Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas. Tai aistra, kultūra ir tautinio identiteto dalis. Ši sporto šaka, atkeliavusi į Lietuvą XX a. pradžioje, greitai įsišaknijo ir tapo neatsiejama šalies gyvenimo dalimi. Nuo pirmųjų oficialių varžybų 1922 m. iki triumfo Europos čempionatuose ir įtakingų žaidėjų NBA, krepšinis Lietuvoje paliko gilų pėdsaką. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos momentus, pradedant tarpukario aukso amžiumi ir baigiant šių dienų kovomis tarptautinėse arenose, įskaitant ir susidūrimus su Madrido komandomis.
Tarpukario Krepšinio Aukso Amžius
Lietuvos krepšinio istorija neatsiejama nuo tarpukario laikotarpio, kai šalis išgyveno savo aukso amžių krepšinio aikštelėje. Tarpukariu rinktinę sustiprinęs iš JAV atvykęs užsienio lietuvių desantas padėjo pagrindus pirmosioms įsimintinoms mūsų šalies sporto pergalėms 1937-ųjų ir 1939-ųjų Europos čempionatuose. Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Pranas Lubinas ir Mykolas Ruzgys tapo tikromis žvaigždėmis savo tėvų gimtinėje. Šie krepšininkai, grįžę iš JAV, ne tik sustiprino rinktinę, bet ir įnešė naujų žaidimo elementų, padėjusių Lietuvai dominuoti Europos krepšinio arenoje.
1937 m. Lietuvos krepšinio rinktinė laimėjo pirmąjį Europos čempionato aukso medalį Rygoje. Čempionų laukė visa šalis, o pirmoji traukinio stotelė Lietuvoje buvo Joniškis, į kurį krepšininkų traukinys įpūškavo 1937-ųjų gegužės 9 dieną.
1939 m. Lietuvai buvo patikėta būti trečiųjų Europos pirmenybių šeimininke. Ruošiasi Kaunas. Pastatyta moderniška sporto halė. Varžybas stebėti galėjo apie 10000 žiūrovų. Ši halė stovi ir šiandien kaip gyva Lietuvos sportinio gyvenimo liudininkė. 1939 m. Lietuva pagaliau nugali Latviją (37:36). Rungtynes stebėjo 11000 žiūrovų. Lietuva antrą kartą iš eilės Europos krepšinio meisteris.
Kauno Sporto Halė: Krepšinio Šventovė
Gegužės 21 dieną sukanka 75 metai, kai 1939 metais prasidėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas Kaune. Būtent tą dieną duris atvėrė ir legendinė Kauno sporto halė. Kauno halė sutalpina iki 11 tūkst. Ji pastatyta per pusmetį. Pasak S. Karalevičiaus, didžiausias nuopelnas, kad Kaune iškilo tiems laikams labai moderni halė, tenka tuomečiam Kūno kultūros rūmų direktoriui, sporto veikėjui Vytautui Augustauskui-Augustaičiui.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Užsienio Lietuvių Indėlis
Nors Lietuva didžiuojasi savo krepšinio istorija, svarbu paminėti ir užsienio lietuvių indėlį. Tarpukariu rinktinę sustiprinęs iš JAV atvykęs užsienio lietuvių desantas padėjo pagrindus pirmosioms įsimintinoms mūsų šalies sporto pergalėms 1937-ųjų ir 1939-ųjų Europos čempionatuose.
Tačiau bendradarbiavimas už užsienio lietuviais nutrūko labai ilgam, prasidėjus II-ajam pasauliniam karui ir vėliau ant šalies užgriuvus geležinei uždangai. Tik po labai ilgo laiko tarpo, Sąjūdžio metais, žaisti į Lietuvą iš už Atlanto atvyko Jonas Karpis.
Prieš 1992-ųjų olimpines žaidynes kilo nauja audra, kuri, kaip netrukus paaiškėjo, siautėjo stiklinėje. Į Lietuvos rinktinę skambiai bandyta vilioti Joe Arlaucką, Leo Rautinį, kalbėta ir apie karjerą jau baigusį Charlesą „Chucką“ Aleksiną. Dėl įvairių aplinkybių šiai idėjai nebuvo lemta tapti realybe, o lietuviai ir be užsienio pagalbos iškovojo bronzą.
