Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą, dažnai vadinamas antrąja religija. Šis straipsnis apžvelgia krepšinio raidą Lietuvoje, Latvijoje, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Krepšinio atsiradimas Lietuvoje
Krepšiniui Lietuvoje įsitvirtinti nereikėjo daug laiko. Pirmieji žingsniai žengti apie 1921 m. Jau kitais metais pasirodė ir pirmoji knygelė apie krepšinį. 1922 m. lapkričio 23 d. įvyko pirmosios oficialios varžybos. Netrukus pradėti rengti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai.
Po kelerių metų Lietuva žengė ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda. Deja, pirmuosius susitikimus lietuviai pralaimėjo rezultatais 20:41 ir 12:47. Tuo metu susidomėjimas krepšiniu šiek tiek sumažėjo, jį užgožė futbolas. Padėtis tęsėsi iki 1934 m., kai buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai, kuriuose įrengta daugiafunkcinė sporto salė. Tais pačiais metais Lietuva pateikė prašymą būti priimta į FIBA (Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją). Palaipsniui krepšinis pradėjo atgauti prarastas pozicijas. Tačiau rezultatai tarptautinėje arenoje (1935 m. pralaimėtos trečiosios varžybos Latvijai - 10:123) rodė, kad dar reikia daug nuveikti.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Kalbant apie krepšinio ištakas Lietuvoje, būtina paminėti legendinį lakūną Steponą Darių, kuris laikomas vienu iš krepšinio pradininkų šalyje. S. Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje. Būdamas maždaug 11 metų, su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje kelerius metus gyveno Niuarke, vėliau persikėlė į Čikagą. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Į Lietuvą S. Darius grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Norėdamas padėti atkuriant valstybę, 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu.
S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
S. Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ buvo vienas pirmųjų leidinių apie šią sporto šaką lietuvių kalba. Jis taip pat inicijavo pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą 1922 m. ir įkūrė Lietuvos beisbolo lygą 1926 m. S. Darius žaidė pirmąsias Lietuvos futbolo rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija 1923 m.
S. Darius dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje 1922 m. balandžio 23 d., žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. dalyvavo pirmajame Lietuvos ledo ritulio čempionate, žaidė čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).
S. Darius pelnė sidabrą ieties metime pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate.
Lietuvos krepšinio rinktinės kelias į pripažinimą
Padėtį radikaliai pakeitė 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai ir 1936 m. į šalį atvykęs Berlyno olimpiados čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas. Amerikos lietuvių įtakoje Lietuvos krepšinis pradėjo ženkliai tobulėti.
1937 m. Latvijos sostinėje Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas. Jame pakviesta dalyvauti ir Lietuva, kurios galimybės tuo metu buvo labai miglotos. Jau pirmosiose rungtynėse, daug kam netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje - po buvusių penkių iš eilės nesėkmių prieš Latviją. Kartu ji įkvėpė ir tolesniems žygiams: viena po kitos buvo nugalėtos dar trys rinktinės ir finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Tokiu būdų visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva. Negana to, 1938 m. Lietuvos krepšininkės laimėjo Europos sidabrą. Šalis per trumpą laiką tapo krepšinio valstybe.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Po dvejų metų Lietuvai, kaip nugalėtojai, priklausė teisė rengti Europos čempionatą. Jame norą dalyvauti pareiškė 17 rinktinių (1937 m. dalyvavo vos aštuonios). Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta brangiai kainavusi Kauno sporto halė. Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties, į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės.
Lietuvos rinktinės pagrindą sudarė JAV lietuviai su Pranu Lubinu priešakyje. Čempionatas startavo 1939 m. gegužės 22 d. Lietuvos ir Latvijos akistata. Ją po labai atkaklių varžybų laimėjo lietuviai. Būtent ši kova buvo pati svarbiausia ir lemtinga iškovojant čempionų titulą. Ilgametis Lietuvos krepšinio istorijos tyrinėtojas Stanislovas Stonkus savo knygoje „Lietuvos krepšinis“ rašė: P. Lubinas, įmetęs lemtingą metimą, vėliau sakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio“. Vėliau sekusios nesunkios pergalės dar prieš šešias varžoves tebuvo formalumas. Lietuva apgynė titulą ir antrą kartą tapo Europos čempione. Pirmenybių uždarymą stebėjo net 12 tūkst. žiūrovų.
Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu ayžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad šis titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo. Įdomu tai, kad pirmaisiais metais Lietuvoje krepšinis buvo populiaresnis tarp moterų negu tarp vyrų. Viena iš Lietuvos pergalių 1939 m. čempionate buvo ypatingai įspūdinga, Suomija buvo sutriuškinta net 112:9.
Pasiruošimas 1939 m. Europos čempionatui
Lietuvos krepšininkai ruoštis trečiajam Europos čempionatui pradėjo anksti, net anksčiau negu buvo pradėta statyti Kauno sporto halė. Iki čempionato pradžios dar buvo likę pusė metų, o rinktinė 1938 metų lapkričio 4 dieną jau surengė pirmąją treniruotę.
Kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas (ši institucija tuo metu atliko dabartines Lietuvos krepšinio federacijos funkcijas) sudarė dvidešimties kandidatų sąrašą ir treneriu paskyrė 1937 metų Europos čempioną Feliksą Kriaučiūną. Trenerio padėjėju buvo paskirtas 1936 metų olimpinis čempionas Pranas Lubinas, Lietuvoje irgi likęs po Tautinės olimpiados. Kaip ir dar vienas visą 1938-1939 metų sezoną Lietuvoje praleidęs ir Kauno klubuose žaidęs Amerikos lietuvis Mykolas Ruzgys.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Po Naujųjų metų prie rinktinės prisidėjo ketvirtas lietuvių kilmės amerikietis Balys Giedraitis. Deja, jis kovo mėnesį per Lietuvos čempionato rungtynes patyrė sunkią traumą ir žemyno pirmenybėse dalyvauti negalėjo. Užtat pavasarį rinktinė sulaukė naujo pastiprinimo iš JAV - likus kelioms savaitėms iki Europos čempionato į Kauną atvyko Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. Tad per trečiąsias žemyno pirmenybes Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo net penki lietuvių kilmės amerikiečiai.
Rinktinei ruošiantis nepavyko išvengti ir nesklandumų. 1939 metų sausio 14 dieną iš vyriausiojo trenerio pareigų oficialiai atsistatydino F.Kriaučiūnas. Pasitraukus F.Kriaučiūnui vyriausiojo trenerio pareigas perėmė P.Lubinas.
Ruošdamasi čempionatui Lietuvos komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Abejos įvyko dar žiemą, o lietuvių varžovai buvo tradiciniai: latviai ir estai. Šios dvikovos privertė sunerimti, nes latviams Rygoje buvo pralaimėta 18:29, o estai Kaune nugalėti tik 20:18. Kita vertus, per šias rungtynes nežaidė P.Lubinas, tuo metu į Lietuvą dar nebuvo atvykę J.Jurgėla ir V.Budriūnas.
Gegužės 22 dieną per pirmąsias Europos čempionato rungtynes į Kauno sporto halės aikštę įbėgo kitokia Lietuvos rinktinė - daug stipresnė. Ir tai buvo įrodyta per septynias Lietuvoje vykusio turnyro dienas.
1939 m. Europos čempionato rungtynės
Lietuva - Latvija 37:36
Lietuvos krepšininkai kaip pirmenybių šeimininkai turėjo teisę pasirinkti, su kuo nori žaisti paskutinę varžybų dieną. Lietuviai nusprendė desertui palikti dvikovą su italais, su kuriais kovojo ir kuriuos nugalėjo 1937 metų Europos čempionato finale.
Kita tvarkaraščio dalis buvo sudaroma traukiant burtus, o jie lėmė, kad jau pirmajame ture Lietuvos rinktinei reikėjo išbandyti jėgas su kaimyne ir nuolatine varžove Latvija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent šis mačas, o ne Lietuvos ir Italijos rungtynės buvo tikrasis čempionato desertas.
Lietuvos komanda pelnė pirmąjį rungtynių tašką, o po kelių minučių jau pirmavo 6:1. Sporto halę sausakimšai užpildę sirgaliai nujausdami sėkmę pašėlo iš džiaugsmo, tačiau švęsti dar buvo per anksti. Latviai ne tik greitai pavijo mūsiškius, bet ir laimėjo pirmąjį kėlinį 17:15. Antrajame kėlinyje virš Lietuvos rinktinės pradėjo telktis dar tamsesni debesys. Latviai surengė kelias sėkmingas atakas ir nutolo 27:21. Likus žaisti apie 30 sekundžių latvis Alfredas Krauklis įmetė baudą ir jo komanda atsidūrė priekyje 36:35. Vis dėlto per likusią pusę minutės kamuolys buvo pristatytas P.Lubinui ir jis užbaigė ataką pergalingu metimu. Latviams dar vienam atsakui laiko neliko.
Lietuva - Estija 33:14
„Iš tiesų, tai greičiau atrodė draugiškos, eilinės tarpvalstybinės rungtynės, o ne Europos pirmenybių kova, kurioje buvo daug kas lemiama“, - nusistebėjo „Lietuvos aidas“, kai lietuviai be didelio vargo ir didelės įtampos įveikė kitus gerai pažįstamus varžovus estus.
Kas laimės, abejonių neturėjo likti dar nesibaigus pirmajam kėliniui, kai Lietuvos rinktinė pirmavo 16:0, o estų milžinas, aukščiausias čempionato žaidėjas Ralfas Vikstenas (198 cm) surinkęs keturias pražangas (toks tada buvo pražangų limitas) atsisėdo ant atsarginių suolo. Vis dėlto estai dar patampė atsipalaidavusių lietuvių nervus ir antrajame kėlinyje sumažino atsitikimą 11:18. Tačiau tada į aikštę grįžo antrojo kėlinio pradžioje nežaidęs P.Lubinas ir estų ūpas vėl buvo atšaldytas.
Lietuva - Lenkija 46:18
„Toks žaidimas, kokį vakar sukūrė mūsų rinktinė, galima visai drąsiai vadindti klasišku. Užvakar lenkų rodytas prieš prancūzus judrumas, staigūs perbėgimai ir jautrūs mėtymai - viskas buvo suvaldyta nepaprastai tankaus mūsiškių dengimo. Dengimas yra kaip tik pagrindinė mūsų ekipos stiprybė. O puolamieji veiksmai mūsų rinktinėje buvo tiesiog neatginami. Visa buvo daroma labai greiat, bet kartu apdairiai ir tiksliai, deriniai pinti staigūs, ir dėl to progų taškamsdaryti buvo apsčiai. Labai gaila, kad vakar mūsiškiams gerokai nesisekė mėtyti“, - po lietuvių pergalės trečiojo turo rungtynėse su lenkais pagyras žarstė „Lietuvos aidas“.
Tiesa, pirmuosius taškus įmetė ne lietuviai - varžovai pirmavo 3:0. Tačiau pranašumu svečiai džiaugėsi labai trumpai. Mūsų komanda atsakė 10 taškų iš eilės, dar pirmajame kėlinyje nutolo 25:6 ir nepaliko lenkams nė mažiausių iliuzijų iškovoti pergalę.
Lietuva - Prancūzija 47:18
Tačiau visi būgštavimai buvo išsklaidyti per kelias pirmąsias minutes ir Lietuvos rinktinė Kauno sporto halėje šventė dar vieną įtikinamą pergalę. Lietuvos komanda jau mačo pradžioje nurūko į priekį 9:2, po to 17:4, pirmąjį kėlinį laimėjo 23:6 ir ramiai galėjo leisti į aikštę atsarginius. „Ne, tai buvo kažkas nepaprasta!“, - įveikus prancūzus žodžių komptimentams pritrūko „Lietuvos aidas“.
Lietuva - Vengrija 79:15
Penktąją čempionato dieną Kauno sporto halėje susirinko neįprastai mažai žiūrovų - Lietuvos ir Vengrijos rinktinių rungtynes stebėjo vos apie 7,5 tūkstančio žmonių. Krepšinio aistruoliai taip įprato prie pergalių prieš stipriausias Europos komandas, kad viena autsaiderių Vengrijos rinktinė jiems jau nebuvo rimtas dirgiklis.
Atrodo, kad vengrai nebuvo rimtas dirgiklis ir Lietuvos krepšininkams, kurie žaidė atsipalaidavę ir persvarą didino gana vangiai - sužaidus pusę pirmojo kėlinio Lietuvos rinktinė pirmavo tik 14:8. Vis dėlto lietuviai šiaip ne taip išsijudino ir kėlinį laimėjo jau kur kas solidesniu skirtumu 29:9. Antrojo kėlinio viduryje atlikus kelis keitimus aikštėje neliko nė vieno lietuvių kilmės amerikiečio ir iki mačo pabaigos žaidė vien Lietuvoje užauginti krepšininkai. Jie per paskutines 7 minutes varžovams neleido įmesti nė vieno taško. Skirtumas per tą laiką padidėjo nuo 58:15 iki 79:15.
Lietuva - Suomija 112:9
Kad lietuviai nugalės suomius, niekas neabejojo. Prieš šias rungtynes vienintelis klausimas buvo ar Lietuvos rinktinė leis pailsėti lyderiams, ar žais geriausios sudėties ir sieks rekordų. Lietuvos rinktinės starto penketui išsirikiavus aištės viduryje, visiems žiūrovams tapo aišku - mūsų krepšininkai sieks rekordo. Taip ir atsitiko. Lietuviai pasiekė pergalę 112:9 ir išbraukė iš rekordininkų sąrašo kaimynus latvius. Šimtąjį tašką 35-ąją rungtynių minutę pelnė Zenonas Puzinauskas.
Lietuva - Italija 48:15
Kai čempionato šeimininkai nusprendė paskutiniame ture žaisti su italais, jie tikriausiai negalvojo, kad šios rungtynės jau nieko nelems. Tačiau atsitiko būtent taip - svarbiausias klausimas buvo atsakytas dar šeštajame ture, kuriame Latvijos rinktinė po pratęsimo nusileido Estijai ir nuo varžybų lyderės, nė sykio nesuklupusios Lietuvos ekipos atsiliko dviem taškais.
Nors lietuviams rungtynės nieko nelėmė, laimėti buvo garbės reikalas, todėl krepšininkai neleido sau atsipalaiduoti. Jie vėl nuo pirmojo ginčo griebė jautį už ragų ir nuosekliai didino pranašumą: 7:0, 14:2, 26:4. Skirtumas galėjo būti dar didesnis, bet antrajame kėlinyje varžovai pradėjo žaisti itin lėtai, galvodami tik apie vieną - kaip nepraleisti taškų. „Baigiamosios rungtynės buvo laimėtos taip pat įspūdingai, net įspūdingiau, negu ankstesnės“, - rašė laikraštis „Fiziškas auklėjimas“.
1939 m. Europos čempionato uždarymas ir galutinė rikiuotė
Iškart po šių rungtynių, paskutiniųjų čempionate įvyko varžybų uždarymas. Trečiojo Europos čempionato nugalėtojams Lietuvos krepšininkams buvo įteikta Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įsteigta dovana - sidabrinė, gintarais papuošta kraičio skrynia. Antrąją vietą užėmusiems latviams atiteko Švietimo ministro, trečiąją vietą iškovojusiems lenkams - Kauno burmistro, ketvirtoje vietoje likusiems prancūzams - Kūno kultūros rūmų direktoriaus dovana.
Birželio 8 dieną sporto halėje stebint keturiems tūkstančiams krepšinio aistruolių Europos čempionai buvo pagerbti dar kartą. Jiems buvo įteiktos asmeninės A.Smetonos dovanos - vardiniai laikrodžiai, kitų organizacijų, įmonių ir pavienių asmenų dovanos.
Galutinė rikiuotė: 1. Lietuva, 2. Latvija, 3. Lenkija, 4. Prancūzija, 5. Estija, 6. Italija, 7. Vengrija, 8. Suomija.
Rezultatyviausi žaidėjai: 1. H.Veskila (Estija) - 116, 2. V.Šmitas (Latvija) - 108, 3. P.Lubinas (Lietuva) - 96, 4. V.Melderis (Latvija) - 89, 5. J. Rosselle (Prancūzija) - 78.
Lietuvos ir Latvijos diplomatinės krepšinio krizės
Gerus Lietuvos ir Latvijos kaimyninius santykius trečiajame XX a. dešimtmetyje temdė ne tik tautinių mažumų mokyklų abiejose valstybėse klausimai, bet ir krepšinis. Ilgą laiką po krepšiu Europoje dominavo latviai - jie tapo pačiais pirmaisiais žemyno čempionais, o Lietuvos krepšininkus triuškino nepadoriu taškų skirtumu: 1935 m. 123:10, 1936 m. 60:6. Todėl, kai 1937 m. antrasis Europos krepšinio čempionatas buvo rengiamas Rygoje, favoritai buvo aiškūs. Ir tai nebuvo lietuviai.
Todėl kai lietuviai vieną po kito įveikė visus varžovus, tarp jų - ir Lenkijos rinktinę, žaidimas dėl tuomečių šalių tarpusavio santykių buvo labai šiurkštus ir į viršų iškėlė Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įteiktą dovaną - didelę sidabrinę lėkštę, ir niekas dar nežinojo, kad netrukus ši lėkštė išprovokuos rimtą diplomatinį dviejų Baltijos sesių konfliktą.
Kaip rašo Leonas Karaliūnas knygoje apie čempionatą Rygoje, lietuviai po pergalės keletą dienų praleido Latvijos sostinėje ir 1937 m. gegužės 9 d. traukiniu išvyko į džiūgaujančią Lietuvą. Tik traukinyje komanda pastebėjo, kad nepasiėmė K. Ulmanio įteiktos lėkštės - ją čempionai netyčia paliko viešbučio kambaryje. Vienas delegacijos narių E. Racevičius skubiai išlipo iš traukinio Jelgavos stotyje ir kitu traukiniu grįžo į Rygą. Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą - viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems. Laiku pasirodęs E. Racevičius atsiėmė lėkštę ir pirmu traukiniu išvyko į Kauną. Tačiau latviai jautėsi įžeisti ir per atstovybę liepė pasiaiškinti. Paminėta ir tai, kad nesulaukusi deramo paaiškinimo Latvija nutrauks diplomatinius santykius su Lietuva. Lietuvos atstovai atsiprašė už šį incidentą, o spaudoje pasirodė labai teigiamas straipsnis apie Latvijoje rengtą čempionatą. Šį kartą krizę pavyko sėkmingai užgesinti.
Tačiau krepšinis kaimynėms vėl pakišo koją lygiai po dvejų metų ir šį kartą reikėjo kur kas kūrybiškesnių sprendimų latvių nusivylimui numalšinti. 1939 m. trečiasis Europos krepšinio čempionatas pagal taisykles vyko nugalėtojų šalyje - Lietuvoje, naujojoje Kauno sporto halėje Ąžuolyne. Kaip prisiminė tuometės rinktinės narys Eugenijus Nikolskis, krepšinio lygis nuo 1937 iki 1939 m. Europoje nepaprastai pakilo. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis Lietuvos ir Latvijos komandų mačas, kurį lietuviai laimėjo vos vieno taško skirtumu 37:36. Latvijos komanda tikrino rungtynių laiką, o vėliau parašė skundą, kad žaidėjai buvo apstumdyti. Po šių rungtynių Lietuvos ir Latvijos santykiai taip paaštrėjo, kad buvo atšauktos tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės rungtynės. Visgi Europos čempionais antrąkart tapo lietuviai, o sidabras atiteko latviams. Siekiant numalšinti aistras, buvo įsteigtas specialus prizas - Latvijos komanda pripažinta čempione be aukštaūgių.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas turnyruose ir pasiekimai
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.
Oficialūs turnyrai, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutiniai pasiekimai juose:
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
- 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas.
- 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
- 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas.
- 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1951 m. SSRS taurės varžybos.
- 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
- 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva.
- 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva.
- 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva.
- 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva.
- 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas.
- 1975 m. Baltijos taurės turnyras. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas.
- 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva.
#