Lietuvos krepšinio lyga (LKL) - svarbi Lietuvos krepšinio dalis, šiemet mininti savo 25-ąjį jubiliejų. Per šį laikotarpį lygoje buvo daug įsimintinų akimirkų, asmenybių ir įvykių. Šis straipsnis skirtas apžvelgti LKL finalų istoriją, prisimenant svarbiausius momentus, lemiamus mačus ir intrigas, lydėjusias kovas dėl čempionų vardo.
LKL įkūrimas ir pirmieji sezonai
LKL buvo įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai susirinko aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubų atstovai. Tarp jų buvo Kauno „Žalgiris“, „Atletas“, „Drobė“, Vilniaus „Statyba“, Plungės „Olimpas“, „Šilutė“, Panevėžio „Lietkabelis“ ir Klaipėdos „Neptūnas“. Jie įkūrė Lietuvos krepšinio asociaciją - pirmąją profesionalią sporto organizaciją Lietuvoje.
Šeštasis sezonas (1999 metai): „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ 3:0
1999 metais LKL finale pirmą kartą žaidė Vilniaus klubas. Iššūkį nepakeičiamam šalies čempionui „Žalgiriui“ metė sostinėje krepšinio gyvenimą atgaivinęs „Lietuvos rytas“.
Vis dėlto finale varžovų jėgos buvo nelygios. „Žalgiris“ 1998-1999 metų sezone kaip tik išgyveno aukščiausio pakilimo tašką ir likus kelioms dienoms iki lemiamos šalies pirmenybių serijos buvo tituluotas stipriausiu Europos klubu - triumfavo Miunchene vykusiame Eurolygos finalo ketverto turnyre.
Žalgiriečius prieš pat LKL finalą užgriuvo sveikinimų lavina. Ji šiek tiek išmušė Kauno komandą iš ritmo, bet ne tiek, kad naujieji Eurolygos čempionai pralaimėtų bent vienerias LKL finalo rungtynes.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pirmąjį mačą Kaune „Žalgiris“ laimėjo 107:85, antrąjį Vilniuje - 73:72, trečiąjį Kaune - 89:79.
Beje, finalo serijoje nebuvo išvengta kurioziško nesusipratimo. Mat tą sezoną LKL galiojo dviejų legionierių limitas, tačiau „Žalgiriui“ buvo padaryta išimtis - kad komanda galėtų geriau pasiruošti Eurolygos varžyboms, jai per rungtynes leista registruoti tris užsieniečius.
Ši išimtis turėjo galioti tiktai kol „Žalgiris“ žaidė Eurolygoje. Tačiau tarptautinėms kovoms pasibaigus, per LKL finalą Kauno ekipa vis tiek registravo visus tris užsieniečius. Apie tai, kad galioja dviejų legionierių limitas, visi paprasčiausiai pamiršo.
„Žalgiris“ per visą 1998-1999 metų LKL sezoną nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Šio rezultato daugiau nepavyko pakartoti nei „Žalgiriui“, nei jokiai kitai komandai.
„Žalgirio“ lyderiai: S.Štombergas, T.Edney, A.Bowie. Treneris J.Kazlauskas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
„Lietuvos ryto“ lyderiai: Š.Jasikevičius, A.Giedraitis, R.Šiškauskas. Treneris Š.Sakalauskas.
Septintasis sezonas (2000 metai): „Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ 3:1
Dar prieš septintojo LKL sezono pradžią buvo aišku: Lietuvos krepšinyje atsirado nauja galinga jėga - „Lietuvos ryto“ klubas. Tačiau pirmenybių išvakarėse net ir patys vilniečiai rimtai netikėjo galį nutraukti „Žalgirio“ dominavimą, o jų treneris Alfredas Vainauskas (1999 metų lapkritį jį pakeitė Šarūnas Sakalauskas) kalbėjo, kad komandos tikslas yra nepralaimėti finalo serijos sausu rezultatu.
LKL reguliarusis sezonas tarsi patvirtino, kad aiškus finalo favoritas yra „Žalgiris“ - kauniečiai laimėjo visas ketverias tarpusavio rungtynes su „Lietuvos rytu“. Pergalių serija buvo pratęsta pirmoje finalo dvikovoje Kaune, kurią irgi įtikinamai laimėjo „Žalgiris“ 105:83.
Tačiau po to viskas apsivertė aukštyn kojomis ir tris iš eilės pergales iškovojo „Lietuvos rytas“: 75:70 (Vilniuje), 83:82 (Kaune) ir 70:65 (Vilniuje).