Nors užsienio lietuvių, apsivilkusių mūsų rinktinės marškinėlius, taip ir neatsirado, įvairiuose pasaulio kraštuose žaidė ir dabar profesionaliai žaidžia ne vienas lietuvišką pavardę turintis krepšininkas. Tarp jų:
- Timas Abromaitis: Iš Lietuvos yra kilę šio krepšininko seneliai, karo metais emigravę į JAV. Pats krepšininkas senelių gimtinę pirmą sykį aplankė 2013-aisiais, jau pradėjęs karjerą Europoje.
- Charlesas Aleksinas: Dar vienas lietuvių emigrantų palikuonis, prieš 1992-ųjų olimpines žaidynes buvęs minimas tarp kandidatų papildyti mūsų šalies rinktinę.
- Joe Arlauckas: Tai - viena spalvingiausių asmenybių, gyva Madrido „Real“ klubo ir Eurolygos legenda. Aikštingu charakteriu pasižymėjęs amerikietis buvo kviestas prisijungti ir prie Lietuvos rinktinės, tačiau mūsų šalies pilietybės nepanoro.
- Rickas Barry: Lietuviško, airiško, angliško ir prancūziško kraujo turintis R. Barry NBA lygoje žaidė net 15 metų (1965-1980 m.) ir pasižymėjo fantastišku žaidimu puolime.
- Brentas Barry: Dar būdamas studentas, B. Barry buvo atvykęs į Lietuvą ir sužaidė keletą parodomųjų rungtynių Kauno Sporto halėje.
- Jonas Barry: Kaip ir brolis, J. Barry NBA lygoje praleido 14 sezonų, tačiau tokia sėkme jie vainikuoti nebuvo.
- Kyle Dranginis: Jauniausias iš visų užsienio lietuvių sąraše esančių krepšininkų, šiuo metu rungtyniaujantis NCAA lygoje, Gonzagos „Bulldogs“ komandoje kartu su Domantu Saboniu ir tapęs geru aukštaūgio bičiuliu.
- Andrejus Matejunas: Būdamas paauglys A. Matejunas buvo laikomas vienu iš perspektyviausių įžaidėjų Rusijoje, patekdavo į šalies jaunimo rinktines, tačiau profesionalo kelias jam nesiklosto taip sėkmingai, kaip buvo prognozuota. Pavardę jis paveldėjo iš lietuvio savo senelio, kuris dar II-ojo pasaulinio karo metais atvyko į Kazanę ir vedė vietos gyventoją.
- Edas Palubinskas: Dar viena spalvinga asmenybė, kurios venomis teka ne tik lietuviškas, bet dar kelių skirtingų tautų kraujas.
- Leo Rautinis: Išeivių iš Europos - latvio ir lietuvės šeimoje gimęs L. Rautinis prieš 1992-ųjų olimpines žaidynes jau buvo davęs žodinį sutikimą atstovauti Lietuvos rinktinei, tačiau joje taip ir neatsidūrė.
- Andy Rautinis: Kaip ir jo tėvas Leo, Andy niekuomet nesikratė savo lietuviškų šaknų ir netgi turi pasidaręs lietuvišką tatuiruotę savo močiutės atminimui.
- Johnas Shurna: „Northwesten“ koledžą baigęs lietuviško kraujo turintis amerikietis buvo neginčytinas savo komandos lyderis ir netgi pateko į JAV U-19 rinktinę. J. Shurna niekuomet nesikratė savo lietuviškos kilmės ir 2014-aisiais netgi buvo kreipęsis dėl galimybės gauti Lietuvos pilietybę.
- Nikas Stauskas: Buvusi Mičigano universiteto žvaigždė, „taiklioji rankelė“ N. Stauskas, 2014-ųjų NBA naujokų biržoje buvo pakviestas itin aukštu 8-uoju šaukimu. Kurį laiką Lietuvoje virė diskusijos - kas būtų, jei šis krepšininkas panorėtų apsivilkti mūsų šalies rinktinės marškinėlius, tačiau jas visas nubraukė pats Kanados nacionalinę komandą pasirinkęs žaidėjas.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai Nepriklausomybės Laikotarpiu
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšinio rinktinė vėl įsitvirtino tarptautinėje arenoje. Pirmasis didelis pasiekimas - bronzos medaliai 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse. Vėliau sekė bronza 1996 m. Atlantos olimpiadoje ir 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje. Tačiau vienas įsimintiniausių momentų buvo 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose, kur lietuviai, vedami Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio, iškovojo sidabro medalius, finale po atkaklios kovos nusileidę Jugoslavijai.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
1995 m. Europos Čempionatas Atėnuose: Kelias į Sidabrą
Jei Lietuvos krepšininkams prieš kelionę į 1995 metų žemyno pirmenybes kas nors būtų pažadėjęs sidabro medalius, jie šiuos apdovanojimus tikriausiai būtų iškart paėmę. Bent jau oficialus rinktinei keltas tikslas buvo truputį kuklesnis - patekti tarp keturių geriausių Europos komandų ir iškovoti kelialapį į 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes.
