Lietuvos ir Prancūzijos krepšinio rungtynių istorija

Lietuvos krepšinio rinktinės istorija siekia 1925 m., kai gruodžio 13 d. Rygoje įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Tačiau krepšinio šaknys Lietuvoje siekia dar ankstesnius laikus, o vienas iš pagrindinių šio sporto pradininkų mūsų šalyje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.

Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje

Steponas Darius, gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje, yra žinomas ne tik kaip lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs per Atlantą lėktuvu „Lithuanica“, bet ir kaip reikšminga asmenybė Lietuvos sporto istorijoje. Emigravęs į JAV būdamas 11 metų, S. Darius įstojo į Harisono universitetą 1913 m., kur kultivavo įvairias sporto šakas. Ten įgytas žinias jis vėliau parvežė ir įgyvendino Lietuvoje.

Prieš grįždamas į Lietuvą, S. Darius dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., jis įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Kauno karo mokyklą ir tapo karo lakūnu. S. Darius aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, futbolu, ledo rituliu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneriu, teisėjavo varžybose, išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. S. Dariaus šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.

S. Darius prisidėjo prie pirmojo Lietuvoje stadiono projekto ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis taip pat buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis. 1922 m. jis inicijavo pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą ir 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. S. Darius žaidė vartininku Lietuvos futbolo rinktinėje ir dalyvavo pirmosiose Lietuvos rinktinės tarpvalstybinėse rungtynėse su Estija 1923 m.

S. Darius dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje 1922 m., žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. jis tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. S. Darius dalyvavo pirmajame Lietuvos ledo ritulio čempionate, žaidė čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. jis tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas

Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai

Lietuvos rinktinė dalyvavo įvairiuose oficialiuose turnyruose, pasiekdama reikšmingų rezultatų:

• 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
• 1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
• 1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė). Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.
• 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
• 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
• 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga: (2 rungtynės ir 0 pergalių).
• 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
• 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
• 1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
• 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2-2).
• 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (9-7).
• 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningrade: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (9-7).
• 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (3-3).
• 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingrade: Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius (8-5).
• 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (9-7).
• 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (3-3).
• 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
• 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
• 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
• 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
• 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijeve: (9-6).
• 1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (3-3).
• 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas: (10-6).
• 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (10-5).

Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė negalėjo dalyvauti Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, pasiekdamos įspūdingų rezultatų:

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
• 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
• 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
• 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
• 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
• 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
• 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
• 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tapo čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksikoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: TSRS tapo olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tapo čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
• 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tapo čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
• 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tapo čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tapo čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
• 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
• 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovojo sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Lietuvos rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo

Nuo 1991 m., atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava:

• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
• 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
• 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1997 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 6 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovojo 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 1999 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 5 vietą (9 rungtynės ir 7 pergalės).
• 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2001 m. Europos čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 12 vietą (4 rungtynės ir 2 pergalės).
• 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
• 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovojo 4 vietą (8 rungtynės ir 6 pergalės).
• 2005 m. Europos čempionatas Serbija: Lietuvos rinktinė iškovojo 5 vietą (6 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekine: Lietuva iškovojo 4 vietą (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2009 m. Europos čempionatas Lenkija: Lietuva iškovojo 11-12 vietas (6 rungtynės ir 1 pergalė).
• 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: Lietuva Iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
• 2011 m. Europos čempionatas Lietuva: Lietuva iškovojo 5 vieta (11 rungtynių ir 8 pergalės).
• 2012 m. Olimpinės žaidynės Londone: Lietuva iškovojo 5-8 vietas (6 rungtynės ir 2 pergalės).
• 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija: Lietuva iškovojo sidabro medalius (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
• 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: Lietuva iškovojo 4 vietą (9 rungtynės ir 6 pergalės).
• 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Lietuva iškovojo sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras: Lietuva iškovojo 7 vietą (6 rungtynės ir 3 pergalės).

Nuo nepriklausomybės atkūrimo septyneriose olimpinėse žaidynėse iš eilės dalyvavusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2020 m. Tokijo žaidynes turėjo praleisti, nes per papildomą atrankos turnyrą namuose liko antra.

