas Janonis, Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas ir Vytautas Sukristovas tapo olimpiniais čempionais.
Nepriklausomybės atkūrimas ir naujas etapas
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos futbolo federacija 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose.
Išskirtiniai žaidėjai ir įsimintinos rungtynės
Per visą Lietuvos ir Estijos futbolo istoriją buvo daug išskirtinių žaidėjų, kurie paliko ryškų pėdsaką. Lietuvoje tokie žaidėjai kaip Valdas Ivanauskas, Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas garsino šalies vardą užsienyje ir nacionalinėje rinktinėje.
Kalbant apie Lietuvos ir Estijos tarpusavio rungtynių istorija, tai ji - itin turtinga. Du Arvydo Novikovo ir vienas Grato Sirgėdo tikslus smūgis prie Lietuvos rinktinės pavadinimo trečiadienį uždegė skaičių, kurio nematėme dar nuo tada, kai nacionalinę šalies komandą treniravo Raimondas Žutautas.
Štai 1995 m. gegužę Baltijos taurės susitikime Rygoje Lietuvos rinktinė, kurią tuomet treniravo Benjaminas Zelkevičius, estams atskaitė net septynių įvarčių pamoką ir laimėjo 7:0, taip užfiksuodama geriausią visų laikų pasiekimą - septynių įvarčių Lietuvos futbolininkai nebuvo pelnę net tarpukariu.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Šiandien Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinės dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, siekdamos gerinti savo pozicijas FIFA reitinguose ir patekti į svarbiausius Europos ir pasaulio čempionatus.
Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) klasifikacijoje Lietuva užima 97 vietą, o Estija - 77-ąją.
Lietuvos rinktinės įvarčių rekordai prieš Estiją
Lyg tyčia, daugiausiai kartų bent trissyk kamuolį į vartus lietuviai siuntė žaisdami su Estija, kuri leido nutraukti ir ilgiausią seriją trečiadienį. Iš viso nuo 1990-ųjų Lietuva su Estija žaidė 22 kartus ir beveik trečdalyje rungtynių - septyniose - pelnė tris ir daugiau įvarčių. Estai figūruoja ir lietuviams vaisingiausių įvarčiais rungtynių sąrašo viršūnėje.
Po nepriklausomybės atgavimo lietuviai tris sykius varžovams atseikėjo po 5 tikslius smūgius ir visus kartus tai padarė žaisdami su estais - 1995 (5:0), 2001 (5:2) ir 2003 (5:1) metais. Dvejos pastarosios rungtynės vyko Baltijos taurėje, o 1995-ųjų akistatą lietuviai laimėjo Europos čempionato atrankoje.
Dar sykį Lietuvos rinktinė į estų vartus mušė keturis sykius (1991 m.), o dukart šiauriniams kaimynams atseikėjo po tris tikslius smūgius (1994 ir 2020 m.).
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje