Įvadas
Ledo ritulys Lietuvoje ir Lenkijoje turi turtingą ir įdomią istoriją, kuri apima tiek sėkmės akimirkas, tiek iššūkius. Ši sporto šaka abiejose šalyse išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau išliko populiari tarp sirgalių ir žaidėjų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos ir Lenkijos ledo ritulio istorijos momentus, atskleisdami ne tik pergales, bet ir sunkumus, su kuriais susidūrė šalies rinktinės ir klubai.
Ledo ritulio užuomazgos Lietuvoje
Ledo ritulys Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m. Kaune, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario Stepono Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla, kurioje entuziastai pradėjo žaisti šią sporto šaką. Iš pradžių buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis, kurio taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo.
Pirmosios oficialios ledo ritulio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų. Šias rungtynes 6:0 laimėjo LFLS. 1923-1924 m. žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų.
Pirmasis Lietuvos čempionatas
1926 m. buvo surengtas pirmasis Lietuvos ledo ritulio čempionatas, kuriame dalyvavo keturios Kauno komandos - LFLS, KSK, „Kovas“ ir „Makabi“. Pirmąjį Lietuvos čempionatą laimėjo LFLS, kurio sudėtyje žaidė tokie žaidėjai kaip A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius.
Augant ledo ritulio populiarumui Lietuvoje, augo žaidėjų meistriškumas, daugėjo klubų ne vien Kaune, bet ir kituose miestuose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ledo ritulio transliacijų gidas
Kęstučio Bulotos indėlis
Labai svarbų vaidmenį kanadietiško ledo ritulio vystyme ne vien Lietuvoje, bet ir visame regione suvaidino generolo Jono Bulotos sūnus, statybos inžinierius Kęstutis Bulota. K. Bulota Nepriklausomybės metais pasižymėjo ne vien tuo, kad suprojektavo pirmąjį Lietuvoje Valstybinį stadioną (kuris dabar vadinasi jam talkinusio S. Dariaus ir S. Girėno vardu), kad buvo pirmasis mūsų olimpietis, atstovavęs Lietuvai 1928 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Saint Morise, dviračių sporto, kojinio („futbolo“), greitojo čiuožimo, krepšinio („basketbolo“), ledo ritulio („hokėjaus“) ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje, bet jo iniciatyvos bei pastangų dėka kanadietiškas ledo ritulys galutinai įsitvirtino, kaip pati mėgstamiausia žiemos sporto šaka laisvoje Lietuvoje.
1926-1930 m. studijuodamas aukštojoje technikos mokykloje Šarlotenburge, Berlyne, Kęstutis Bulota aktyviai sportavo lenktyniaudamas greitojo čiuožimo rungtyse bei žaisdamas kanadietišką ledo rutulį Berlyno pačiūžų klubo (BSC - Hertha Berliner Sport-Club) komandoje. Galutinai sugrįžęs į Kauną, jis 1931 m. žaidė Kauno ASK (Akademinio sporto klubo) komandoje, o vėliau (1932-1935) įsitvirtino vieno stipriausių Kauno klubų - LFLS pagrindinėje sudėtyje, o 1932 m. vasario 27 d. Rygoje dalyvavo pirmose tarpvalstybinėse Lietuvos ledo ritulio rinktinės rungtynėse su Latvijos rinktine. 1935-1940 m. inž. K. Bulota daugiau laiko skyrė sporto organizaciniam darbui, teisėjavo, buvo LFLS Kauno klubo pirmininku.
Tarptautiniai susitikimai
1931 m. žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės Rygoje, Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą. 1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys.
1932 m. Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2). 1933 m. Kybartuose surengtos pirmosios tarptautinės rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eydtkuhnene (Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 m. Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0. 1935 m. Kauno studentai dalyvavo SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse (užėmė 3 vietą), 1937 m. vėl žaista su Karaliaučiaus ledo ritulininkais (Kaune 1:0, Karaliaučiuje 1:1). 1937 m. tarpvalstybinės rungtynės su Latvija Rygoje pralaimėtos 0:1 (Kaunas-Ryga 1:1).
