Milano "Olimpia" ir Kauno "Žalgiris": Istorija, kupina iššūkių ir ambicijų

Šiandien Kauno „Žalgirio“ varžovas Eurolygoje - Milano klubas „Emporio Armani“ - garsėja kaip komanda, turinti pajėgių krepšininkų, bet nesugebanti laimėti titulų. Tačiau praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje padėtis buvo visiškai kitokia - Milane netrūko nei žvaigždžių, nei trofėjų. Su galingiausiu Italijos klubu tais laikais ne kartą susidūrė ir „Žalgiris“. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių dviejų komandų susitikimų istoriją, prisiminsime įsimintiniausius momentus ir žaidėjus, kurie paliko ryškų pėdsaką krepšinio pasaulyje.

Italijos krepšinio flagmanas

Milano komanda turėjo daug vardų: „Simmenthal“, „Simac“, „Traser Philips“, „Stefanel“, „Armani Jeans“ ir t.t. Viskas priklausydavo nuo rėmėjų ir savininkų norų. Tačiau pirminis klubo pavadinimas yra „Olimpia“.

Nemaža dalis „Žalgirio“ gerbėjų negali atsiminti devintojo dešimtmečio, o kai kuriuos galbūt klaidina pavadinimas. „Žalgirio“ sirgaliams turėjo įstrigti trys rėmėjų pavadinimai: „Simac“, „Traser Philips“ ir „Stefanel“.

Milano krepšininkai dominavo Italijoje ketvirtajame, šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Kartais pavykdavo pasižymėti ir tarptautinėje arenoje. 1966 m. „Olimpia“ laimėjo elitinį Čempionų taurės turnyrą, 1971, 1972 ir 1976 m. - antrąjį pagal rangą Taurių laimėtojų taurės turnyrą. Vis dėlto galios viršūnė buvo pasiekta devintajame dešimtmetyje. Kadangi „Žalgiris“ tais laikais tris kartus laimėjo TSRS čempionatą, abiejų ekipų keliai turėjo susidurti.

Pirmieji susitikimai ir skaudi pamoka

Devintajame dešimtmetyje žalgiriečiai (tamsia apranga) keturis kartus susitiko su Milano komanda. Laimėti pavyko tik kartą.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas

Pirmasis tarpusavio mačas įvyko 1985 m. gruodžio 5 d. Kaune, kur „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 80:79. Pergalingus taškus pelnė Arvydas Sabonis, o paskutinis italų metimas buvo netaiklus. Tačiau 1986 m. sausio 30 d. „Simac“ skaudžiai atsirevanšavo, Milane nugalėdami kauniečius rezultatu 66:95.

„Rungtynių dieną nuo pat ryto prastai jautėmės, o po pietų savijauta dar pablogėjo. Gal persivalgėm, gal ko su maistu virtuvės šeimininkai uždavė? Visi vaikščiojom kaip nesavi, žaidėm tarsi prievolę atlikdami“, - knygoje „Krepšinio aistrų sūkury“ rašė Sergejus Jovaiša.

Pasak Gintaro Krapiko, „Tai buvo pirmieji žingsniai Čempionų taurės turnyre. Italai tada turėjo komandą, kurioje žaidė Bobas Makadu (Bob McCadoo), Maikas D’Antonis (Mike D’Antoni), Dinas Meneginas (Dino Meneghin) ir kiti tuo metu labai žinomi krepšininkai. Aišku, tas skirtumas nebuvo malonus, bet jis atspindėjo ir mūsų patirtį tuose turnyruose, ir italų klubų dominavimą. Mes irgi turėjome europinio lygio žvaigždžių, bet pirmi žingsniai nebūna lengvi. Rezultatas tai patvirtino“.

Nors pralaimėjimas Milane buvo skaudus, jis nesutrukdė „Žalgiriui“ patekti į turnyro finalą, kuriame kauniečiai 82:94 nusileido Zagrebo komandai „Cibona“.

Auksiniai Milano krepšinio laikai

Milano klubo laikas atėjo kitą sezoną. 1987 m. komanda vadinosi „Traser Philips“ ir pasiekė viršūnę. Čempionų taurės finale Milano krepšininkai 71:69 palaužė Tel Avivo „Maccabi“. Pakeliui į viršūnę čempionai du kartus - 75:71 namie ir 100:85 išvykoje - nugalėjo „Žalgirį“. Tiesa, tą sezoną kauniečiai buvo jau ne tokie stiprūs, mat A. Sabonis daug rungtynių praleido dėl traumų. Milano komanda tais metais į savo kolekciją pridėjo dar vieną titulą - laimėjo Tarpžemyninės taurės turnyrą.

Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga

1988 m. „Traser Philips“ pakartojo savo pasiekimą Čempionų taurės turnyre. Tais metais nugalėtojai pirmą kartą paaiškėjo finalo ketverto turnyre. Lemiamose rungtynėse „Traser Philips“ 90:84 įveikė „Maccabi“. Naudingiausiu žaidėju buvo pripažintas B. Makadu, kuris finale pelnė 26 tšk. ir atkovojo 12 kamuolių.

Legendiniai Milano žaidėjai

Pasakojant Milano klubo istoriją, būtina išskirti tris krepšininkus - B. Makadu, M. D’Antonį ir D. Meneginą. 1987-1988 m. visi jie jau buvo pasiekę karjeros saulėlydį, bet tai netrukdė šluoti varžovus nuo kelio.

  • Bobas Makadu buvo pirmoji tikra NBA žvaigždė, pasukusi į Europą. 1951 metais gimęs 206 cm ūgio puolėjas stipriausioje pasaulio lygoje praleido 14 sezonų. Jis triskart tapo rezultatyviausiu, o 1975 m. - ir naudingiausiu NBA krepšininku. Prieš persikėlimą į Europą B. Makadu žvaigždė jau buvo kiek prigesusi, tačiau 1982 ir 1985 m. jis su „Los Angeles Lakers“ tapo NBA čempionu.
  • Maikas D’Antonis į Milaną taip pat atvyko iš NBA. Jis buvo vadinamas vienu iš geriausių įžaidėjų Europoje, tačiau dar geresnę karjerą padarė kaip treneris. M. D’Antonis vadovavo „Denver Nuggets“, „Phoenix Suns“ ir „New York Knicks“ komandoms, o vėliau tapo vyriausiuoju „Lakers“ treneriu.
  • Dinas Meneginas - tikra Europos krepšinio legenda. Čempionų taurę šis vidurio puolėjas laimėjo net septynis kartus. Su Italijos rinktine D. Meneginas laimėjo 1983 m. Europos čempionatą, o 1980 m. iškovojo sidabrą Maskvos olimpinėse žaidynėse.

Čempionišką komandą sugebėjo sulipdyti treneris iš JAV Danas Petersonas.

Pokyčiai ir nauji iššūkiai

1988 m. D. Petersonas pasitraukė iš klubo ir geriausi Milano krepšinio laikai baigėsi. Paskutinį titulą tarptautinėje arenoje - R. Koračo taurę - pavyko iškovoti 1993 m., kai komandoje žaidė Aleksandras Džordževičius. 1998 m. Milano „Stefanel“ pateko į Saportos taurės finalą, bet, lietuvių laimei, trofėjaus nelaimėjo. Italus sustabdė „Žalgiris“, finale Belgrade pasiekęs įtikinamą pergalę 82:67.

Italijos čempionatą ir šalies taurę Milano krepšininkai paskutinį kartą laimėjo 1996 m. Svajoti apie atgimimą buvo pradėta 2008 m., kai vienu iš klubo akcininkų buvęs Dž. Armanis tapo savininku ir metė į krepšinio rinką nemažus pinigus. Žvaigždės vėl pradėjo burtis į Milaną, tačiau nei Italijoje, nei tuo labiau Eurolygoje tai pergalių negarantuoja.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

Nuolatinės nesėkmės ir viltys

„Milane jau daugybę metų nepasiseka suburti nugalinčios komandos, nors ji turi gerų žaidėjų. Tai darkart parodo, kad neužtenka turėti didelį biudžetą ir atskiras žvaigždes“, - teigė G. Krapikas. Nuo 2008 m. Milano ekipa kiekvieną sezoną žaidžia Eurolygoje, bet patekti į „Top 16“ etapą per šį laiką jai pavyko tik du kartus.

Praėjusį sezoną „Emporio Armani“ pasitraukė iš Eurolygos po pirmojo etapo. Savo trigrašį čia pridėjo ir „Žalgiris“. Kauniečiai namie nugalėjo italus 92:87, o išvykoje - 67:65.

Dabartis ir ateitis

Šiandien „Emporio Armani“ vėl bando įsitvirtinti Europos krepšinio elite. Komanda pasikeitė, atsirado naujų žaidėjų ir trenerių, tačiau ambicijos išlieka tos pačios - kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų.