„Lietuvos rytui“ nieko nereikėjo mąstyti: komanda ėjo teisingu keliu ir nužygiavo iki galo. Varžovai puikiai pažįsta vieni kitus, o nugalėjo sumanesni, lankstesni“, - apie LKL finalo seriją kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Vladas Garastas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Prarastas LKL čempionų titulas užbaigė J.Kazlausko šešerių metų darbo „Žalgiryje“ etapą. „Po tokio sezono kiekvienas treneris turėtų išeiti“, - pareiškė J.Kazlauskas ir net neatvyko į LKL uždarymą.
2000 metais pirmą kartą buvo išrinktas naudingiausias atkrintamųjų varžybų žaidėjas. Treneris Š.Sakalauskas.
„Žalgirio“ lyderiai: E.Žukauskas, M.Žukauskas, T.Masiulis. Treneris J.Kazlauskas.
Aštuntasis sezonas (2001 metai): „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ 3:2
Trečiasis „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dramos veiksmas buvo labai panašus į antrąjį. Tik pagrindiniai veikėjai pasikeitė vaidmenimis.
„Lietuvos rytas“ pirmą kartą tapo LKL reguliaraus sezono nugalėtoju ir laimėjo trejas iš ketverių rungtynių su „Žalgiriu“, o po to nugalėjo pagrindinį varžovą pirmajame finalo mače Vilniuje 86:73.
Kaune „Žalgiris“ išlygino serijos rezultatą, palaužęs vilniečius 84:80, o per likusias trejas rungtynes abi komandos visiškai pamiršo svetimos aikštės kompleksą ir skynė pergales išvykose.
Trečiąsias rungtynes Vilniuje „Žalgiris“ laimėjo 87:73. Ketvirtajame mače Kaune nugalėjo „Lietuvos rytas“ 69:59.
Paskutinioji dvikova „Lietuvos ryto“ arenoje iš pradžių klostėsi pagal Vilniaus komandos sukurtą scenarijų, bet tik iki tos akimirkos, kai 23-iąją min. traumą patyrė Robertas Javtokas (tik prieš pat finalą kitą traumą išsigydžiusiam „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui skilo dešinės pėdos kaulas).
Vilniečiai trečiojo kėlinio pradžioje dar pirmavo 52:41, bet susižeidus R.Javtokui Kauno ekipa pakilo į lemiamą šturmą, tvirtai perėmė iniciatyvą ir nugalėjo 74:66.
„Žalgirio“ lyderiai: D.Slanina, S.Woodberry, G.Chyžniakas. Treneris A.Vainauskas.
Devintasis sezonas (2002 metai): „Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ 4:3
Prieš 2001-2002 metų sezoną LKL vadovai nusprendė pailginti finalo seriją ir 2002 metų pavasarį stipriausios Lietuvos komandos pirmą kartą kovojo iki keturių pergalių.
Naujovė pasiteisino su kaupu - sirgaliai iškart išvydo intriguojančią ir dramatišką seriją, kurioje prireikė visų septynerių rungtynių.
Reguliariojo sezono nugalėtoju tais metais tapo „Lietuvos rytas“, bet prieš pat finalą jėgų santykis pasikeitė. Vairuodamas motociklą sunkią avariją patyrė vidurio puolėjas Robertas Javtokas ir vilniečiai prarado vieną grėsmingiausių savo ginklų.
Daugelis krepšinio ekspertų net nedrįso prognozuoti, kaip ši netektis paveiks komandą: ar po krepšiais atsiras neužpildoma spraga, ar kiti žaidėjai susitelks ir rungtyniaudami dviguba energija kompensuos praradimą.
Finalas vyko keistai. Net šešerios iš eilės rungtynės baigėsi įtikinama kurios nors komandos pergale. Pirmąjį mačą Vilniuje laimėjo „Lietuvos rytas“ 79:64, antrąjį Kaune - „Žalgiris“ 77:63, trečiąjį Vilniuje - vėl „Lietuvos rytas“ 81:70.
Vilniečiai, atrodė, tvirtai perėmė serijos iniciatyvą per ketvirtąsias rungtynes, kurias Kaune triuškinamai laimėjo 90:68. Tačiau „Žalgiris“ iškart smogė atgal ir iš Vilniaus išsivežė pergalę 97:81, po to laimėjo savo aikštėje 72:62 ir išlygino serijos rezultatą 3:3.
