Įvadas
Lietuvos ledo ritulys išgyvena įdomų laikotarpį, kupiną permainų ir naujų iššūkių. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos ledo ritulio tvarkaraščio įvykius, pradedant Europos Tautų taure ir baigiant pasaulio čempionato kovomis. Taip pat prisiminsime ir Lietuvos vandensvydžio legendą Kalikstą Vytautą Paulauską.
Netektis Lietuvos Vandensvydžio Šeimoje
Lietuvos vandensvydžio bendruomenė šiemet mini savo 90 metų jubiliejų, tačiau šventę aptemdė liūdna žinia - sausio 2 d. mirė dukart Lietuvos čempionas (1955-1956 m.) Kalikstas Vytautas Paulauskas. Šis žmogus dvi kadencijas (1953-1957 m. ir 1970-1979 m.) vadovavo Lietuvos vandensvydžio federacijai (LVF).
K.V. Paulauskas gimė silpnos sveikatos, tačiau sportas jam padėjo sustiprėti. 1945 metais, būdamas 15-os, neteko tėvo, kuris buvo ištremtas į Vorkutą. Studijų metais Kauno politechnikos institute jis aktyviai sportavo ir netrukus tapo Lietuvos vandensvydžio čempionu.
K.V. Paulauskas ne tik gynė vartus, bet ir padėjo treneriui K. Šmitui. Jis prisiminė, kad jam sunkiau sekėsi plaukti nei treneriui. Sportinę karjerą baigė 1959 m., tačiau iki šių dienų tęsė S. Krasausko pieštą draugišką šaržą bei bendravo su treneriu K. Šmitu ir S.
Nuo 1954 iki 1993 m. K.V. Paulauskas dėstė Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. - Kauno technologijos universitetas), o 1967-1977 m. vadovavo Teorinės radiotechnikos katedrai. Jis teigė, kad mokslas jam buvo gyvenimas, o vandensvydis - hobis.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Europos Tautų Taurė: Naujas Iššūkis Lietuvos Rinktinei
Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) nusprendė atnaujinti varžybų sistemą ir grįžti prie Europos šalių rinktinių kovų Tautų taurės formatu. Jau nuo šio rudens, lapkričio mėnesio, startuoja Europos Tautų taurė, kurioje šiame sezone dalyvaus 18 rinktinių, įskaitant ir Lietuvą.
Debiutiniame 2025 - 2026 metų Europos Tautų taurės turnyre Lietuvos nacionalinė ledo ritulio rinktinė pateko į „Oranžinę“ grupę, kurioje žais prieš Ukrainos ir Rumunijos rinktines. Lietuvai patikėta teisė pirmajai surengti šios grupės kovas ir jos įvyks lapkričio 6-8 dienomis Elektrėnų ledo arenoje. Vėlesni Europos tautų taurės grupių tvarkaraščiai bus paskelbti vėliau, kurie vyks tuo pačiu metu - per lapkričio, gruodžio ir vasario taip vadinamus „rinktinių langus“, kuomet stabdomi klubiniai čempionatai visoje Europoje ir rengiami nacionalinių rinktinių turnyrai.
„Geltonojoje“ grupėje žais Vokietija, Slovakija, Latvija, Austrija - geriausią reitingą turinčios šalys. „Violetinėje“ grupėje rungtyniaus žemiausią reitingą turinčios ekipos - Estija, Nyderlandai, Ispanija.
Pasaulio Ledo Ritulio Čempionatas: Naujas Formatas
Dar vienas pakeitimas numatomas nuo 2026 - 2027 metų sezono pradžios. Visi pasaulio ledo ritulio čempionatų divizionai, pradedant nuo IA ir žemiau, bus vykdomi pagal naują tvarką. 6 komandos divizione bus suskirstytos po tris į A ir B grupes. Vienos grupės komandos žais rungtynes tik su kitos grupės komandomis ir po trijų dvikovų išsirikiuos grupės turnyrinėje lentelėje.