Šiek tiek atslūgus entuziazmo bangai, kuri kilo vos atkūrus nepriklausomybę ir padėjo kovoti dėl medalių Barselonoje, ir Lietuvos rinktinei atsidūrus didžiojo krepšinio nuošalyje per 1993 metų Europos bei 1994 metų pasaulio pirmenybes, geriausiųjų ketvertas neatrodė paprasta užduotis. Tai atspindėjo ir Arvydo Sabonio žodžiai: „Mano nuomone, užimti ketvirtąją vietą ir patekti į Atlantos olimpines žaidynes būtų labai didelis laimėjimas“.
Kita vertus, Lietuvos rinktinei netrūko sunkiuose mūšiuose užgrūdintų kovotojų, todėl tai tikrai nebuvo laikoma komandos galimybes viršijančia užduotimi. „Atėnuose bus tikrai sunku, bet prieš mūšį daugumos komandų galimybės apylygės. Mūsų gretose yra tokių žaidėjų kaip A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, todėl, sakyčiau, galime siekti trokštamo tikslo“, - samprotavo komandos kapitonas Valdemaras Chomičius.
Lietuvos krepšininkai į pirmąją treniruočių stovyklą susirinko iki čempionato likus be vienos dienos mėnesiui. Pirmasis ginčas Atėnuose buvo mestas birželio 21-ąją, o rinktinė į darbą Druskininkuose kibo gegužės 22-ąją.
Nors treneris Vladas Garastas neiškart sulaukė visų kviestų krepšininkų (iš NBA lygos truputį vėlavo Š.Marčiulionis, kojos traumą gydėsi V.Chomičius), dauguma ryškiausių žvaigždžių kartu su kitais plušėjo nuo pirmosios stovyklos dienos. Tarp jų - ir A.Sabonis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
„Ką, ar aš ne rinktinės narys? O jeigu taip, tai privalau su ja ir dirbti“, - kodėl neprašė bent trumpų atostogų ir į rinktinę atvyko vos ne tiesiai iš Ispanijos lygos finalo, paaiškino geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas.
Jugoslavijos sugrįžimas
Pagrindine čempionato favorite buvo laikoma po nedidelės pertraukos į tarptautinę areną grįžusi Jugoslavijos rinktinė.
1992 metais dėl Balkanų karo Jugoslavijai buvo pritaikytos Jungtinių Tautų sankcijos, prie kurių prisidėjo ir Tarptautinis olimpinis komitetas, todėl apibyrėjusios valstybės komandos kurį laiką negalėjo rungtyniauti oficialiose tarptautinėse varžybose.
Sankcijas panaikinus 1995 metų Europos čempionato atrankos varžybos jau buvo pasibaigusios, tačiau FIBA antrą ciklą iš eilės nusprendė padaryti išimtį: padidino finalo turnyre dalyvaujančių komandų skaičių nuo 12 iki 14 ir surengė papildomą atrankos turnyrą.
Nors nuo 1991 metų iš Jugoslavijos feedracijos pasitraukė Kroatija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija, tik iš Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkų sudaryta rinktinė vis vien buvo labai galinga ir be didelių problemų laimėjo Sofijoje surengtą papildomą atrankos turnyrą.
Per jį kilo pirmas didelis 1995 metų politinis krepšinio skandalas.
Kelias į Finalą: Rungtynės po Rungtynių
Lietuva - Vokietija 86:75
Lietuva: A.Karnišovas 35, A.Sabonis 20, Š.Marčiulionis 14, G.Einikis 11, R.Kurtinaitis 10, V.Chomičius 6, A.Visockas, S.Štombergas, M.Timinskas, D.Lukminas, G.Krapikas ir G.Markevičius po 0. Vokietija: M.Kochas 21, Ch.Welpas 13 ir kt.
Lietuvos komanda pirmąsias rungtynes Atėnuose žaidė su čempionės titulą gynusia Vokietijos rinktine. Ir nors varžovai formaliai turėjo stipriausios Senojo žemyno ekipos vardą, jie buvo nugalėti be didelės įtampos.