Lietuvos rinktinė 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse

Šiais metais į 2024 m. Paryžiaus žaidynes per papildomą atrankos turnyrą Lietuvos rinktinę bandys grąžinti Kazys Maksvytis. Paryžiaus olimpiniame vyrų krepšinio turnyre liko vos keturi nežinomieji: po papildomų atrankos turnyrų liepos 2-7 d. Europoje ir Amerikoje paaiškės paskutiniai jo dalyviai. Keturiuose atrankos turnyruose dalyvaus 24 komandos, o teisę dalyvauti žaidynėse gaus tik nugalėtojai.

Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga

K.Maksvyčio treniruojama Lietuvos rinktinė varžysis Puerto Rike, San Chuano mieste. Turnyrą lietuviai pradės A grupėje su Meksikos ir Dramblio Kaulo Kranto komandomis. B grupėje varžysis Italija, Bahreinas ir Puerto Rikas. Po dvi grupių rinktines pateks į pusfinalį, kurio nugalėtojai ir rungsis dėl olimpinio kelialapio.

Pasak K.Maksvyčio, pagrindinis tikslas - patekti į žaidynes. Jau turimas pasirengimo atrankai planas ir esama susidėlioję draugiškų rungtynių, pasikalbėta su visais svarbiausiais žaidėjais.

Lietuvos rinktinė dėl olimpinio kelialapio varžysis Puerto Rike, o Pirėjuje (Graikija) dėl vienintelio kelialapio grumsis Slovėnija, Naujoji Zelandija, Kroatija, Graikija, Dominikos Respublika, Egiptas; Rygoje (Latvija) - Latvija, Sakartvelas, Filipinai, Brazilija, Juodkalnija, Kamerūnas; Valensijoje (Ispanija) - Ispanija, Libanas, Angola, Lenkija, Suomija, Bahamos.

Lietuvos krepšinio rinktinės atrankos turnyro tvarkaraštis San Chuane (Puerto Rikas):

• Liepos 2 d. Meksika - Lietuva
• Liepos 3 d. Lietuva - Dramblio Kaulo Krantas
• Liepos 6 d. Pusfinalis (jei pateks).
• Liepos 7 d. Finalas (jei pateks).

Lietuvos ir Prancūzijos tarpusavio rungtynės

Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės žaidė 16 oficialių rungtynių. Per jas lietuviai iškovojo 7 pergales. Tarpusavio dvikovų istorija pradėta rašyti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai Kaune vykusiose 1939 metų Europos pirmenybėse lietuviai sutriuškino svečius iš Prancūzijos 47:18.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kurį laiką lietuviai dažniausiai įveikdavo prancūzus, bet viskas pasikeitė praėjusį dešimtmetį. Nuo 2011 metų Prancūzijos rinktinė laimėjo penkerias iš šešerių tarpusavio rungtynių.

Neabejotinai saldžiausia prieš Prancūziją pasiekta pergale galime laikyti auksinės Lietuvos rinktinės laimėjimą 2003 m. Europos čempionate. Kitos prieš prancūzus pasiektos pergalės būdavo ne tokios svarbios, dažniausiai iškovotos grupės varžybose: tai ir laimėjimas Sidnėjaus žaidynėse (81:63), ir pergalė 2010 m. pasaulio čempionato grupėje (69:55) bei 2013 m. Europos čempionate.

Vienas skaudesnių pralaimėjimų - 2005 metų Europos čempionato ketvirtfinalis. Dar vieną skaudų smūgį nuo prancūzų sugėrėme 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje, kai nusileidome jiems finale.

Prancūzijos rinktinė Europos čempionatuose

Prancūzijos rinktinė Europos pirmenybėse dalyvauja 39-ąjį kartą ir pagal šį skaičių yra turnyro rekordininkė. Prancūzai per aštuonis su puse dešimtmečio praleido vos dvejas žemyno pirmenybes, kurios vyko 1969 ir 1975 metais.