Milano "Emporio Armani": Klubas įkurtas 1936 m.

Titulai: 1966, 1987 ir 1988 m. Čempionų taurės laimėtojas. 1971, 1972 ir 1976 m. Taurių laimėtojų taurės laimėtojas. 1985 ir 1993 m. R.Koračo taurės laimėtojas. 1987 m. Tarpžemyninės taurės laimėtojas. 25 kartus Italijos čempionas ir 4 kartus taurės laimėtojas.

Lyderiai: Keith Langford (16,8 tšk.), Alessandro Gentile (12,8 tšk.), Samardo Samuels (10,7 tšk.), David Moss (10 tšk.), Nicolo Melli (8,3 tšk., 7,2 atk.

Penktadienio vakarą „Mediolanum Forum“ arenoje Milane Kauno „Žalgirio“ krepšininkai bandys sumedžioti pirmąją pergalę naujajame Eurolygos sezone. Žalgiriečių kelyje - sezono pradžioje problemų dėl žaidėjų traumų turinti „AX Armani“ ekipa. Abi komandos pirmajame Eurolygos ture patyrė nesėkmes.

Visgi noras vadovauti savo komandai yra sunkiai nugalabijamas, todėl E. Messina šiais metais prisijungė prie Milano klubo.

Krepšinio Profesorius atsiraitojęs rankoves tarpsezoniu pradėjo didžiulį komandos sudėties komplektavimo procesą. „AX Armani“ gretas paliko rezultatyviausias praėjusio sezono Eurolygos žaidėjas Mike`as Jamesas, išvykęs į Maskvos CSKA. Naujo komandos veido formavimą E. Messina pradėjo nuo naujųjų „smegenų“ aikštėje - ispano Sergio Rodriguezo prisiviliojimo. Aukštaūgių grandyje prie jau komandoje anksčiau žaidusių dviejų tvirtų vyrukų - Artūro Gudaičio ir amerikiečio Kalebo Tarczewskio - E. Tiesa, buvusio žalgiriečiai laiką sezono pradžioje jau apkarpo šviežiausias komandos pirkinys - 39-erių metų 206 cm ūgio argentinietis Luisas Scola. E. Messina surinko sudėtį, kurioje yra universalumo, netrūksta fizinės jėgos ir atletiškumo. Rotuodamas įvariais penketais, italas gali mesti į kovą itin skirtingus penketus, pavyzdžiui, superaukštą, kuriame priekinėje linijoje rungtyniauja 213 cm ūgio K. Tarczewkis, o šalia jo - 206 cm ūgio L. Reikalui esant, „AX Armani“ gali žaisti ne tokia aukšta, tačiau ypač mobilia sudėtimi, kurioje vidurio puolėjo poziciją užimta dvimetrinis P. Biligha, o „ketvirtojo“ numerio rolėje žaidžia 206 cm ūgio A. Žinoma, kiekvienas iš tokių penketų turi savų trūkumų.

Įžaidėjo gijas savo rankose penktadienio vakarą šeimininkų komandoje laikys S. Rodriguezas. E. Messinai galvosūkį ir galvosopį prieš rungtynes su kauniečiais kelia kiek ištįsęs traumuotų žaidėjų sąrašas.

Svarbią misiją turės Marius Grigonis ir Thomas Walkupas, kuriems teks savo kieta gynyba sukelti migreną komandos „smegenims“ - S. Rodriguezui. Milano lyderio neutralizavimas, turint omeny, kad kitas kūrėjas Sh.

Sezono metas ir situacija Milane yra palanki. E. Neišnaudotų rezervų turintys kauniečiai yra savo likimo kalviai.

Lapkričio 29-ąją FIBA pasaulio čempionato atrankos varžybų J grupėje susikaus Italijos ir Lietuvos nacionalinės rinktinės, o Eurolygos turnyre žais Kauno „Žalgirio“ ir Milano „AX Armani“ komandos. FIBA organizuojamos rungtynės vyks Italijoje, Eurolygos - Lietuvoje. Lietuvos rinktinė jau yra užsitikrinusi vietą 2019-ųjų planetos pirmenybėse ir vienintelė intriga yra ta, ar vienvaldžiams grupės lyderiams lietuviams pavyks atranką užbaigti išliekant pirmoje turnyro lentelės vietoje.

tags: #lietuva #milanas #krepsinis