Viso sezono puošmena tapo septintoji finalo dvikova. Tiesa, jos pradžioje atrodė, kad praėjusių šešerių rungtynių scenarijaus „į vienus vartus“ išvengti nepavyks - „Lietuvos rytas“ jau pirmajame kėlinyje pirmavo dviženkliu skirtumu, antrajame nutolo 16 taškų.
„Žalgiris“ nepanoro sutikti su tais, kurie spėjo pagalvoti, kad viskas jau baigta. Kauniečiai per trečiąjį kėlinį varžovams leido įmesti vos 2 taškus, o aidint ketvirtojo kėlinio sirenai tritaškį įmetęs kanadietis Shermanas Hamiltonas išlygino rezultatą 69:69. Per keturis kėlinius nė karto nepirmavęs „Žalgiris“ išplėšė teisę žaisti pratęsimą.
Per papildomas minutes paaiškėjo, kad gerokai daugiau jėgų išsaugojo šeimininkai. Treneris J.Kazlauskas.
„Žalgirio“ lyderiai: G.Chyžniakas, S.Woodberry, D.Šalenga.
2010 metų finalo serija: „Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“
Į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istoriją ilgam įstrigo 2010 metų finalo serija. Joje įprastai ginklus surėmė du nesutaikomi varžovai - Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“. Tačiau šioje finalo serijoje ypatingai didelį vaidmenį vaidino tai, kas vyko už aikštelės ribų.
Į finalą „Lietuvos rytas“ žengė pusfinalyje be didesnio vargo, serijos rezultatu 2:0, nugalėjęs Utenos „Juventus“ krepšininkus. Tuo tarpu „Žalgiris“ sulaukė rimtesnio pasipriešinimo. Pirmosiose pusfinalio rungtynėse žalgiriečiai tik per plauką - 83:81 - palaužė „Šiaulius“. Antrasis serijos mačas taip pat buvo atkaklus - 86:78.
Artėjant finalui, „Lietuvos ryto“ klubo valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas prognozavo, jog svarbiausi sezono mūšiai bus labai atkaklūs: „Žalgiris“ nori susigrąžinti titulą, todėl taip pat jaus įtampą. Kova bus labai atkakli ir rimta.“
„Žalgiris“ siekia keršto už pralaimėtą 2009 m. finalo seriją, kurioje „Lietuvos rytui“ buvo įkąsta vos kartą. Prabėgo metai, „Lietuvos ryte“ nebėra Chucko Eidsono, kuris 2009 m. Keršto labiausiai siekė Vladimiras Romanovas, kuris viso sezono metu, o ypatingai artėjant finalams, nevengė užgaulioti, pašiepti bei kitaip mėginti psichologiškai paveikti „Lietuvos ryto“ klubo vadovų. Priešprieša tarp dviejų komandų buvo labai stipriai įsiliepsnojusi.
Finalo seriją „Žalgiris“ pradėjo pergale „Siemens“ arenoje. Tadas Klimavičius per 28 minutes įmetė 22 taškus, atkovojo 9 kamuolius ir nutiesė „Žalgiriui“ kelią į pergalę 90:77.
Tačiau pirmajame susitikime pademonstruotas „Žalgirio“ puolimas visiškai išsiderino antrajame mače Kauno sporto halėje. „Lietuvos rytas“ sukaustė žalgiriečių puolimą ir laimėjo rungtynes 75:64. Daugiausiai problemų Dariaus Maskoliūno auklėtiniams padarė Kenanas Bajramovičius - 24 taškai (8/9 dvit.), 5 atkovoti kamuoliai ir 30 naudingumo balų.
Dramatiškas mūšis įvyko trečiajame serijos susitikime. Iki pat lemiamų akimirkų aikštelėje vyko atkakli kova. Likus žaisti 40 sekundžių, paskutinę atakos laiko sekundę, Martynas Gecevičius smeigė fantastišką tritaškį iš beveik devynių metrų, padidindamas „Lietuvos ryto“ persvarą iki 6 taškų (79:73). Netrukus Marcusas Brownas atsakė tolimu metimu (76:79). Prieš paskutinę „Žalgirio“ ataką ekipas skyrė 2 taškai. Ir staiga Lietuvos krepšinio padangėje nuvilnijo žaibas.
„Žalgirio“ savininkas V.Romanovas pareiškė, kad komandos treneris D.Maskoliūnas tyčia darė įtaką neigiamiems rungtynių rezultatams. Ant Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionų pakylos „Žalgirį“ nuvedęs strategas staiga buvo išspirtas.