Lietuvos rinktinės debiutas pasaulio čempionate
1938 m. Lietuvos ledo ritulio rinktinė debiutavo Europos bei pasaulio ledo ritulio pirmenybėse tuometinėje Čekoslovakijoje. Šis įvykis buvo reikšmingas Lietuvos ledo ritulio istorijoje, nes tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos rinktinė dalyvavo tokio aukšto lygio varžybose.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
1938 m. Lietuva priimta į LIHG (IIHF) ir Lietuvos rinktinė (A. Bačinskas, V. Dornas, J. Grigalauskas, V. Ilgūnas, Jocius, A. Hofmanas, V. Karalius, J. Klimas, A. Kuzmickas, B. Kuzmickas, A. Mačius, V. Matulevičius) dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15.
Prieš 1938 m. pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas.
Pagerbimas Prahoje
1938 metais Lietuvos respublika iškilmingai minėjo Nepriklausomybės akto 20-metį. Ta proga pirmenybių šeimininkai suorganizavo oficialų Lietuvos delegacijos, Lietuvos rinktinės ir visos Lietuvos pagerbimą.
Vasario 16 d., 20:00 val. vakare, vyko labai svarbios Čekoslovakijos ir JAV ketvirtfinalio rungtynės. Nors čekams tai buvo ypač svarbus mačas, tačiau jie nepagailėjo dėmesio ir parodė išskirtinę pagarbą mūsų šaliai, prieš pat rungtynių pradžią. Štvanico žiemos stadione tada buvo apie 10-12 tūkst. žiūrovų. Žiūrovams per garsiakalbius buvo pranešta, kad Lietuvos respublika šiandien švenčia savo 20-metį, ir ta proga ji bus iškilmingai pagerbta. Grojant specialiam maršui mūsų „geltoniukai“, kaip juos tada pavadino spauda, su trispalve iškilmingai įčiuožė, priekyje lydimi trijų Čekoslovakijos ledo ritulininkų su savo vėliava, ir visi apčiuožę garbės ratą išsirikiavo priešais tribūną, kurioje tarpe kitų aukštų svečių buvo ir Lietuvos Respublikos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotasis ministeris Čekoslovakijai Edvardas Turauskas. Čekoslovakijos ledo ritulio federacijos pirmininkas p. R. Kraffer pasakė iškilmingą sveikinimo kalbą prancūzų, o po to čekų kalba, ir draugiškumo ženklan Lietuvos komandos kapitonui Jurgiui Grigalauskui įteikė Čekoslovakijos vėliavą ir krištolinę vazą. Sugrojo abiejų tautų himnai. Lietuviai, kaip vienas, sušuko: „Čekoslovenku zdar!“ ir tuo pačiu maršu, kaip įčiuožė, buvo aplodismentais šiltai išlydėti. Lietuvos vėliavą priekyje nešė Lietuvos kariuomenės karo lakūnas, LFLS ledo ritulininkas ltn. Bronius Kuzmickas.
