Lietuvos krepšinis yra populiariausia sporto šaka šalyje, turinti gilias tradicijas ir didelį pasiekimų bagažą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio istoriją Europos čempionatuose, pradedant nuo pat pirmųjų žingsnių ir iki šių dienų.
Krepšinio pradžia Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais, o 1938 m. - moterų rinktinė su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas ir pirmieji Europos čempionatai
Krepšinio iškilimas Lietuvoje prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione. Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė.
1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas Rygoje
Šis čempionatas buvo istorinis Lietuvai, nes jame pirmą kartą dalyvavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir iškart tapo čempione. Rinktinę treniravo F. Kriaučiūnas. Čempionate dalyvavo 8 komandos, kurios varžėsi vieno rato sistema. Lietuva laimėjo visas 5 rungtynes ir užtikrintai tapo čempione. Pranas Talzūnas buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
1938 m. Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje
Šiame čempionate dalyvavo 5 komandos, kurios varžėsi vieno rato sistema. Lietuva laimėjo 3 rungtynes ir užėmė antrąją vietą, iškovodama sidabro medalius. Lietuvos moterų rinktinę treniravo F. Kriaučiūnas.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas Kaune
1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Lietuva, būdama čempionato šeimininke, turėjo didelį pranašumą. Čempionate dalyvavo 8 komandos, kurios varžėsi vieno rato sistema. Lietuva laimėjo visas 7 rungtynes ir antrą kartą iš eilės tapo Europos čempione. Mykolas Ruzgys buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju. Prezidentas Valdas Adamkus gyvai stebėjo ir 1939, ir 2003 m. Lietuvos triumfą. Stovimas bilietas į Europos čempionato rungtynes kainavo 1,5-2 litus, o sėdimų vietų bilietas - 2,5-5 litus. Tarp krepšinio gerbėjų, stebėjusių istorinį Lietuvos rinktinės triumfą Europos čempionate, buvo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Pokario laikotarpis ir dalyvavimas SSRS rinktinėje
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva neteko nepriklausomybės ir buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Lietuvos krepšininkai negalėjo atstovauti savo šaliai tarptautinėse varžybose, tačiau jie žaidė SSRS rinktinėje ir pasiekė nemažai pergalių. Nauja krepšininkų karta - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 m. tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. M. Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) tapo Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, o 1972 m. - pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Žymūs Lietuvos krepšininkai SSRS rinktinėje
- Stepas Butautas: Europos čempionas (1947, 1951, 1953), olimpinis vicečempionas (1952).
- Justinas Lagunavičius: Europos čempionas (1947, 1951, 1953), olimpinis vicečempionas (1952).
- Kazys Petkevičius: Europos čempionas (1947, 1953), olimpinis vicečempionas (1952).
- Modestas Paulauskas: Europos čempionas (1965, 1967, 1969, 1971), pasaulio čempionas (1967), olimpinis čempionas (1972).
- Sergejus Jovaiša: Pasaulio čempionas (1982), Europos čempionas (1979, 1981).
- Valdemaras Chomičius: Pasaulio čempionas (1982).
- Arvydas Sabonis: Pasaulio čempionas (1982).
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai
1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, o 1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos - narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, o 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, o 1996 m. - jaunimo rinktinė.
1995 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas Atėnuose
Šiame čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi Jugoslavijai. Šarūnas Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP).
2003 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas Švedijoje
Šis čempionatas buvo vienas sėkmingiausių Lietuvos krepšinio istorijoje. Lietuvos rinktinė, treniruojama A. Sireikos, tapo Europos čempione, finale įveikusi Ispaniją. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP). Prezidentas Valdas Adamkus gyvai stebėjo ir 1939, ir 2003 m. Lietuvos triumfą.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Skaudžiausi pralaimėjimai Lietuvos rinktinės istorijoje
Nors Lietuvos krepšinio istorijoje buvo daug pergalių, tačiau netrūko ir skaudžių pralaimėjimų. 15min pristato dešimt skaudžiausių Lietuvos rinktinės pralaimėjimų istorijoje:
- Lietuva - Italija (2004 m.): Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalis, kuriame Italija laimėjo 100:91.
- Lietuva - Jugoslavija (1995 m.): Europos čempionato finalas, kuriame Jugoslavija laimėjo 96:90.