Po šio etapo kovų įvyks pusfinaliai, kuriuose susitiks A1 - B2 ir B1 - A2 komandos. Pusfinalių nugalėtojai žais diviziono finalo mače, pralaimėtojai kausis dėl diviziono bronzos medalių. Grupėse trečiąsias vietas užėmusios ekipos dviejų rungtynių serijoje kovos dėl išlikimo divizione.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
„Norime turėti formatą, kuriame visos, net ir paskutinės rungtynės turėtų prasmę“, - tinklapiui iihf.com sakė IIHF prezidentas Lucas Tardifas. „Norime, kad paskutinę dieną komandos žaistų dėl patekimo į aukštesnę lygą, dėl bronzos medalio arba dėl iškritimo.“
Nacionalinė Lietuvos ledo ritulio rinktinė kitų metų gegužės 2 - 8 dienomis žais pasaulio ledo ritulio čempionato IA divizione, kuris vyks pagal galiojančią rato sistemą. Lietuvių varžovais bus Kazachstano, Prancūzijos, Ukrainos, Japonijos ir Lenkijos rinktinės.
Pirmosios Čempionato Rungtynės: Netikėtumų Nebuvo
Pirmosiose čempionato rungtynėse netikėtumų neužfiksuota - japonai be didesnio vargo nugalėjo Nyderlandų rinktinę. Stabiliai po du įvarčius per kėlinį mušusi Japonijos rinktinė turėjo galimybę suteikti žaidybinio laiko visiems aikštės žaidėjams. Tuo tarpu antrojoje dvikovoje tarp Kroatijos ir Didžiosios Britanijos rinktinių, kaip ir buvo galima tikėtis, atkakli kova virė iki pat paskutinės rungtynių minutės. Po dviejų kėlinių rezultatas dar buvo lygus, tačiau trečiojo kėlinio pradžioje du staigūs britų įvarčiai tapo kertiniu įvykiu šiame mače. Paskutinėse dienos rungtynėse įvykusiame Baltijos mūšyje geležinę gynybą pademonstravę lietuviai „sausu“ rezultatu nugalėjo Estijos rinktinę. Rezultatas galėjo būti ir didesnis, tačiau dar keletą kartų varžovus gelbėjo vartų konstrukcija.
Vos 13 smūgių priešininkams leidę atlikti lietuviai nerimo kelti galėtų tik pora dalykų. Visų pirma tai daugumos realizacija - per 13 minučių ir 3 sekundes daugumos, nuginkluoti estų vartininko taip ir nepavyko. Taip pat nepavyko ir sėkmingiau sužaisti rungtynių pabaigos: estai iš viso net 5 minutes ir 36 sekundes žaidė pakeitę vartininką aikštės žaidėju, tačiau mūsų šalies atstovams per tą laikotarpį taip ir nepavyko pasiųsti įvarčio į tuščius vartus.
Antrasis pirmenybių turas startuos labai intriguojančiomis rungtynėmis. Pirmąjame ture pergalę iškovojusi Japonijos rinktinė susidurs su kur kas rimtesniu iššūkiu ir kovos prieš Kroatijos rinktinę. Po pralaimėjimo britams karčią piliulę nuriję kroatai galės dar kartą pasitikrinti savo ambicijas. Toliau į aikštę žengs estus nugalėję lietuviai ir nesėkmę prieš japonus patyrusi Nyderlandų rinktinė. Šių rungtynių favoritais laikoma Lietuvos rinktinė, o jų varžovai nieko neslėpdami koncentruojasi į paskutinę čempionato akistatą su estais. Visgi, pasiduoti Nyderlandų rinktinė tikrai neplanuoja ir dėl pergalės lietuviams teks paplušėti. Jau pirmająme ture sėkmingai naudojusi visus aikštės žaidėjus, Lietuvos rinktinė šį kartą šiuo ginklu galės naudotis dar labiau. Paskutinėje dienos akistatoje susitiks šeimininkai britai ir Estijos ledo ritulininkai. Beje, abi rinktinės yra lygiai tokioje pačioje situacijoje, kokioje po pirmojo turo buvo ir pernai. Didžiosios Britanijos rinktinė ir vėl su estais žais po pergalės prieš Kroatiją, o Estijos rinktinė ir vėl su varžovais kovos po pralaimėjimo lietuviams.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Įdomūs Faktai Iš Pirmųjų Rungtynių
- 5 minutės ir 29 sekundės. Tiek laiko, nuo tos akimirkos, kai pasiuntė ritulį į varžovų vartus, turėjo laukti kroatas Davidas Brine`as, kad sužinotų, jog jo įvartis yra įskaitomas. Rungtynių teisėjas Gergely Kincsesas prieš priimdamas sprendimą gerokai paprakaitavo - jis įvarčio pakartojimą stebėjo beveik penkias minutes.