Tiesa, vokiečiams įkvėpimo suteikė jau pirmajame kėlinyje A.Saboniui skirta ketvirtoji pražanga, tačiau kiti Lietuvos krepšininkai pasistengė, kad aukščiausias jų komandos draugas beveik visą antrą kėlinį galėtų ramiai stebėti nuo atsarginių suolo.
„Be abejo, jaudinomės, gal truputėlį ir susikaustėme. Bet rungtynių pradžia buvo labai gera. Puikiai sekėsi pulti, gal tik gynėmės ne visai tinkamai. Antrajame kėlinyje ėmėme aktyviau dengtis, padėjome vienas kitam, tad pavyko išlaikyti persvarą“, - kalbėjo A.Karnišovas, kuris pelnė 35 taškus ir pasiekė iki šiol nepagerintą Lietuvos rinktinės krepšininkų asmeninio rezultatyvumo rekordą Europos čempionatuose.
Lietuva - Graikija 89:73
Lietuva: Š.Marčiulionis 28, A.Sabonis 18, R.Kurtinaitis ir A.Karnišovas po 17, D.Lukminas 7, G.Einikis 2, S.Štombergas ir G.Markevičius po 0.
„Būtų gerai, kad mums šiek tiek padėtų antros sudėties žaidėjai, labai stinga jų tegu ir kelių taškų įnašo. Tikimės, kad jie vis dėlto įgis pasitikėjimo savo jėgomis ir galės daugiau talkinti komandai“, - po pergalės prieš graikus apie didžiausią Lietuvos rinktinės bėdą kalbėjo Š.Marčiulionis.
Per antrąsias čempionato rungtynes, kaip ir per pirmąsias, taškų pelnė tik šeši mūsų šalies krepšininkai. Laimė, lyderiai buvo nesustabdomi ir Lietuvos komandai pavyko nelengvai, bet užtikrintai susidoroti ir su antrąja varžove.
Lietuva - Jugoslavija 61:70
Lietuva: Š.Marčiulionis 22, A.Sabonis 18, G.Einikis 8, A.Karnišovas 7, R.Kurtinaitis 6, S.Štombergas, M.Timinskas, D.Lukminas ir G.Krapikas po 0. Jugoslavija: A.Džordževičius 18, V.Divacas 14, D.Bodiroga 13 ir kt.
Kadangi Atėnuose 14 rinktinių buvo suskirstytos į dvi grupes, abiejose žaidė nelyginis komandų skaičius ir kiekviename ture vienos šalies krepšininkai gaudavo laisvadienį.
Jugoslavai nežaidė antrajame ture, todėl prieš rungtynes su lietuviais buvo gerai pailsėję. Tuo tarpu mūsų šalies komandai, kuri ir taip skundėsi dėl itin trumpo atsarginių suolo, į aikštę teko eiti kitą dieną po varginančios dvikovos su graikais. Starto pozicijos nebuvo lygios ir jugoslavai išankstiniu pranašumu pasinaudojo. Kad ir kaip stengėsi A.Sabonis bei Š.Marčiulionis, jų jėgų atsargos nebuvo neišsemiamos - pusantro kėlinio priešinęsi varžovams, lietuviai turėjo pripažinti jų pranašumą.
„Vis dėlto mums nepavyko sustabdyti varžovų superlyderių Š.Marčiulionio ir A.Sabonio. Šiedu krepšininkai pelnė 40 taškų, tuo tarpu visi kiti - tik 21“, - suskaičiavo Jugoslavijos ekipos treneris Dušanas Ivkovičius.
Lietuva - Italija 80:69
Lietuva: Š.Marčiulionis 32, A.Sabonis 19, A.Karnišovas 15, G.Krapikas 6, D.Lukminas 4, R.Kurtinaitis ir G.Einikis po 2, V.Chomičius, A.Visockas ir G.Markevičius po 0. Italija: W.Magnifico 18, S.Rusconi 16 ir kt.
Po dviejų poilsio dienų ir nedidelės operacijos, kuri buvo atlikta A.Saboniui, Lietuvos rinktinė atrodė visai kitaip nei per rungtynes su Jugoslavijos komanda ir su Italijos ekipa žaidė kaip katė su pele. Lietuvos krepšininkai tai nutoldavo, tai leisdavo varžovams prisivyti, bet visą mačą jautė savo vertė ir neleido varžovams pasijusti padėties šeimininkais. Italų treneriui Ettore Messinai beliko pripažinti, jog jo auklėtiniai pajėgtų įveikti lietuvius nebent sužaidę su jais dešimtį rungtynių.