Pokario laikotarpis
Po II pasaulinio karo ledo rituliu ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas, Maskvoje įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2. 1947 m. Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate (C grupės varžybose 12:1 įveikė Užgorodo Spartakų, 1:5 pralaimėjo Maskvos Dinamo ir 0:2 - Archangelsko Vodnikui). 1948 m. Kauno Spartakas SSRS čempionato grupės varžybose liko paskutinis, bet Z. Ganusauskas, V. Bursevičius ir J. Pimpis buvo kviečiami į SSRS rinktinę. 1950 m. SSRS čempionato II grupės varžybose vėl žaidė Kauno Inkaras (t. p. paskutinė vieta), 1953 m. B klasės - Kauno Žalgiris (8 vieta). Vėliau sąjunginėje arenoje dar mėginta žaisti 1958, 1960 (B klasės Pabaltijo zonos varžybose Lietuvos rinktinė abu kartus užėmė 4 vietą) ir 1961 (turnyras nebaigtas). 1953 m. įvyko pirmasis Lietuvos ledo ritulio taurės turnyras. 1974 m. Lietuvos taurės finalo rungtynės tarp Kauno Inkaro ir Atleto pirmąkart surengtos ant dirbtinio ledo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. 1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Nepriklausomybės laikotarpis
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958) - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6). Nuo 1994 m. ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose (didžiausias laimėjimas - 1997-1998 pasaulio D grupės, 2007, 2010 II diviziono B grupės čempionai). 1995 m. Lietuvos rinktinė Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pasaulio čempionato C-2 grupės finale pralaimėjo Pietų Korėjai (5:2), rungtynes su Kroatija baigė lygiosiomis 3:3 (0:0, 0:2, 3:1) ir užėmė 2 vietą (D. Bauba buvo rezultatyviausias čempionate - 13 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai - ir gavo geriausiojo žaidėjo prizą, treneris V. Seninas). 1995 m. Elektrėnuose įvyko pirmasis oficialus IIHF turnyras Lietuvoje - pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionato C-2 grupės varžybos, trenerio V. Šliko vadovaujama rinktinė užėmė 1 vietą (5 pergalės iš 5 rungtynių, finale 4:2 įveikė Olandiją). 1996 m. pasaulio čempionato D grupės (taip buvo pervadinta C-2 grupė) turnyre, prasidėjusiame Kauno ledo rūmuose ir vykusiame Elektrėnuose bei Kaune (dalyvavo 8 rinktinės), Lietuvos rinktinė finale 3:1 įveikė Jugoslaviją (įvarčius pelnė D. Bauba, E. Bauba ir V. Škadausas) ir tapo turnyro nugalėtoja.
Ledo ritulys Lenkijoje
Ledo ritulys Lenkijoje taip pat turi senas tradicijas. Lenkijos ledo ritulio rinktinė yra dalyvavusi daugelyje pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių. Lenkijos klubai taip pat yra dalyvavę įvairiuose Europos turnyruose.
Lietuvos ir Lenkijos rungtynės
Lietuvos ir Lenkijos ledo ritulio rinktinės yra susitikusios daug kartų įvairiuose turnyruose ir draugiškose rungtynėse. Šios rungtynės dažnai būna įtemptos ir emocingos, nes abi šalys turi stiprias ledo ritulio tradicijas ir nori įrodyti savo pranašumą.
Vienas iš susitikimų įvyko Budapešte (Vengrija), 2018 m. Antrajame ture Lietuvos rinktinė net 1:9 (0:2, 0:5, 1:2) nepasipriešino lenkams. Tai buvo vienas gėdingiausių lietuvių pralaimėjimų prieš lenkus per istoriją.
Paskutinį kartą lietuviai prieš lenkus žaidė 2014 m. I-ojo diviziono B grupės čempionate Vilniuje ir pralaimėjo rezultatu 2:3. 2013 m. lietuviai lenkams nusileido 0:5, 2012 m. - 0:9, 2011 m. - 0:5, o 2006 m. sugebėjo nugalėti lenkus 2:1.
Dabartinė situacija
Šiuo metu ledo ritulys Lietuvoje ir Lenkijoje išgyvena permainų laikotarpį. Abi šalys stengiasi populiarinti šią sporto šaką, ugdyti jaunus talentus ir gerinti rinktinių rezultatus. Lietuvos ledo ritulio rinktinė šiuo metu žaidžia I diviziono B grupėje ir siekia sugrįžti į aukštesnį divizioną. Lenkijos ledo ritulio rinktinė taip pat siekia aukštesnių rezultatų ir stengiasi patekti į elitinį divizioną.