- Patirtis dar negarantuoja gerų sprendimų. Vyriausia ir labiausiai patyrusi čempionato ekipa - Didžioji Britanija, pirmąjame ture ne visada tai patvirtindavo savo sprendimais aikštėje. Du kartus aikštėje turėdami vienu žaidėju mažiau, britų žaidėjai padarė dar vieną visiškai nereikalingą pražangą, taip likdami rungtyniauti trys prieš penkis.
- Nuvylęs lankomumas. Po 25 metų pertraukos pirmą kartą gavę teisę rengti pasaulio ledo ritulio pirmenybes, britai tikėjosi, jog savo šalies rinktinę palaikys pilnos tribūnos.
- Padalintas rezultatyvumas. Į pirmenybes be aiškaus lyderio atvykę japonai jau pirmąjame ture įrodė, kad jų ekipoje yra daug lygiaverčių ir pavojingų žaidėjų.
- Pavyzdinga gynyba ir „sausi“ vartai. Lietuvos rinktinės vartininkas Artūras Pavliukovas jau pirmąjame ture nepraleido nė vieno įvarčio ir pasiekė pirmąjį tokį pasiekimą šiemet tarp visų šio čempionato vartininkų. Jam puikiai talkino ir aikštės žaidėjai, kurie leido atlikti vos 13 metimų į savo vartus.
- Sudėtingi skrydžiai. Lietuvos ir Estijos rungtynėse dviems žaidėjams rungtynės prasidėjo kiek vėliau ir gana sudėtingomis sąlygomis. Iš Amerikos beveik tiesiai į rungtynes atskridęs Domantas Čypas į aikštę išbėgo antrąjame kėlinyje, kai tuo tarpu Estijos rinktinės lyderio Roberto Roobos situacija buvo dar keblesnė. Iš Suomijos, kur penktadienį jis iškovojo bronzos medalius, vykstant į Belfastą pasimetė puolėjo bagažas, o galiausiai progą pasirodyti aikštėje ir padėti savo rinktinei jis gavo jau įpusėjus trečiajam kėliniui.
- Komandinių pastangų pergalės. Pirmąjame ture pergales iškovojusios rinktinės galėjo pasigirti puikiam komandiniu darbu, kuris puikiai atsispindi statistikoje. Visų trijų laimėjusių rinktinių gretose nebuvo nė vieno žaidėjo, kuris turėtų neigiamą „plius-minus“ rodiklį.
Žaidėjų Tikslai Ir Svajonės
Žaidėjai tikina, kad turėdami tokius trenerius jie tiesiog priversti siekti geriausių rezultatų. „George’as nori aukso. Jei jis nori, tai mes irgi važiuosime aukso, - šypsojosi Lietuvos rinktinės kapitonas Mindaugas Kieras. - Trejus metus iškovojome bronzą. Tai - geras rodiklis, stabilumas. Tačiau dabar norėtųsi kitokio medalio.
Sportininkai taip pat papasakojo, ką norėtų veikti, jei nežaistų ledo ritulio. Rinktinės kapitonas Mindaugas Kieras teigė, jog dirbtų staliumi, pasirodo, tokia ir yra jo profesija. Arnoldas Bosas prisiminė vaikystės svajonę skristi į kosmosą. Kur kas sudėtingiau sugalvoti, kuo be ledo ritulio norėtų užsiimti, sekėsi rinktinės jaunimui: Emilijus Krakauskas ir Ugnius Čižas tikino, kad vis tiek bandytų žaisti ledo ritulį arba bent jau jį žiūrėtų. „Aš tai žaisčiau futbolą. Daug pinigų moka“, - juokėsi D. Bogdziul. O Aivaras Bendžius papasakojo, kad nuo vaikystės labai mėgsta krepšinį „Net ir dabar man labai patinka krepšinis, juo domiuosi, iš Lietuvos komandų sergu už „Žalgirį“. Bet žaisti nelabai turėjau galimybių.
tags: #lietuva #olandija #ledo #ritulys #tiesiogiai