Krepšinis Lietuvoje - viena populiariausių sporto šakų, turinti gilias tradicijas ir didžius pasiekimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio istoriją nuo pat ištakų iki šių dienų, prisimindami svarbiausius įvykius, asmenybes ir pergales.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Steponas Darius
Krepšinio istoriją Lietuvoje galima pradėti skaičiuoti nuo 1925 m., kai Lietuvos rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Rygoje prieš Latvijos rinktinę. Visgi, krepšinio pradininku Lietuvoje laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius.
Steponas Darius, gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, ne tik garsus lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs per Atlantą lėktuvu „Lithuanica“, bet ir aktyvus sportininkas bei sporto propaguotojas. Emigravęs į JAV, jis įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Klaipėdos krašto užėmime ir aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt.
Jis buvo ne tik sportininkas, bet ir treneris, teisėjas, Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas, dalyvavęs tarptautinėse varžybose. S. Darius išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Jis paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
S. Darius aktyviai dalyvavo įvairiose sporto veiklose:
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
- Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis, 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
- Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m.).
- Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
- Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
- Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, kur pelnė sidabrą ieties metime.
Pirmieji Žingsniai: 1922-1940 Metai
Oficialiai krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Steponas Darius ir Karolis Dineika. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinės, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.
1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais, o 1938 m. - moterų rinktinė su Estijos krepšininkėmis. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA.
Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
Lietuvos krepšinio aukso amžius prasidėjo 1937 m., kai Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais Pranu Talzūnu ir Feliksu Kriaučiūnu tapo Europos čempione. Pranas Talzūnas buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju. Ši pergalė suteikė Lietuvai teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune.
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama Felikso Kriaučiūno.
1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Tais pačiais metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vedama Mykolo Ruzgio, kuris buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju, antrą kartą tapo Europos čempione.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Šios pergalės įtvirtino Lietuvą kaip krepšinio šalį ir įkvėpė naują kartą krepšininkų.
Lietuvos Krepšinis Sovietų Sąjungos Sudėtyje: 1940-1990 Metai
1940 m. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, prasidėjo sovietizacija, kuri palietė ir sportą. Buvo nutraukti tarptautiniai sporto ryšiai, sustabdyta Tautinio olimpinio komiteto ir sporto federacijų veikla. Kūno kultūros rūmus pakeitė Kūno kultūros ir sporto komitetas prie Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos.
Nepaisant to, krepšinis Lietuvoje išliko populiarus. Nauja krepšininkų karta (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius) žaidė SSRS rinktinėse ir tapo Europos (1947 m.) bei olimpinių vicečempionais (1952 m.). Justė Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, o 1960 ir 1962 m. - Europos čempione. Modestas Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) tapo Europos ir 1967 m. - pasaulio čempionu, o 1972 m. - pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. Angelė Rupšienė 1976 ir 1980 m. laimėjo olimpinį aukso medalį, o Vida Beselienė - 1980 m. Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir Arvydas Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempionais.
Kauno „Žalgiris“ 1947 m. tapo SSRS čempionais, o 1953 m. laimėjo SSRS taurę. Vėliau „Žalgiris“ vėl tapo čempionais 1985 ir 1986 m.
Nors Lietuvos sportininkai negalėjo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose, jie garsino šalies vardą būdami SSRS rinktinių nariais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Lietuvos Krepšinio Atgimimas: Nuo 1990 Metų Iki Šių Dienų
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinio federacija atkūrė narystę FIBA. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė tapo čempione. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Kauno „Žalgiris“ 1998 m. laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę, o 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Lietuvos krepšinis ir toliau sėkmingai vystosi, o Lietuvos krepšininkai garsina šalies vardą visame pasaulyje.
Lietuvos Studentų Krepšinis
Studentų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias 1922 m. Lietuvos universitetas Kaune, atidarytas 1922 m. vasario 16 d., tapo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštąja mokykla. Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais, įskaitant sportą.
1922 m. lapkričio 14 d. įkurtas „Achilo“ sporto klubas, kuris tapo pirmuoju Lietuvos akademinio jaunimo sportiniu sambūriu.
Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS - tarptautinėse varžybose. 1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai.
1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba. 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba.
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai, o 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse - 14 Lietuvos studentų.
1993 m. liepos 8 d. Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 25 sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiados ir „Sportas visiems“ festivaliai.
2006 m. dvi Lietuvos studentų krepšinio komandos dalyvavo šeštajame Europos universitetų krepšinio čempionate Portugalijoje. Šiaulių universiteto krepšininkai iškovojo bronzos medalius, o Vytauto Didžiojo universiteto komandai atiteko čempionato auksas.
Žymūs Lietuvos Krepšininkai ir Treneriai
Lietuvos krepšinis išugdė daug žymių krepšininkų ir trenerių, kurie garsino šalies vardą visame pasaulyje. Tarp jų:
- Arvydas Sabonis: Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas. Išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus.
- Šarūnas Marčiulionis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pirmasis lietuvis ir pirmasis iš buvusios SSRS, žaidęs NBA.
- Modestas Paulauskas: Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas.
- Stepas Butautas: 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m. olimpinių žaidynių vicečempionas.
- Kazys Petkevičius: 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m. olimpinių žaidynių vicečempionas.
- Valdemaras Chomičius: Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1979, 1985) čempionas.
- Rimas Kurtinaitis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas.
- Šarūnas Jasikevičius: 2003 metų Europos čempionas, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas. Tituluočiausias lietuvis Eurolygoje - keturis kartus tapo jos čempionu (2003-2005, 2009).
- Vladas Garastas: Nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos.
- Feliksas Kriaučiūnas: Lietuvos krepšinio istorijos pradininkas ir treneris.