Šis V.Romanovo žingsnis susilaukė didžiulio ažiotažo viešojoje erdvėje. Ekscentriškąjį „Žalgirio“ savininką prie kryžiaus kalė ne tik žurnalistai, tačiau ir ištikimiausi komandos sirgaliai. Internete pasirodė jų inicijuotos peticijos, kuriomis siekta pareikšti neigiamą nuomonę apie V.Romanovo vadovavimo principus.
Netikėtas trenerio atleidimas įpusėjus finalo serijai sudrebino ir visą „Žalgirio“ komanda. Pasirodė kalbos, kad žalgiriečiai planavo maištauti ir nežaisti ketvirtojo serijos mačo, tačiau šios galimybės buvo atsisakyta supratus, kad V.Romanovas galėtų kaip reikiant pakenkti krepšininkams, pasinaudodamas jų kontraktų sąlygomis.
Netrukus žibalo į ugnį papylė pats V.Romanovas. „Žalgiriui“ sukvietus žurnalistus į atvirą treniruotę ir pažadėjus paskelbti naują komandos strategą, prieš televizijos kameras pasirodymą surengė pats savininkas. Nuolat išsisukdamas nuo tiesioginio atsakymo apie naująjį strategą, V.Romanovas staiga spjovė: „Aš esu stebuklas." Likus valandoms iki ketvirtojo serijos mačo, apie savo pasitraukimą iš trenerio pareigų paskelbė Gvidonas Markevičius. Asistento pareigas ėjęs specialistas pareiškė, kad neketina perimti ekipos vairo ir palaiko D.Maskoliūną. „Žalgiris“ liko be trenerių.
Trenerio pareigas teko perimti komandos kapitonui D.Šalengai. Kartu su juo ir Šarūnu Sakalausku, kuris tada ėjo „Žalgirio“ sporto direktoriaus pareigas, kauniečiai savų sirgalių akivaizdoje sugebėjo išlyginti serijos rezultatą - nugalėti „Lietuvos rytą“ 83:70.
Penktosiose serijos rungtynėse ant „Žalgirio“ atsarginių žaidėjų suolelio patarimais žarstęsis V.Romanovas „Siemens“ arenoje susilaukė „šilto“ sutikimo. „Vilnius - ne beprotnamis. Ligonį - namo“, - tokie plakatai plėvesavo „Lietuvos ryto“ sirgalių tribūnose. Šeimininkai užtikrintai kontroliavo situaciją aikštelėje ir žengė trečiąjį žingsnį čempionų žiedų link - 89:75.
Be trenerio rungtyniavę „Žalgirio“ krepšininkai nesudėjo ginklų ir nepalūžo psichologiškai. Tą parodė šeštosios serijos rungtynės, kuriose „Žalgiris“, net ir be trenerio nurodymų, pademonstravo disciplinuotą ir kietą gynybą. „Siemens“ arena pirmą kartą serijoje buvo užpildyta sausakimšai. Audringai palaikomas savų sirgalių „Lietuvos rytas“ kontrolę septintosiose rungtynėse perėmė po didžiosios pertraukos. Per trečiąjį kėlinį „Žalgiris“ sukrapštė vos 9 taškus. To pakako, kad vilniečiai užtikrintai laimėtų lemiamą susitikimą ir triumfuotų dramatiškoje finalo serijoje - 80:71.
Visą seriją nuolatos plovę skandalai apie parduotas rungtynes svarbiausiems herojams - krepšininkams - buvo gerokai įgrisę. Po nesėkmės finalo serijoje „Žalgirio“ atakų organizatorius Mantas Kalnietis pareiškė: „Čia net nėra ką kalbėti. Tas pats Stepas priėjo po rungtynių, sako: „Mes nieko nepirkome“. Sakau: „Mes nepardavėme“.
Nuaidėjus finalinei sirenai, Steponas Babrauskas tada šoko į J.Vainausko glėbį. Abu vyrai tryško džiaugsmu - „Lietuvos rytas“ laimėjo sunkią, permainingą septynių rungtynių seriją, tapo LKL čempionu ir iškovojo kelialapį į Eurolygą. J.Vainauskas nepraleido progos suduoti atsaką jį nuolat užgauliojusiam V.Romanovui:„Serbai mane išmokė niekada nekovoti prieš silpnesnį. O nuo savęs galiu pridėti tik tiek - medinė širdis tikros niekada nenugalės. Sveikinu su antrąja vieta Lietuvos krepšinio čempionate.“