Lietuva - Švedija 96:73
Lietuva: A.Karnišovas 24, A.Sabonis 20, G.Einikis 14, R.Kurtinaitis 11, V.Chomičius 8, S.Štombergas 7, A.Visockas ir M.Timinskas po 4, D.Lukminas ir G.Markevičius po 2, G.Krapikas 0.
Lietuva - Izraelis
Dvejas paskutiniąsias pirmojo etapo rungtynes Lietuvos rinktinė žaidė su dviem silpniausiomis grupės komandomis ir pasiekė dvi lengvas pergales. Per šiuos mačus treneris V.Garastas leido pailsėti abiem rinktinės superžvaigždėms: su švedais nežaidė Š.Marčiulionis, su izraeliečiais - A.Sabonis.
5 iš 6 rungtynių laimėjusi Lietuvos ekipa A grupėje užėmė antrąją vietą. Grupės nugalėtojais tapo visus 6 mačus laimėję jugoslavai, o į ketvirtfinalį taip pat pateko Graikijos ir Italijos krepšininkai.
B grupėje visas 6 rungtynes laimėjo kroatai. Po 4 pergales pasiekė ir teisę toliau kovoti dėl medalių taip pat gavo Ispanijos, Rusijos ir Prancūzijos rinktinės.
Ketvirtfinalis: Lietuva - Rusija 82:71
Lietuva: A.Sabonis 33, A.Karnišovas 18, Š.Marčiulionis 16, R.Kurtinaitis 8, G.Markevičius 3, S.Štombergas ir G.Einikis po 2, D.Lukminas ir G.Krapikas po 0. Rusija: S.Babkovas 25, S.Bazarevičius 19, A.Fetisovas 13 ir kt.
Nuteikinėti Lietuvos krepšininkų dvikovai su Rusijos rinktine nereikėjo. Ir ne vien dėl to, kad nugalėtojų laukė olimpinis kelialapis. Lietuvos komandą nemažiau užvedė patys rusai, kurie siekdami išvengti ketvirtfinalio akistatos su čempionato šeimininkais graikais sąmoningai reikiamu skirtumu pralaimėjo Ispanijos ekipai ir praleido ją į antrąją vietą.
Maža to, mūsų šalies krepšininkus ir visus sirgalius arogantiškais pareiškimais įžeidė Lietuvos rinktinę menkinęs Rusijos rinktinės treneris Sergejus Belovas.
Už tai, kad rinkosi varžovus, rusai buvo deramai nubausti. Lietuvos komanda sužaidė panašias rungtynes kaip su italais - nors didelės persvaros neįgijo, nuo pirmos iki paskutinės minutės kontroliavo įvykių eigą ir varžovams nepaliko jokių realių vilčių laimėti.
Beje, vienas pirmųjų Lietuvos komandą ir jos trenerį V.Garastą nuoširdžiai pasveikino legendinis rusų treneris Aleksandras Gomelskis, tarp kurio ir S.Belovo dar sovietmečiu buvo perbėgusi juoda katė.
Pusfinalis: Lietuva - Kroatija 90:80
Lietuva: Š.Marčiulionis 27, A.Sabonis 26, A.Karnišovas 19, R.Kurtinaitis 16, D.Lukminas 2, V.Chomičius, G.Krapikas ir G.Einikis po 0. Kroatija: D.Radža 25, A.Komazecas 17, J.Vrankovičius 12 ir kt.
„Tarp kroatų yra daug garsenybių, bet tie lyderiai daugiau žaidžia po vieną, nesijaučia vieningo kolektyvo. Lietuvių rinktinėje pasakiškai žaidžia A.Sabonis ir Š.Marčiulionis, be to, komanda atrodo kur kas darnesnė, nepaprastai valinga. Visi čia finale laukia Jugoslavijos ir Kroatijos susidūrimo, bet tuoj pamatysime, ar kroatai pajėgs įveikti lietuvišką barjerą“, - prieš pusfinalį svarstė Ispanijos rinktinės treneris Javieras Imbroda, kuris per 1992 metų Barselonos olimpines žaidynes buvo Lietuvos komandos stratego V.Garasto padėjėjas.