Vis dėlto „mėlynųjų“ medalių krepšelis nėra labai gausus. Jis labiausiai buvo pildomas per du laikotarpius - po Antrojo pasaulinio karo ir keliolika pastarųjų metų. Tiesa, prancūzai prizininkais pirmą kartą tapo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1937 metais Rygoje vykusiose antrosiose Europos pirmenybėse jie užėmė trečiąją vietą. XX amžiaus viduryje Prancūzijos rinktinė per šešis turnyrus iškovojo keturis medalių komplektus (1949 m. - sidabro, 1951, 1953 ir 1959 m. - bronzos), tačiau po to beveik pusę amžiaus nelaimėjo nieko.

Prancūzijos krepšinio šlovė grįžo tik atėjus Tony Parkeriui ir jo kartos krepšininkams. 2005 metais prancūzai iškovojo bronzos medalius, o praėjusį dešimtmetį tapo prizininkais trejose iš eilės Europos pirmenybėse: 2011 metais užėmė antrąją vietą, 2013 metais - pirmąją, 2015 metais - trečiąją. Per visą Europos pirmenybių istoriją „mėlynieji“ kartą tapo čempionais, dukart - vicečempionais ir šešis kartus užėmė trečiąją vietą. Prancūzams labai nesėkmingai susiklostė praėjusios Europos pirmenybės. Prieš penkerius metus Prancūzijos rinktinė iš kovos dėl medalių pasitraukė jau aštuntfinalyje, kuriame pralaimėjo Vokietijos rinktinei 81:84.

Kiti turnyrai

Prancūzijos komanda greitai pamiršo praėjusiose Europos pirmenybėse patirtą fiasko ir reabilitavosi per 2019 metų pasaulio pirmenybes bei pernai vykusias Tokijo olimpines žaidynes. Prieš trejus metus per pasaulio pirmenybes prancūzai užlipo ant trečiojo garbės pakylos laiptelio. Prancūzijos komanda pusfinalyje gana nelauktai nusileido Argentinos krepšininkams 66:80, bet mažajame finale įveikė Australijos komandą 67:59.

Dar garsiau Prancūzijos pavadinimas skambėjo per Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio turnyrą. „Mėlynieji“ jau pirmajame ture nugalėjo JAV komandą 83:76, po to grupės varžybose nesunkiai įveikė Čekiją ir Iraną, ketvirtfinalyje - Italiją 84:75, pusfinalyje - Slovėniją 90:89 ir finale dar sykį susitiko su JAV krepšininkais. Antrą kartą nugalėti krepšinio tėvynės pasiuntinių nepavyko. Finale JAV rinktinė šventė sunkią pergalę 87:82, o prancūzai namo grįžo su trečiaisiais istorijoje olimpiniais sidabro medaliais.

Iš viso Prancūzijos kraityje yra trys olimpiniai sidabro medaliai (1948, 2000 ir 2021 m.) ir du pasaulio pirmenybių bronzos medaliai (2014 ir 2019 m.). Kitų apdovanojimų prancūzai per olimpines žaidynes ir pasaulio pirmenybes neiškovojo.

Permainos Prancūzijos rinktinėje

Šiais metais Prancūzijos rinktinėje nėra keturių krepšininkų, pernai laimėjusių Tokijo olimpinių žaidynių sidabro medalius. Vis dėlto vienas pokytis yra visai nereikšmingas - Petras Cornelie olimpinėje rinktinėje atliko nežymų vaidmenį, o šiais metais treneris Vincent‘as Collet šio vidurio puolėjo, kuris ką tik sudarė sutartį su Madrido „Real“ klubu, net nepakvietė į treniruočių stovyklą.

Daug didesnis praradimas - veteranai Nicolas Batumas ir Nando De Colo. Jiedu nusprendė padaryti pertrauką, bet neatsisako minties atstovauti savo šaliai kitų metų pasaulio pirmenybėse ir 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Nors N.Batumas ir N.De Colo labai daug prisidėjo prie buvusių Prancūzijos rinktinės pergalių, abu veteranai neslepia nesą įsitikinę, ar po poros metų dar pajėgs žaisti taip, kad būtų reikalingi olimpinei komandai.

Dar vienas olimpinis prizininkas Frankas Ntilikina atvyko į treniruočių stovyklą, bet joje patyrė traumą. Šiuos keturis krepšininkus pakeitė Theo Maledonas, Amathas M‘Baye, Elie Okobo ir Terry Tarpey.

tags: #lietuva #prancuzija #draugiskos #krepsinio #rungtynes