- Lietuva - Makedonija (2011 m.): Europos čempionato ketvirtfinalis, kuriame Makedonija laimėjo 67:65.
- Lietuva - Ispanija (2008 m.): Pekino olimpinių žaidynių pusfinalis, kuriame Ispanija laimėjo 91:86.
- Lietuva - Rusija (2007 m.): Europos čempionato pusfinalis, kuriame Rusija laimėjo 86:74.
- Lietuva - Ispanija (1999 m.): Europos čempionato ketvirtfinalis, kuriame Ispanija laimėjo 74:72.
- Lietuva - Latvija (2001 m.): Europos čempionato aštuntfinalis, kuriame Latvija laimėjo 94:76.
- Lietuva - Slovėnija (2021 m.): Olimpinės atrankos finalas, kuriame Slovėnija laimėjo 96:85.
- Lietuva - Prancūzija (2019 m.): Pasaulio čempionato ketvirtfinalis, kuriame Prancūzija laimėjo 78:75.
- Lietuva - Baltarusija (1993 m.): Europos čempionato atrankos rungtynės, kuriose Baltarusija laimėjo 88:80.
Lietuva ir Europos krepšinio čempionato organizavimas
Lietuva dukart organizavo Europos vyrų krepšinio čempionatus - 1939 ir 2011 m. Jeigu LKF gautų teisę organizuoti „EuroBasket 2029“ grupių turnyro etapą, jis vyktų Vilniuje arba Kaune. 1939 ir 2029-uosius skiria 90 metų distancija. Per šį laiką Lietuvos visuomenė išgyveno begalę istorinių kataklizmų, tačiau sugebėjo išlaikyti savo autentiškumą, susigrąžinti nepriklausomybę, o krepšinis iki šiol dažnam lietuviui yra kur kas daugiau nei žaidimas. Tai - neatsiejama lietuvio tapatybės ir DNR dalis.
1939 m. Europos čempionatas Lietuvoje
Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuota 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti lygiai prieš 86 metus - 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas, kurio garbei vėliau buvo pavadinta Tarpžemyninė Joneso taurė, spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“ Tuomet čempionatas vyko vieno rato sistema - aštuonios rinktinės sužaidė po 7 rungtynes. Kaip paaiškėjo vėliau, auksą atnešusiomis rungtynėmis Lietuvai tapo jau pirmasis mačas su Latvijos rinktine.
2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje
Norą surengti 2011 m. Europos čempionatą LKF pareiškė dar 2003 m. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) šį norą palaimino 2005 m. Paskelbus, kad Lietuvoje vyks Europos čempionatas, 2005 m. Lietuvos prezidento pareigas ėjo Jo Ekscelencija Valdas Adamkus. 2011 m. Lietuvos prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Paskelbus, kad Lietuvoje vyks „EuroBasket 2011“ renginys, visoje šalyje pradėtos statyti modernios arenos, kuriose krepšinis žaidžiamas ir šiandien. Tuomet arenos išdygo Šiauliuose (2007 m.), Panevėžyje (2008 m.), Alytuje, Klaipėdoje, Kaune (2011 m.). 2011 m. Europos krepšinio čempionatas buvo pirmasis istorijoje, kuriame dalyvavo net 24 rinktinės.
Lietuvos krepšinio perspektyvos
FIBA savo verdiktą dėl 2029 m. Europos čempionato organizavimo planuoja paskelbti 2025 m. gegužę. Kaip bebūtų, reikia suprasti, kad Lietuvoje geriausiu atveju vyktų tik grupės varžybos, kuriose ir žaistų Lietuvos rinktinė. Kartu su Lietuva kandidatų šalių sąraše - Ispanija, Slovėnija Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai. Čempionato formato keisti neplanuojama - jame ir toliau dalyvautų 24 rinktinės.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
LKF prezidentas M. Balčiūnas teigė: „Mūsų darbas toks - daryti viską, kad krepšinis augtų, stiprėtų, o renginiai - viena iš priemonių. Matome, kokį indėlį turėjo 2011-ųjų čempionatas, kokia infrastruktūra iškilo. Dabar formą turime paruoštą, reikia turinio, o turinys yra renginiai.“